Žyma: Poetai

Paroda „Poetinis Vilniaus žodynas“: eilučių siena

2023 m. spalio 10 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pradeda veikti paroda „Poetinis Vilniaus žodynas“.  Parodos akcentas – siena su šimtais eilučių apie Vilnių, jo rajonus, miestiečių jausenas. Eilėraščiai publikuoti pastaraisiais dešimtmečiais, Vilniui vėl tapus nepriklausomos šalies sostine. Apie Vilnių rašo ne  tik vilniečiai: miestas įdomus ir kitų Lietuvos vietų gyventojams, jį aplankantiems užsieniečiams, sugrįžtantiems pasaulio lietuviams. Įdėmiausi parodos lankytojai pastebės eilučių iš žinomų dainų: Vilnių, įvairias jo vietas apdainavo Andrius Mamontovas, duetas „Lilas ir Innomine“, grupės „Saulės kliošas“, „G&G Sindikatas“, kiti populiarūs muzikos kūrėjai.

Rasite eilučių iš šių kūrinių:

  • Eugenijus Ališanka, „ieškant basilisko“, in Stuburo tik punktyrai (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016), 9
  • Eugenijus Ališanka, „Belaukiant įstatymo draudžiančio rūkyti balkonuose“, Literatūra ir menas 36 (2016), 3
  • Arnas Ališauskas, „Užupis“, Poezijos pavasaris (1993), 221
  • Greta Ambrazaitė, „Kaip mano baba įtikėjo Mergele Marija“, in Adela (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022), 82
  • Greta Ambrazaitė, „Mizerikordija, arba gailestingumas“, in Adela (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022), 78
  • Gytis Ambrazevičius ir Grupė, „Mano miestas“, in CD Mano miestas (Vilnius: Slinktys, 2016)  https://www.youtube.com/watch?v=MU1bwR1iOQs
  • Mantas Balakauskas, „Vilnius. Full of space užrašai …“, in Roma (Vilnius: Versus aureus, 2016), LI
  • Mantas Balakauskas, „sukeitimas“, Metai 7 (2021), 45
  • Algimantas Baltakis, „Vėjo aimanos Antakalnyje“,  Metai 2 (2005), 11–12
  • Simonas Bernotas, „Vilniaus gidas“, Poezijos pavasaris (2019), 156
  • Sigitas Birgelis, „Ko žiūri, Vilniau, iš Gedimino sapnų“, Poezijos pavasaris (2001), 264
  • Irena Bitinaitė, „Vilnius“, Metai 1 (1994), 67
  • Gintaras Bleizgys, „2016 09 27“, in Xeranthemum (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018), 58
  • Gintaras Bleizgys, „Vasaros pabaiga. 2022-ieji“, Šiaurės Atėnai 4 (2023), 8
  • Alina Borzenkaitė, „Užupio pasakos“, Poezijos pavasaris (2022), 45
  • Alina Borzenkaitė, „Rytas Šiaurės Jeruzalėj“, Poezijos pavasaris (2023), 44
  • Alina Borzenkaitė, „Mamutų miestas“, Poezijos pavasaris (2023), 44–45
  • Kazys Bradūnas, „Pilies 10“, Metai 6 (1991), 12
  • Kazys Bradūnas, „Vilniaus užkalbėjimas“, in Iš Vilniaus į Vilnių: rinktinė poezija, sudarė Aidas Marčėnas (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008), 9
  • Kazys Bradūnas, „Italų perlas… “, in „Haiku Vilniui“ pasiekė K. Bradūno rašyti trieiliai (portalas Delfi 2007.10.01) https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/haiku-vilniui-pasieke-kbraduno-rasyti-trieiliai-14566116
  • Vladas Braziūnas, „apakintas Vilniaus šviesos“, in Vilniaus heteroglosija (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020), 7
  • Ramunė Brundzaitė, „Gerosios Vilties 3“, in Tuščių butelių draugija (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022), 53
  • Ramunė Brundzaitė, „vilnialaiškis“, Poezijos pavasaris (2012), 138
  • Lina Buividavičiūtė, „Juodosios meilės gimtis“, in Tamsieji amžiai (Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021), 55
  • Marius Burokas, „Savanorių – Gerosios Vilties“, in Švaraus buvimo (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018), 70
  • Marius Burokas, „Stotis – Aušros vartų g.“, Poezijos pavasaris (2021), 254
  • Nerijus Cibulskas, „Balti drambliai“, in Epoché (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022), 22
  • Vytautas Cinauskas, „Vilniaus naktis“, Metai 7 (1991), 68
  • Steponas Algirdas Dačkevičius, „Poetui Liudvikui Jakimavičiui“, Poezijos pavasaris (2023), 62
  • Nijolė Daujotytė, „šitas miestas …“, Metai 12 (2013), 36
  • Vilius Dintsmanas, „Vilnius (vietomis stiprus lietus)“, in Archangelas: esu tikras, sudarė Sandra Avižienytė(Alytus: S. Avižienytė; Vilnius: V. Dinstmanas, 2023), 194–195
  • Dainius Dirgėla, „Liūčių sezonas Vilniaus senamiesty“, Poezijos pavasaris (1991), 315
  • Dainius Dirgėla, „lietus, rytas, vilnius“, Poezijos pavasaris (1993), 228
  • Juozas Erlickas, „Mano namas“, in Raštai ir kt. (Vilnius: Vaga, 1987), 177
  • G&G Sindikatas, „Vokiečių gatvė“, in CD Betono sakmės (Vilnius: Bomba Records, 2002), vaizdo įrašas YouTube iš 2011 m. vasario 15 d. filmuoto koncerto renginių cikle „Loftas Live“:  https://www.youtube.com/watch?v=pHYElSziRFw
  • G&G Sindikatas, „Miestas, kurio negaliu nemylėt“, vaizdo įrašas YouTube iš 2019 m. lapkričio 12 d. vykusių Nacionalinių technikos apdovanojimų „Tech Top 2019”:  https://www.youtube.com/watch?v=837IEbs4yTc
  • Arvydas Genys, „Užupio angelas“, in Iš Vilniaus į Vilnių: rinktinė poezija, sudarė Aidas Marčėnas (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008), 217
  • Arvydas Genys, „Vilniaus sonetas“, Poezijos pavasaris (2023), 87
  • Leonardas Gutauskas, „Virš Sapiegų parko …“, in „Haiku Vilniui“ pasiekė K. Bradūno rašyti trieiliai (portalas Delfi 2007.10.01) https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/haiku-vilniui-pasieke-kbraduno-rasyti-trieiliai-14566116
  • Leonardas Gutauskas, „Plunksninė saulė nei balta pelėda …“ Metai 5/6 (2017), 12
  • Leonardas Gutauskas, „Ant stalo lempa, vario peleninė …“, Metai 5/6 (2017), 12
  • Anna Halberstadt, „Vilnius“, in Vilniaus dienoraštis, iš anglų k. vertė Marius Burokas (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017), 13–14
  • Anna Halberstadt, „Vilniaus dienoraštis“, in Vilniaus dienoraštis, iš anglų k. vertė Marius Burokas (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2017]), 91–93
  • Anna Halberstadt, „Oginskio gatvė“, in Transit, iš anglų k. vertė Marius Burokas (Kaunas: Kauko laiptai, 2020), 56-57
  • I.V.T.K.Y.G.Y.G, „Šunparkis“, in garso kasetė  Ir visa tai kas yra gražu yra gražu (Vilnius: Bomba Records, 1994), vaizdo įrašas YouTube iš 2021 m. rugpjūtį vykusio festivalio „KILKIM ŽAIBU XXI“: https://www.youtube.com/watch?v=GUtlgbv1XjY
  • Jurgita Jasponytė, „Ėjimas“, in Vartai Auštrieji (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019), 93
  • Antanas A. Jonynas, „Užupio katinas“, in Kambarys (Vilnius: Tyto alba, 2011), 42
  • Antanas A. Jonynas, „Senasis Vilnius“, Poezijos pavasaris (2022), 54
  • Sergejus Kanovičius, „Vilniaus pūga“, Poezijos pavasaris (2023), 128
  • Aušra Kaziliūnaitė, „Vilnius yra užtvanka, ne tabletė“, in Esu aptrupėjusios sienos (Vilnius: Kitos knygos, 2016), 58
  • Aušra Kaziliūnaitė, „Ir Gediminas sapnavo sapnuojantį vilką“, in Esu aptrupėjusios sienos (Vilnius: Kitos knygos, 2016), 97
  • Giedrė Kazlauskaitė, „Šventasis Kristoforas“, in Gintaro kambarys (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014), 63
  • Giedrė Kazlauskaitė, „Pokalbis su Vilniaus Gaonu“, in Singerstraum (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016), 7
  • Julius Keleras, „lengvas ir laisvas“, Poezijos pavasaris (2010), 138
  • Vytautas Kernagis, „Užupio bliuzas“, in 2 CD Teisingos dainos (Vilnius: Tigris, 2003)
  • Kobėlios Justīns, „Vėlniou dabā  īr dėdėlē  toštē“, in Dā  dongou nematont, bet žemē  jau žėnont (Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2023), 141–142
  • Laima Kreivytė, „Šeškinės apreiškimas“, Šiaurės Atėnai 14 (2015), 8
  • Valdemaras Kukulas, „Kalėdų Vilnius. 1991“, Metai 3 (1993), 25
  • Valdemaras Kukulas, „Onos bažnyčioj…“,  Poezijos pavasaris (2004), 178–179
  • Dovilė Kuzminskaitė, „vilniaus litanija“, Metai 7 (2017), 51
  • Lilas ir Innomine, „Kai tu žengi gūžiasi Vilnius“, in CD Leisk man šlykštėtis, išleistas 2017 m. lapkričio 24, vaizdo įrašas YouTube: https://music.youtube.com/playlist?list=PLNQDMpj_6MMbqbDleyz4PDixaYWnprOdE
  • Jonas Liniauskas, „Penktadienio vakaras“, Poezijos pavasaris (1996), 194
  • Stasė Lygutaitė-Bucevičienė, „Į užmirštą…“, Šiaurės Atėnai  14 (2020), 8
  • Andrius Mamontovas, „Miestas iš sapnų“, in  CD „Paleisk“ (2021) https://www.youtube.com/watch?v=Oz6aMOzfQEs
  • Aidas Marčėnas, „Prognozė“, in Metai be žiogo (Vilnius: Regnum, 1994), 11
  •  Aidas Marčėnas, „Tema be variacijų“, in Metai be žiogo (Vilnius: Regnum, 1994), 21
  • Aidas Marčėnas, „Vilniaus turgus“, Metai  1 (1995), 59
  • Aidas Marčėnas, „Beždžionių tiltai“, Metai 4 (2002), 11
  • Aidas Marčėnas, „Miestas“, in Eilinė (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006), 68;
  • Aidas Marčėnas, „Viskas buvo seniai“, in Eilinė (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos  leidykla, 2006), 134
  • Aidas Marčėnas, „Iš pakraščių į centrą“, in Eilinė (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006), 245–246
  • Aidas Marčėnas, „Sankalba: Antaną Ramoną atminti“, in Ištrupėjusios erdvės: devynių gyvenimų eilės (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012), 127
  •  Aidas Marčėnas, „sankalba: Justiną Marcinkevičių atminti“, in  Ištrupėjusios erdvės: devynių gyvenimų eilės (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012), 159
  • Aidas Marčėnas, „Miłoszo laiptai“, Metai  1 (2018), 9
  • Zita Mažeikaitė, „Baroko šedevras“, in Poezijos pavasaris (2016), 135
  • Zita Mažeikaitė, „Varnų pirtis“, Metai 7 (2021), 11
  • Lukas Miknevičius, „Vilnius“, Metai 2 (2023), 51
  • Ban’ya Natsuishi, „Tylia svajone …“, in  Labyrinth of Vilnius = Vilniaus labirintai, English translations by Ban’ya Natsuishi … [et al.] ; Lithuanian translations by Kornelijus Platelis, Agnė Steponavičiūtė & Vytautas Dumčius (Tokyo: Shichigatsudo, 2009), 16
  • Ban’ya Natsuishi, „Vilnius nakty…“, in  Labyrinth of Vilnius = Vilniaus labirintai, English translations by Ban’ya Natsuishi … [et al.] ; Lithuanian translations by Kornelijus Platelis, Agnė Steponavičiūtė & Vytautas Dumčius (Tokyo: Shichigatsudo, 2009), 38
  • Gytis Norvilas, „beprotnamio spartakiada“, in Išlydžių zonos (Kaunas: Kitos knygos, 2012), 29
  • Violeta Palčinskaitė, „Vėjas Vilniuje“, Poezijos pavasaris (2023), 198–199
  • Sigitas Parulskis, „Sveikinimai atsisveikinant“, in Mortui sepulti sint (Vilnius: Baltos lankos, 1998), 23
  • Sigitas Parulskis, „Šiltas ruduo Puškinovkoj. Kapas “, in Marmurinis šuo (Vilnius: Baltos lankos, 2004), 68
  • Sigitas Parulskis, „Pro memoria Gedimono sapnui“, in Subjektyvi kronika (Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2018), 146
  • Danutė Paulauskaitė, „Trumpa autobiografija“, in Iš Vilniaus į Vilnių: rinktinė poezija, sudarė Aidas Marčėnas (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008), 147
  • Danutė Paulauskaitė, „Viešoji Vilniaus valanda…“, Iš Vilniaus į Vilnių: rinktinė poezija, sudarė Aidas Marčėnas (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008), 148
  • Kornelijus Platelis, „Sekmadienis Pilies gatvėje“, Poezijos pavasaris (2000), 109
  • Rolandas Rastauskas,„Antakalnio žiedas“, Poezijos pavasaris (2021), 113
  • Alicja Rybałko, „Poezijos popietė prie Adomo Mickevičiaus paminklo“, in Eilėraščiai = Wiersze: rinktinė lenkų ir lietuvių kalbomis, iš lenkų kalbos vertė Vladas Braziūnas (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003), 77
  • Alicja Rybałko, „Tai vis dar Vilnius“, in Eilėraščiai = Wiersze: rinktinė lenkų ir lietuvių kalbomis, iš lenkų kalbos vertė Vladas Braziūnas (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003), 113
  • Vytautas Rubavičius, „Intymus“, Poezijos pavasaris (2023), 230
  • Viktoras Rudžianskas, „mano širdis neįprastai nupiešė kalnus…“, Poezijos pavasaris (2020), 190
  • Saulės kliošas. „Paskambink man (jei tau liūdna)“. Premjera 2020-06-26,  vaizdo įrašas YouTube: https://www.youtube.com/watch?v=J2ABuf3Zy7w 
  • Ramutė Skučaitė, „Pabėgimas per Aušrą“, Metai 8/9 (2018), 14
  • Vytautas Skripka, „liūdėti …“, Metai 8 (1991), 8
  • Jonas Strielkūnas, „Vasara Vilniuje. 1995-ieji : 1. Miestas“, in Iš Vilniaus į Vilnių: rinktinė poezija, sudarė Aidas Marčėnas (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008), 106
  • Tomasz Snarski, „Małe okienko w niebie = Mažas langelis danguje“, vertė Birutė Jonuškaitė, Kurier Wileński 29 (2023), 15
  • Vytautas Stankus, „Pasivaikščiojimai: maži mėnulio ežerai /CD/ Track III“, Poezijos pavasaris (2021), 278
  • Patricija Strumilaitė + Baltasis kiras. „Miesto muzika“ – projekto ,,Neriam į Vilnių!“ konkurso ,,Eiliuotas Vilnius“ daina, vaizdo įrašas YouTube:   https://www.youtube.com/watch?v=KTwVSjk4D4E
  • Antanas Šimkus, „Kovo 11-ai atminti“, in Skradžiai: eilėraščiai (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999), 87
  • Šventinis bankuchenas. „Lietuvos istorijos repas“, įrašyta 2016 m. pavasarį, vaizdo įrašas YouTube: https://www.youtube.com/watch?v=V4veBuE_QA0
  • Ieva Toleikytė, „Sereiškių parke mačiau milžinišką kelmą…“, in Raudonas slidus rūmas (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020), 14
  • Uršulė Toleikytė, „Visuotinės tvarkos darbuotojas…“ , Šiaurės Atėnai 4 (2020), 8
  • Rimas Užgiris, „Po Vilniumi“, in Tarp, vertėjai Marius Burokas, Dominykas Norkūnas, Edgaras Platelis  (Kaunas: Kauko laiptai, 2019), 63
  • Judita Vaičiūnaitė, „Švento Mykolo bažnyčia“, Šiaurės Atėnai, 5 (1990), 2
  • Judita Vaičiūnaitė, „Šiaurės Atėnai“, Metai 4 (1991), 5
  • Judita Vaičiūnaitė, „Prie Vilnelės“, in Aitvaras (Vilnius: Alma littera, 2005), 35
  • Tomas Venclova, „Į pietus nuo prospekto“, in Eumenidžių giraitė (Vilnius: Versus aureus, 2016), 13
  • Tomas Venclova, „Počobuto observatorija“, Metai 5/6 (2021), 14–15
  • Tomas Venclova, „Už Onos ir Bernardinų …“, Poezijos pavasaris (2021), 41
  • Jolanta Ona Vitkutė, „Pasaulis priklauso poetams“, Poezijos pavasaris (2023), 328
  • Inese Zandere, „Vilniaus traukinys“, iš latvių k. vertė Vladas Braziūnas, Poezijos pavasaris (2014), 89–91
  • Agnė Žagrakalytė, „Stebiu jas stebinčias ir bijau įeiti į namą, kad laiptinė, moteris skirianti, į mane neliuoktelėtų ir manyje nesusijungtų“, in Visa tiesa apie Alisą Meler (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008), 5–9
  • ŽAS, „Ne pieną gėręs, ne nuo pieno ir mirsi“, in garso kasetė Ū-ŽAS (Vilnius: Koja Records, 1996), vaizdo įrašas YouTube: https://www.youtube.com/watch?v=wynr0SmUWiM
  • ŽAS, „Jis gyvena stotyje“, in garso kasetė Ū-ŽAS (Vilnius: Koja Records, 1996), vaizdo įrašas YouTube iš 1997 m. LNK studijoje filmuoto koncerto „Tikras garsas“: https://www.youtube.com/watch?v=tDmWsb6eax4
  • Juozas Žitkauskas, „Sostapilis“, in Dubeltavos išpažintys. Eilėraščiai dzūkiškai ir lietuviškai (Vilnius: „Naujosios Romuvos“ fondas, 2021), 122
  • Tadas Žvirinskas, „Verkių g. 100“, Metai 4 (2019), 40
  • Tadas Žvirinskas, „ Neries (Vilniaus) sonetų pavainikis II“, in Sonetariumas (Vilnius: Slinktys, MMXXII), 65
  • Tadas Žvirinskas, „Neries (Vilniaus) sonetų pavainikis XV“, in Sonetariumas (Vilnius: Slinktys, MMXXII), 78

Liepos 15 d. gimė išeivijos poetas, vertėjas, žymus literatūros kritikas Alfonsas Nyka-Niliūnas

Parengė Irmina Abramovienė

Nuotrauka. Alfonsas Nyka-Niliūnas, 1962-12-08, Niujorkas, JAV.
Maironio lietuvių literatūros muziejus

Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikrasis vardas – Alfonsas Čipkus, 1919–2015) literatūrologų laikomas vienu žymiausių, moderniausių lietuvių emigracijos rašytojų. Priklauso poetų žemininkų kartai, kurios kūryba skleidėsi okupacijos ir istorinių perversmų sąlygomis. 1938– 1939 m. studijavo romanistiką ir filosofiją Vytauto Didžiojo universitete, vėliau šias studijas tęsė Vilniaus universitete. Pirmuosius eilėraščius publikavo studentiškoje spaudoje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Studijavo Tiubingeno ir Fribūro universitetuose meno istoriją ir filosofiją, gilino prancūzų, vokiečių ir anglų literatūros žinias. Nuo 1949 m. gyveno Baltimorėje (JAV). Pirmoji poezijos knyga „Praradimo simfonijos“ išleista 1946 m. Tiubingene. Kūrėjo palikimą sudaro ne tik eilėraščiai, bet ir kritikos straipsniai ir literatūros klasikos vertimai bei dienoraščiai, kuriuose unikaliai persipina autobiografinis tekstas ir poezijos refleksija.

Literatūrologė prof. Viktorija Daujotytė-Pakerienė apie poeto literatūrinį palikimą yra rašiusi: „Pagrindinis niliūniškos transcendencijos takas – iš dviejų erdvių ir dviejų laikų. Iš gyvenimo pirminiuose namuose ir gyvenimo svetur, iš nuolatinio ten ir čia, tada ir dabar. […] A. Nyka-Niliūnas metafizinei tradicijai priklauso ir kaip poetas, ir kaip mąstytojas, lietuvių kultūrai suteikęs unikalių, įrašytų, užrašytų būties refleksijų.“

Paskutinė kelionė

Dabar einu namo. Ramiai ant slenksčio pasėdėsiu,
Nes baisiai pavargau, ieškodamas kančios.
Nors nežinau, ar tavo veido spinduliai išblėsę
Mane sutiks iš žuvusių namų kerčios.

Kai bus pavakarė ir dulkės kils kely po gluosniais,
Aš būsiu netoli. Audros suplėšytas kaštanas vėl žydės.
Ten kaip nuostabų persų kilimą vaikystę pasiklosiu
Ir, vaikščiodamas ja, aš nieko nebijosiu, –
Audros suplėšytas kaštanas vėl žydės.

Todėl aš ir nebegaliu ten neiti,
Neskrist kaip paukštis platuma erdvės giedrios.
Aš negaliu nebūti ten. Jie miršta. Ir man reikia eiti greitai
Ir krist kaip lietui plakančios audros.

Nemeikščiai, 1940
(Iš poezijos rinktinės „Eilėraščiai, 1937-1996“, Vilnius : Baltos lankos, 1996)

In memoriam: poetas Kornelijus Jazbutis (1933–2021)

Parengė Dalia Cidzikaitė

2021 m. liepos 9 d., eidamas 89 metus, mirė JAV lietuvis poetas Kornelijus Jazbutis. Kornelijus, mokytojų ir ūkininkų Kazio ir Stefanijos (Rankaitytės) Jazbučių sūnus, gimė 1933 m. balandžio 16 d. Virbalų kaime, Skuodo rajone. Tėvai 1941 m. birželio 14 d. komunistų buvo ištremti į Sibirą. Kornelijus ir jaunesnė sesutė Gražina pasiliko Lietuvoje. 1944 m. su tetos Bronės Jazbutytės šeima Kornelijus pasitraukė į Vokietiją. Našlaičio teisėmis atvyko į Ameriką 1947 m. vasario 18 d. Mokėsi lietuvių marijonų mokykloje Marijanapolio kolegijoje (Tompsonas, Konektikuto valstija), vėliau baigė socialinius mokslus magistro laipsniu Lojolos universitete Čikagoje. Nuo jaunystės buvo ateitininkas, ateitininkų literatų „Šatrijos“ korporacijos narys. Daug vasarų dalyvavo Lituanistikos seminaruose prie Kento universitete (Ohajo valstija), vėliau Pleine (Plano; Ilinojaus valstija). Rašė poeziją, savo eilėraščius skaitė „Poezijos pavasariuose“ Čikagoje ir „Poezijos rudenyse“ Druskininkuose. Nuo 1966 m. beveik kasmet vykdavo į Lietuvą aplankyti savo tėvų, sugrįžusių iš Sibiro.

Birželio vakare

Tėvas, mama ir aš
žingsniuojam palei Bartuvos upę.
Tėvas birželio vakare
aiškina mamai,


kad rusai į Sibirą žmones vežti ketina,
aiškina birželio vakare,
nupirkęs valo meškerėm,
aiškina birželio vakare,
kad kažin, ar beteks meškeriot
vingiuotoj Bartuvoj,
aiškina, ar beapsimoka birželio vakare
takelius geltonu smėliu pabarstyt,
jis aiškina vėlai birželio vakare,
ar apsimoka,
kai sunkvežimiai laukia parengti,
laukia rytojaus
vėlai birželio vakare.

Gegužės 2 d. gimė poetas Jurgis Baltrušaitis

Parengė Deimantė Žukauskienė

Jurgis Baltrušaitis (1873–1944) – žymus lietuvių poetas simbolistas, savo kūrybinį kelią pradėjęs rašydamas rusų kalba. Jo poezijos simbolizmas kyla iš lietuviškų pasakų, padavimų, liaudies dainų, gimtinės peizažų. J. Baltrušaičio eilėraščių turinys pateikiamas paprasta forma: taisyklingi posmai, išlaikytas ritmas ir rimas, neįmantri kalba.

D. Vasermanas. Nuotrauka. Jurgis Baltrušaitis. 1935. Maironio lietuvių literatūros muziejus (LIMIS)

Žvaigždžių giesmė

Pilna, pilna naktis žvaigždžių!
Jų tylią psalmę aš girdžiu –
Ji neapsakoma žodžiu…

Tai amžių aukuro žiedai,
Kuriuos tu, akli, visadai
Prie žemės slenksčio atradai…

Šit atdara visa būtis!
Ir tas, kas mįslę jos išvys,
Bus jos dalyvis ir dalis…

Dienos liepsna laki, srauja,
Ir trūksta valandos gija –
Širdies netuok per daug su ja…

Nakties žvaigždžių ugnis skalsi.
Gerbk ją šios žemės ilgesy –
Tu amžių smilkalas esi…

Jurgis Baltrušaitis. Poezija. Išleido kun. P. M. Juras, Boston, 1948.

Lietuvių poezija JAV: niujorkietis poetas Vytautas Bakaitis

Jonas Mekas Poetas ir vertėjas Vytautas Bakaitis Centriniame parke Niujorke. Nedatuota, chromogeninis atspaudas, 30,5 x 20,2 cm. MO muziejus

Poetas, vertėjas Vytautas Bakaitis (Vyt Bakaitis) jaunystėje artimai bendravo su Jonu Meku ir FLUXUS judėjimo pradininku Jurgiu Mačiūnu, tačiau Lietuvoje pastebėtas žymiai menkiau už juos.

Bakaitis gimė 1940 m. gruodžio 26 d. Mažojoje Lietuvoje, Bitėnų kaime (Pagėgių savivaldybė).  Antrojo pasaulinio karo pabaigoje šeima su mažu berniuku pasitraukė į Vakarus,  1951 m. apsigyveno JAV. Įsikūrė Bostono priemiestyje, kur buvo lietuviška parapija. Pirmuosius eilėraščius Bakaitis parašė šešiolikos, lietuvių kalba. Kadangi priklausė ateitininkams, siųsdavo į jų žurnalą, pasirašęs Jono Martyno pseudonimu. Vėliau kūrė tik anglų kalba. Studijas baigė Bostono universitete, vėliau apsigyveno Niujorke, kuris jam tapo savu.[1]

Kai atvažiavau į New Yorką, trejus metus dirbau redakcijoje. Leidom American Institute of Physics žurnalą, aš redaguodavau. Neturėjau nė žalio supratimo apie fiziką. Nesupratau, kaip užsieniečiai publikuoja savo straipsnius, ir prancūziškai nežinodamas, vis ne taip anotacijose surašydavau – ten Žiūraitis et co., o aš parašydavau Žiūraičio kompanija. Po trejų metų supratau, kad poetiškai saviraiškai šis darbas kenkia. Ir tada galvojau, ką veikti toliau. Tai pirmą kartą, kai susisiekiau su Jonu Meku, jis klausė: „Kokiu amatu pats užsiimi?“ Aš drąsiai pasakiau: „Esu staliorius“. Tai jis tuoj supažindino mane su Jurgiu Mačiūnu, kuris tuo metu Soho renovacijoms komandas sudarinėdavo. Nu, tai nuo to karto mano užsiėmimas buvo statybos, kol po kelerių metų iš savo kolegų išgirdau, kad pradeda siaubingai nugaras skaudėti. Pagalvojau, kad jei ir toliau statybininku būsiu, ir man tas pats nutiks. Tai po to perėjau prie buhalterinio darbo.

Vytautas Bakaitis. Iš: Draugas (JAV), 2020, kovo 21, p. 11.

1991 m. išėjo pirmoji Bakaičio knyga: „City country“. [2] Prieš dešimtmetį pasirodė knyga „Deliberate proof“. [3] Bakaitis jau yra parengęs trečiąją knygą. „Aš linkęs vis perrašinėti. Paprastai kasdien užsirašinėju pastebėjimus. Paskui po pusmečio peržvelgiu užrašus, tada galbūt kyla iš to eilutė kokia ar kas prisimena, o tuomet stojasi, pradeda rastis eilėraštis. Aš gal tik kokius tris kartus gyvenime esu parašęs visą eilėraštį iškart“, [4] – pernai  Bakaitis pasakojo laikraščio „Draugas“ skaitytojams. 

Toliau skaityti „Lietuvių poezija JAV: niujorkietis poetas Vytautas Bakaitis”

Lietuvių poezija JAV: vertėjas ir poetas Jonas Zdanys

Jonas Zdanys gimė 1950 m. Konektikuto valstijoje, JAV.[1] Kaip ir daugelis DP (angl. displaced persons, liet. perkeltieji asmenys) kartos atžalų, augo dviejų kultūrų sankirtoje. „Nuo pat pirmų dienų kalbėjau lietuviškai (ir dabar su tėvais bei giminėm lietuviškai kalbame), lankiau šeštadieninę lietuvišką mokyklą (ją vedė Kotryna Marijošienė), dalyvavau lietuvių skautų veikloje, šokau tautinius šokius, bendraudavau su lietuviais, lietuviškai šventėm visas šventes, lankėm lietuvišką bažnyčią. Angliškai pradėjau kalbėti mokykloje, būdamas penkerių. Aiškiai atsimenu tą pirmą dieną: mokytoja su manim kalba angliškai – garsiai, pamažu artikuliuodama kiekvieną žodį, o aš – lietuviškai šaukiuosi mamos“,[2] – prieš vienuolika metų Zdanys pasakojo tuometinio Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėjai Jolantai Budriūnienei.

Jonas Zdanys. Nuotr. iš Zdanio asmeninės svetainės: https://jonaszdanys.org/

Visgi vietos kalbą išmoko puikiai, vėliau studijavo literatūrą. Bakalauro studijas baigė Jeilio universitete, magistro ir daktaro laipsnius įgijo Niujorko valstijos universitete (State University of New York). Po studijų dėstė šiuose universitetuose. Jeilio universitete vedė poezijos, vertimo teorijos bei praktikos seminarus,  pastarajame  universitete užėmė  ir įvairias administracines pozicijas. Daugiau kaip dešimtmetį dirbo kaip aukštas Konektikuto valstijos pareigūnas, atsakingas už akademinę sritį. Taip pat prisidėjo prie Lietuvos aukštojo mokslo sistemos pertvarkymo. Šiuo metu dėsto Sacred Heart universitete.[3]

Zdanio bibliografija tiesiog stulbinanti. Kaip autorius arba vertėjas, Zdanys prisidėjo prie gero pusšimčio knygų. Atskiro paminėjimo vertos jo sudarytos ir išverstos antologijos, pristatančios šiuolaikinius Lietuvos poetus: pavyzdžiui, „Four poets of Lithuania : Vytautas P. Bložė, Sigitas Geda, Nijolė Miliauskaitė, Kornelijus Platelis“ (Vilnius : Vaga, 1995),   „Five Lithuanian women poets: Judita Vaičiūnaitė, Danutė Paulauskaitė, Onė Baliukonė, Nijolė Miliauskaitė, Tautvyda Marcinkevičiūtė“ (Vilnius : Vaga, [2002]). Iš naujesnių Zdanio knygų paminėjimo galbūt vertos šios: „Notebook Sketches: Poems and Drawings“ (Chicago: Strawberry Hedgehog, 2019); „Three White Horses“ (Beaumont, Texas: Lamar University Literary Press 2017); su Kornelijumi Plateliu parengta „Two Voices / Du balsai“  (Chicago:  Purple Flag Press 2017). Leidžiamos Zdanio poezijos rinktinės. Daugiau informacijos apie knygas rasite Zdanio asmeninėje svetainėje: https://jonaszdanys.org/books/

Vertėjas

Pasak Zdanio, vertimais iš lietuvių kalbos jis užsiima nuo bakalauro studijų Jeilyje laikų. Tada, pasitaręs su dėstytoju, jis išvertė Marcelijaus Martinaičio eilėraštį „Vaikai kaip žolė“. Vertimas buvo teigiamai įvertintas, išspausdintas universiteto literatūriniame žurnale.[4]

Toliau skaityti „Lietuvių poezija JAV: vertėjas ir poetas Jonas Zdanys”