Žyma: Jurga Ivanauskaitė

Tradicijos karantino fone: įteikta Jurgos Ivanauskaitės premija

Vasario 17 d.  jaunai rašytojai Linai Simutytei įteikta Jurgos Ivanauskaitės premija (buvo įprasta premiją įteikti per Vilniaus knygų mugę, tačiau pandemija šiek tiek pakoregavo įprastinį ritmą).  L. Simutytei premija skirta už apsakymų rinkinį „Miesto šventė“. „Nuo pat paauglystės man Jurga buvo svarbi kaip laisva menininkė, kūrėja. Jurgos asmenybė man atrodė nepažabojama, norėjosi ir pačiai išsilaisvinti. Man labai patinka Jurgos ilgi sakiniai, klampumas, metaforiškas kalbėjimas. Rašymas atsirado, siekiant užpildyti tuštumą. Šiandien Pelenų diena – ir pelenai, ir sniegas, viskas labai simboliška. Jos literatūrinė galia tęsiasi“, – kalbėjo L. Simutytė.[1]

Jurgos Ivanauskaitės atminimo formų novatoriškumas atskleidžiamas parodoje „Exegi monumentum: Lietuvos rašytojų įamžinimas“. Joje užsimenama apie tradiciją, susijusią su premijos teikimu: laureatas gauna simbolinį sėkmės drambliuką iš rašytojos sukauptos kolekcijos. Apmaudu, kad parodos dabar neįmanoma apžiūrėti gyvai. Siūlome peržiūrėti videogidą (J. Ivanauskaitei skirta parodos dalis pasirodo nuo apytikriai 07:30 min.)

[1] https://www.vz.lt/laisvalaikis/pomegiai/2021/02/17/paskirta-j-ivanauskaites-premija; https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1346492/ivanauskaites-premija-iteikta-linos-simutytes-knygai-isdrisus-baime-neatsitraukia

Parodai „Exegi monumentum“ besirengiant: Ksenijos Jaroševaitės jaukusis „Katinas“

Skulptūra „Katinas“ – visuomenėje plačiausiai žinomas skulptorės Ksenijos Jaroševaitės (g. 1953) kūrinys. Skulptūra jau dešimtmetį stovi Jurgos skvere Aguonų gatvėje (Vilnius), netoli  šviesaus atminimo rašytojos Jurgos Ivanauskaitės (1961–2007) namų. „Pakraščių (atskirai, ne centralizuotai dirbančių žmonių, taip pat ir verslininkų) svarba didelė. Susitelkė žmonės, rado pritarimo ir parėmimo, ir Vilniaus Aguonų skverelyje apsigyveno Ksenijos Jaroševaitės sukurtas Katinas; Jurgos Ivanauskaitės, gerai sugyvenusios su kačių gimine, prisiminimui ir žmonių džiaugsmui. Gal labiausiai – vaikų. Katinas stiprus, nenugriausi. Galima ant jo užsirepečkoti, pajodinėti“, – po skulptūros atidengimo mėnraštyje „Metai“ (2009, Nr. 11) rašė prof. Viktorija Daujotytė.

K. Jaroševaitė stipriu, ryškiu autoriniu braižu išsiskyrė dar sovietmečiu (tarp skulptorių išskirtinai atrodė ir dėl lyties – šią meno šaką rinkdavosi vyrai). Kaip pažymima MO muziejaus pasakojime iš „20 Lietuvos meno istorijų“, „menininkė vaizdavo nerangias, stambias ir jaukias žmonių ar gyvūnų figūras, užsiimančias nereikšmingais veiksmais. Viena jos herojė šukuojasi plaukus, kita daro mankštą, o trečia – žaidžia su kate. Po kasdienybės motyvais slėpėsi užuominos į žmogiškus jausmus – nuobodulį, įkyrias mintis. Tuomet stebino tokių įprastų, toli nuo herojų šlovinimo nutolusių temų pasirinkimas“.

Gruodžio 3 d., prasidedant virtualiai konferencijai „Rašytojų įamžinimas Lietuvoje“, Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas priminė, kad renginį turėjo pratęsti paroda, skirta Lietuvos rašytojų įamžinimo formoms. Tarp aštuonių rašytojų yra J. Ivanauskaitė. Parodą, deja, teko atidėti, į ją Nacionalinė biblioteka pakvies kitąmet.

Daugiau apie projektą „Lietuvos rašytojų įamžinimas XIX-XXI a.“ >>

Suvenyrinis drambliukas, linkintis sėkmės

Nuotrauka iš DELFI.lt galerijos (Jurgos Ivanauskaitės premijos teikimas 2013 m.)

1961 m. lapkričio 14 d. Vilniuje gimė Jurga Ivanauskaitė: prozininkė, poetė, dramaturgė, dailininkė, keliautoja, žmogaus teisių aktyvistė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė (2005). Mirė 2007 m., būdama vos 45-erių. 

Rašytoja įsiminė kaip ryški, žaisminga, nonkonformistinė asmenybė. Žaismingumo žiežirbos sutviska ir teikiant Jurgos Ivanauskaitės premiją, kurią 2008 m., po rašytojos mirties,  įsteigė Ivanauskaitės kūrybos paveldo centras kartu su jos knygas leidžiančia leidykla „Tyto alba“. Tapo tradicija laureatui įteikti suvenyrinį sėkmės drambliuką iš pačios J. Ivanauskaitės sukauptos kolekcijos.

 Ši premija už lietuvių literatūros kūrinį, atitinkantį formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“ ir išleistą per dvejus praėjusius kalendorinius metus, skiriama ne vyresniam kaip 45 metų autoriui. Po to, kai centras nutraukė veiklą, premiją skiria Lietuvos rašytojų sąjunga kartu su „Tyto alba“. Premijos laureatais jau tapo 12 ryškių kūrėjų; pirmoji premija įteikta tuometinei literatūros pasaulio debiutantei – rašytojai Kristinai Sabaliauskaitei už pirmąją istorinio romano „Silva rerum“ dalį. Premija nuo 2009 m. skirta jau 12 kartų.

Toliau skaityti „Suvenyrinis drambliukas, linkintis sėkmės”