Nacionalinėje bibliotekoje – fotografijos grandų darbai

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vasarą pasipuošė net keliomis solidžiomis žymių lietuvių fotomenininkų parodomis.📸 Valstybingumo erdvėje eksponuojama Algimanto Kezio paroda „Išeivių portretai“. Apie naująsias fotografijų parodas portale Bernardinai.lt išsamiai pasakoja mūsų kolegė Silvija Stankevičiūtė. Silvijos tekstą rasite ČIA >>

Būti pasaulio lietuviu ir rašytoju

Gegužės 5–7 d. Vilniuje vyko pirmasis pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas, kurio dalyviai trumpai apsilankė ir pas mus, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Valstybingumo erdvėje, kurios veiklas kuruoja DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojai,  specialiai surengta suvažiavime dalyvavusių autorių kūrinių paroda. Rašytojai maloniai nustebo netikėtai pamatę savo darbus. „Nacionalinė biblioteka yra išskirtinė vieta, kurioje sistemingai kaupiame, renkame, fiksuojame lietuvių autorių knygas, išleistas užsienyje“, – pabrėžė Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė.  

Kristina Dryža apžiūri knygų ekspoziciją Valstybingumo erdvėje

Per susitikimą Nacionalinei bibliotekai buvo padovanota specialiai šiam suvažiavimui parengta pasaulio lietuvių rašytojų antologija „Egzodika“. Antologiją rengė VDU Švietimo akademijos doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja Loreta Mačianskaitė, LLTI doktorantas Saulius Vasiliauskas.

 „Būti lietuviu – ne vien lemtis, bet ir apsisprendimas. <…> Nenorime žiūrėti į juos ir jas [Pasaulio lietuvių rašytojus] kaip į egzotiškus kitus, kaip ir nenorime laikyti jų nei „tremtiniais“, nei egzilais“, [1]– elegantiškoje įžangoje rašo antologijos sudarytojai. Iš viso į „Egzodiką“ atrinkti 35 už Lietuvos ribų gyvenantys rašytojai. „Į antologiją įėjo ir vaikų literatūra, ir pjesės, ir prozinės miniatūros. „Egzodikoje“ galima rasti ir jau žinomų vardų, tokių kaip Antanas Šileika, Dalia Staponkutė ir pan. Bet yra ir tokių rašytojų, kurie nežinomi arba ilgai neberašo“, – per antologijos pristatymą Rašytojų klube sakė S. Vasiliauskas.[2]

Toliau skaityti „Būti pasaulio lietuviu ir rašytoju“

Gegužės 2–31 d.: paroda „Lietuvos valstybę kūrėme kartu: JAV lietuvių bendruomenės veikla 1951–2018 m.“

2019-ieji paskelbti Pasaulio lietuvių metais, jiems skiriama gausybė renginių tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančioje parodoje atskleidžiama, kad Amerikos lietuviai visada buvo ir yra glaudžiais ryšiais susisieję su Lietuva ir joje vykstančiu gyvenimu.

Toliau skaityti „Gegužės 2–31 d.: paroda „Lietuvos valstybę kūrėme kartu: JAV lietuvių bendruomenės veikla 1951–2018 m.““

Apie parodą „À la française: prancūziškoji kasdienybės estetika Lietuvoje“

Vygaudo Juozaičio nuotr.

„Frankofonija yra ne tik prancūzų kalba, bet ir literatūra, kultūra, jos sklaida. XVIII a. Paryžius tampa intelektualine sostine, ir skelbiamos naujos idėjos plinta ne tik po Prancūzijos provincijas, bet pasiekia ir kitas Europos šalis. Mes atrinkome XVIII–XIX amžių prancūzų literatūros leidinius. Pasirinkti ne žinomiausi to laikmečio autorių veikalai, pavyzdžiui, Voltaire‘o (Voltero) ar Charles de Montesquieu (Šarlio Monteskjė), o tie, kurie yra įdomūs savo forma ir stiliumi. Šie leidiniai yra geriau žinomi specialistams, prancūzų kalbos žinovams, literatūrologams, bet ne plačiajai visuomenei“,  –pasakoja Nacionalinės bibliotekos retų knygų ir rankraščių skyriaus vyresnioji redaktorė Dalia Tarailienė.

Visas interviu >>

Prof. Vytauto Landsbergio šventinių atvirukų paroda

Kiekvienais metais šventiniu laikotarpiu išsiunčiama vis mažiau popierinių atvirukų, tačiau dažnas vyresniosios kartos žmogus yra sukaupęs didelę jų kolekciją. Ne išimtis yra ir profesorius Vytautas Landsbergis: tarp jo turimų sveikinimų yra tokių meno legendų kaip Rimtautas Gibavičius ir Petras Repšys darbų. Artėjančių šv. Kalėdų proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į profesoriaus išsaugotų atvirukų parodą.

Parodos atidarymo renginys vyks gruodžio 18 dieną (antradienį) 11 val. Valstybingumo erdvėje (II a.). Jo metu profesorius V. Landsbergis su žmona Gražina Landsbergiene pasakos apie savo šeimos švenčių tradicijas – nuo tarpukario laikų iki dabartinės Lietuvos. Renginį moderuos Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyresnysis metodininkas-tyrėjas Matas Baltrukevičius.

Paroda bus eksponuojama Valstybingumo erdvėje iki sausio 31 dienos.

Gruodžio 10–20 d.: vienos knygos paroda

„Theatrum mundi et temporis– pažintis su dangaus kūnais

Šviesuliai dieną nuo nakties atskiria ir ženklina jie šventes, dienas ir metus, Pr 1,14

Ar žinojote, kad išmaniųjų telefonų programėlės turi popierinį prototipą, kuris Europoje buvo pradėtas naudoti dar viduramžiais? Suklys yra įrankis, skirtas manipuliuoti dideliais kiekiais informacijos, norint greitai ir efektyviai gauti atsakymus į tam tikrus klausimus.

Italų astronomo Giovannio Paolo Galluccio (1538–1621) dangaus kūnų atlase „Theatrum Mundi et temporis“ („Pasaulio ir laiko teatras“), išleistame 1589 m. Venecijoje, yra net 52 sukliai – popieriniai diskai, kuriuos judinant, galima nustatyti planetų, žvaigždžių ir dangaus šviesulių padėtį kalendoriaus ar Zodiako ženklo atžvilgiu.  Šioje knygoje autorius sujungė graikų geografo bei astronomo Klaudijaus Ptolemėjaus (apie 90–apie 168 m.)  ir astronomo Mikołajaus Koperniko (1473–1543) žinias bei atradimus, aprašydamas ir pavaizduodamas 48 žvaigždynus, sudarydamas detalų žvaigždžių katalogą. Jame pažymėjo pastarųjų ilgumos ir platumos rodiklius laipsniais ir minutėmis, dydį bei kilmę.

Kviečiame apsilankyti ir apžiūrėti „Pasaulio ir laiko teatrą“.

Trumpai apie parodą

Data Gruodžio 10–20 d.
Laikas bibliotekos darbo laiku
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Vieta atrijus, III a.
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“