„Tarp knygų“ 2018 m. 11-asis numeris: apie ką jis?

Nacionalinė biblioteka išleido  žurnalo „Tarp knygų“ 2018 m. 11-ąjį numerį. Šįkart nemenką žurnalo dalį užima tekstai, vienaip ar kitaip susiję su Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus bei Retų knygų ir rankraščių skyriaus vykdomomis veiklomis.

Vaidenė Grybauskaitė pasakoja apie du svarbius renginius, kuriais lapkričio 8–9 d. Nacionalinėje bibliotekoje paminėtos Simono Daukanto 225-osios gimimo metinės. Pirmąją dieną buvo pristatyta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto parengta jame saugomų vertingiausių S. Daukanto rankraščių paroda, o prof. dr. Giedrius Subačius skaitė paskaitą. Lapkričio 9-ąją Nacionalinėje bibliotekoje vyko mokslinė konferencija „…ir kraštą vadino valstybe“.

Dokumentinio paveldo tyrimų departamento tyrėjos atverčia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomo Thomo Hobbeso veikalo „Leviatanas“, tebežadinančio įvairių sričių mokslininkų susidomėjimą, pirmąjį leidimą ir analizuoja graviūrą, iliustruojančią pagrindines veikalo temas ir problemas.

Dr. Gabrielė Jasiūnienė recenzuoja Nacionalinės bibliotekos išleistą solidų albumą „Mstislavo Dobužinskio heraldika: ne tik mokslas, bet ir menas“, kuriame pristatomas vertingas M. Dobužinskio heraldinis ir veksilologinis palikimas.

Akcijos „Metų knygos rinkimai“ suaugusiųjų ir poezijos knygų ekspertų komisijos nariai Giedrė Kazlauskaitė ir Gediminas Kajėnas kalbasi apie naują rinkimų kategoriją – publicistikos ir dokumentikos knygas, svarsto, kodėl ši kategorija išskirta, pabrėžia žanrų edukacijos poreikį (kalbino Vaiva Markevičiūtė). Primename, kad susitikimus su autoriais Nacionalinėje bibliotekoje šį kartą organizuoja ir Lituanistikos skyrius.

Kviečiame susipažinti su kitomis žurnalo temomis >> 

Parodos „Valstybės žinioms – 100 metų“ atidarymas

Parodos „Valstybės žinioms – 100 metų“ atidarymo proga gruodžio 3 d. 18 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.) vyksiančiame renginyje leidinio „Valstybės žinios“ istoriją ir reikšmę apžvelgs istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas ir istorikas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas Darius Juodis. Renginį moderuos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas, publicistas Vidmantas Valiušaitis.

1918 m. gruodžio 6 d. Valstybės Tarybos sekretorius J. Šernas Lietuvos valstybės Ministrų kabinetui įteikė raštą, kad aukštasis Valstybės Tarybos prezidiumas pripažino reikalingu leisti Valstybės įstatymų ir valdžios įsakymų lakštus ir pavedė jam tuojau pradėti tuo dalyku rūpintis. Taip buvo parengtas Nepriklausomos Lietuvos pagrindinių įstatymų šaltinis – periodinis informacinis leidinys „Laikinosios Vyriausybės žinios“, kurio pirmasis numeris pasirodė 1918 m. gruodžio 29 d. Vilniuje lietuvių, lenkų, gudų ir žydų kalbomis.

Pagrindinių šalies įstatymų leidybos raida apima tris laikotarpius: nuo 1918 m. vasario iki 1940 m. birželio, nuo 1940 m. birželio iki 1990 m. kovo ir nuo 1990 m. kovo 11 d. Parodoje, skirtoje „Valstybės žinių“ šimtmečiui, pristatomi leidinio įsteigimą atspindintys archyviniai dokumentai, Lietuvos partizaninio pasipriešinimo vadų įsakymai ir nutarimai, bylojantys buvusios tarpukario Lietuvos teisėsaugos tęstinumą partizanų veikloje, taip pat dokumentai ir leidiniai, parodantys „Valstybės žinių“ atkūrimą bei veiklą atkūrus nepriklausomybę.

Paroda „Valstybės žinioms – 100 metų“ Valstybingumo erdvėje veiks gruodžio 3–16 dienomis.

J. K. Pačkauskienė pasakoja apie kryždirbystės ikonografiją Nacionalinėje bibliotekoje

Iki lapkričio 29 d. Nacionalinės bibliotekos Meno erdvėje veiks paroda  „Kryždirbystės paveldo ikonografija Nacionalinėje bibliotekoje“. Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika 2001 m. UNESCO buvo pripažinti žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevru. „Be to, prieš dešimt metų Lietuvos kryždirbystė įtraukta dar ir į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, – pasakojo Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyr. metodininkė-tyrėja dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė. – Šia paroda atveriame daugeliui dar nepažintus mūsų bibliotekoje saugomus turtus – eksponuojame kryžių nuotraukas ir piešinius, kuriuos mums paliko kraštotyrininkai, šios liaudies meno šakos tyrinėtojai.“

Daugiau skaitykite „Lietuvos žiniose“ >> 


Trumpai apie parodą

Data lapkričio 5–29 d.
Laikas bibliotekos darbo laiku
Vieta Meno erdvė, V a.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“ ›

Lapkričio 8–14 d.: renginių ciklas „Simonui Daukantui – 225“

2018-uosius Seimas paskelbė Simono Daukanto metais. Spalio 28 d. suėjo 225 metai, kai gimė lietuvių istorikas, literatas, kalbininkas, švietėjas, tautinio atgimimo žadintojas ir pirmosios Lietuvos istorijos, parašytos lietuviškai, autorius. Šia proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia apsilankyti organizuojamuose jubiliejinių S. Daukanto metų renginiuose. Programoje išskirtinė archyvinių dokumentų paroda, parodos  atidarymo renginys  –  vieša prof. Giedriaus Subačiaus (Ilinojaus universitetas) paskaita, taip pat mokslinė konferencija „…ir kraštą vadino valstybe“. Toliau skaityti „Lapkričio 8–14 d.: renginių ciklas „Simonui Daukantui – 225““

Lapkričio 7 d.: Jolantos Zabulytės knygos „Anykščių krašto kryždirbystė: mediniai paminklai“ pristatymas

Mūsų paveldas – praeities ir ateities gijų pynė. 2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai. Kviečiame Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pažinti Lietuvos kryždirbystę ir kryžių simboliką, kurią  2001 m. UNESCO pripažino žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevru.

Menotyrininkė Jolanta Zabulytė  (g. 1963 m.) Lietuvos kryždirbyste susidomėjo XX a. 9 dešimtmetyje. Liaudies memorialiniai paminklai tapo jos menotyros studijų tuometiniame Vilniaus dailės institute diplominio darbo tema, vėliau – daktaro disertacijos „XIX a. – XX a. vid. Lietuvos mediniai kryžiai pasaulio tradicijų kontekste“ (apginta 2007 m. Vilniaus dailės akademijoje) objektu. „Anykščių krašto kryždirbystė: mediniai paminklai“ – jau antroji autorės knyga, skirta visiems, besidomintiems lokalia istorija, Anykščių kraštu, liaudies kūrybos ir religinėmis tradicijomis. Tai pirmoji Anykščių krašto kryždirbystės studija, pavyzdys kitų Lietuvos regionų kryždirbystės, mažosios architektūros paveldo tyrimams.

Knygos pristatymo renginyje dalyvaus knygos autorė dr. J. Zabulytė, dr. Vytautas Tumėnas, dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė.

Taip pat renginio metu bus eksponuojama Nacionalinėje bibliotekoje saugoma žymaus Lietuvos bibliografo ir bibliofilo, tarpukario Lietuvos karininko Vytauto Steponaičio sakralinės liaudies skulptūros kolekcija.

Trumpai apie renginį

Data
lapkričio 7 d.
Laikas
17.30 val.
Vieta
Meno erdvė, V a.
Trukmė
2 val.
Dalyvavimas
įėjimas laisvas
Daugiau informacijos
socialiniame tinkle „Facebook“ ›

Lapkričio 5–29 d.: paroda „Kryždirbystės paveldo ikonografija Nacionalinėje bibliotekoje“

Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika 2001 m. UNESCO buvo pripažinti žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevru. 2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai, todėl Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia susipažinti su Nacionalinėje bibliotekoje saugomais Lietuvos kryždirbystės ikonografijos dokumentais.

Didžiąją dalį parodos eksponatų sudaro Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus dokumentai: kraštotyrininko ir muziejininko Juozo Petrulio bei jo kolegų nuotraukos ir jo sudarytas albumas „Gimtasai kraštas“ (1964), kolekcininko Aleksandro Račkaus fonde esantis tarpukariu darytų nuotraukų albumas, kraštotyrininko Stepono Šulsko nuotraukos ir piešiniai, ilgamečio Kretingos muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus bei istoriko, mokslinės archeologijos Lietuvoje pradininko Jono Puzino nuotraukos. Parodoje taip pat eksponuojamos mažai žinomos, niekur nepublikuotos dailininko Mstislavo Dobužinskio memorialinių paminklų nuotraukos ir jo piešti „Lietuviški ornamentai“, t. y. kryžių, koplytėlių, koplytstulpių fragmentai, kuriuos dailininkas panaudojo savo vėlesnėje kūryboje.

Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriuje saugomos ir žymiausio lietuviškos kryždirbystės tyrinėtojo, visą gyvenimą „sirgusio kryžių liga“, dailininko Adomo Varno darytos sakralinių lietuvių liaudies statinių fotografijos. Parodoje pristatomos tos A. Varno nuotraukos, kurios nebuvo publikuotos jo paties sudarytame dviejų dalių reprezentaciniame albume „Lietuvos kryžiai“ (1926).

Trumpai apie parodą

Data lapkričio 5–29 d.
Laikas bibliotekos darbo laiku
Vieta Meno erdvė, V a.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“ ›