In memoriam: poetas Kornelijus Jazbutis (1933–2021)

Parengė Dalia Cidzikaitė


2021 m. liepos 9 d., eidamas 89 metus, mirė JAV lietuvis poetas Kornelijus Jazbutis. Kornelijus, mokytojų ir ūkininkų Kazio ir Stefanijos (Rankaitytės) Jazbučių sūnus, gimė 1933 m. balandžio 16 d. Virbalų kaime, Skuodo rajone. Tėvai 1941 m. birželio 14 d. komunistų buvo ištremti į Sibirą. Kornelijus ir jaunesnė sesutė Gražina pasiliko Lietuvoje. 1944 m. su tetos Bronės Jazbutytės šeima Kornelijus pasitraukė į Vokietiją. Našlaičio teisėmis atvyko į Ameriką 1947 m. vasario 18 d. Mokėsi lietuvių marijonų mokykloje Marijanapolio kolegijoje (Tompsonas, Konektikuto valstija), vėliau baigė socialinius mokslus magistro laipsniu Lojolos universitete Čikagoje. Nuo jaunystės buvo ateitininkas, ateitininkų literatų „Šatrijos“ korporacijos narys. Daug vasarų dalyvavo Lituanistikos seminaruose prie Kento universitete (Ohajo valstija), vėliau Pleine (Plano; Ilinojaus valstija). Rašė poeziją, savo eilėraščius skaitė „Poezijos pavasariuose“ Čikagoje ir „Poezijos rudenyse“ Druskininkuose. Nuo 1966 m. beveik kasmet vykdavo į Lietuvą aplankyti savo tėvų, sugrįžusių iš Sibiro.


Birželio vakare

Tėvas, mama ir aš
žingsniuojam palei Bartuvos upę.
Tėvas birželio vakare
aiškina mamai,


kad rusai į Sibirą žmones vežti ketina,
aiškina birželio vakare,
nupirkęs valo meškerėm,
aiškina birželio vakare,
kad kažin, ar beteks meškeriot
vingiuotoj Bartuvoj,
aiškina, ar beapsimoka birželio vakare
takelius geltonu smėliu pabarstyt,
jis aiškina vėlai birželio vakare,
ar apsimoka,
kai sunkvežimiai laukia parengti,
laukia rytojaus
vėlai birželio vakare.

Lietuvių poezija JAV: vertėjas ir poetas Jonas Zdanys

Jonas Zdanys gimė 1950 m. Konektikuto valstijoje, JAV.[1] Kaip ir daugelis DP (angl. displaced persons, liet. perkeltieji asmenys) kartos atžalų, augo dviejų kultūrų sankirtoje. „Nuo pat pirmų dienų kalbėjau lietuviškai (ir dabar su tėvais bei giminėm lietuviškai kalbame), lankiau šeštadieninę lietuvišką mokyklą (ją vedė Kotryna Marijošienė), dalyvavau lietuvių skautų veikloje, šokau tautinius šokius, bendraudavau su lietuviais, lietuviškai šventėm visas šventes, lankėm lietuvišką bažnyčią. Angliškai pradėjau kalbėti mokykloje, būdamas penkerių. Aiškiai atsimenu tą pirmą dieną: mokytoja su manim kalba angliškai – garsiai, pamažu artikuliuodama kiekvieną žodį, o aš – lietuviškai šaukiuosi mamos“,[2] – prieš vienuolika metų Zdanys pasakojo tuometinio Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėjai Jolantai Budriūnienei.

Jonas Zdanys. Nuotr. iš Zdanio asmeninės svetainės: https://jonaszdanys.org/

Visgi vietos kalbą išmoko puikiai, vėliau studijavo literatūrą. Bakalauro studijas baigė Jeilio universitete, magistro ir daktaro laipsnius įgijo Niujorko valstijos universitete (State University of New York). Po studijų dėstė šiuose universitetuose. Jeilio universitete vedė poezijos, vertimo teorijos bei praktikos seminarus,  pastarajame  universitete užėmė  ir įvairias administracines pozicijas. Daugiau kaip dešimtmetį dirbo kaip aukštas Konektikuto valstijos pareigūnas, atsakingas už akademinę sritį. Taip pat prisidėjo prie Lietuvos aukštojo mokslo sistemos pertvarkymo. Šiuo metu dėsto Sacred Heart universitete.[3]

Zdanio bibliografija tiesiog stulbinanti. Kaip autorius arba vertėjas, Zdanys prisidėjo prie gero pusšimčio knygų. Atskiro paminėjimo vertos jo sudarytos ir išverstos antologijos, pristatančios šiuolaikinius Lietuvos poetus: pavyzdžiui, „Four poets of Lithuania : Vytautas P. Bložė, Sigitas Geda, Nijolė Miliauskaitė, Kornelijus Platelis“ (Vilnius : Vaga, 1995),   „Five Lithuanian women poets: Judita Vaičiūnaitė, Danutė Paulauskaitė, Onė Baliukonė, Nijolė Miliauskaitė, Tautvyda Marcinkevičiūtė“ (Vilnius : Vaga, [2002]). Iš naujesnių Zdanio knygų paminėjimo galbūt vertos šios: „Notebook Sketches: Poems and Drawings“ (Chicago: Strawberry Hedgehog, 2019); „Three White Horses“ (Beaumont, Texas: Lamar University Literary Press 2017); su Kornelijumi Plateliu parengta „Two Voices / Du balsai“  (Chicago:  Purple Flag Press 2017). Leidžiamos Zdanio poezijos rinktinės. Daugiau informacijos apie knygas rasite Zdanio asmeninėje svetainėje: https://jonaszdanys.org/books/

Vertėjas

Pasak Zdanio, vertimais iš lietuvių kalbos jis užsiima nuo bakalauro studijų Jeilyje laikų. Tada, pasitaręs su dėstytoju, jis išvertė Marcelijaus Martinaičio eilėraštį „Vaikai kaip žolė“. Vertimas buvo teigiamai įvertintas, išspausdintas universiteto literatūriniame žurnale.[4]

Toliau skaityti „Lietuvių poezija JAV: vertėjas ir poetas Jonas Zdanys“

Lietuvių poezija JAV: Lina Ramona Vitkauskas ir jos kinematografinė poezija

Lina Ramona Vitkauskas save įvardija kaip „benykstančios kalbos fotografę“ (evaporating language photographer). Ką tai reiškia? Pasak menininkės, akimirkos garuoja, nyksta, daugiau nebepasikartoja. Vitkaukas savo eilėraščius prilygina fotografijoms, kuriose pagauta akimirkų grandinė. Menininkę galima įvardyti ir kaip kinematografinę poetę (cinepoet): jos darbuose, projektuose dažnai susipina žodis ir vaizdas.

Poetės seneliams pasitraukus iš Lietuvos Antrojo pasaulinio karo metais, abu jos tėvai gimė jau užsienyje: tėvas – Vokietijoje, mama – Brazilijoje.  Pati Vitkauskas gimė 1973 m. Virdžinijos valstijoje (JAV), vėliau šeima persikėlė į Čikagą, lietuviškojo gyvenimo JAV centrą. Iki septynerių mergaitė daugiausia kalbėjo lietuvių kalba, nors suaugusi gimtąją kalbą primiršo. 1998 m. kelis mėnesius gyveno Lietuvoje. Baigė kūrybinio rašymo studijas (Wright State University). Daugelį metų aktyviai sukosi Čikagos poetiniame gyvenime, dirbo internetiniame žurnale „milk magazine“.

Vienoje iš naujausių knygų, „Ministry of Foreign Affairs – MOFA“, Vitkauskas paliečia DP kartos ir vėlesnių kartų realybę, jos problematiką. Kūriniuose užkabinamos imigracijos sunkumų, potrauminio streso sutrikimo (angl. Posttraumatic stress disorder; PTSD), priklausomybių temos.

Poetė išleido 9 knygas: „Ministry of Foreign Affairs – MOFA“ (Secret Airplanes Press, 2018);  „White Stockings“ (White Hole Press, 2016); „SPINY RETINAS“ (Mutable Sound, 2014); „Professional Poetry“ (White Hole Press, 2013); A Neon Tryst (Shearsman Books, 2013);  „HONEY IS A SHE“ (Plastique Press, 2012);  „THE RANGE OF YOUR AMAZING NOTHING“ (Ravenna Press, 2010);  „Failed Star Spawns Planet/Star“ (dancing girl press, 2006); „Shooting Dead Films with Poets“ (Fractal Edge Press, 2004). Daugiau informacijos apie knygas rasite menininkės puslapyje: https://linaramona.com/books/. Vitkauskas tekstai publikuoti antologijose, įvairiuose periodiniuose leidiniuose.

Visus projektus, prie kurių vienaip ar kitaip prisidėjo ši menininkė, būtų sunku sutalpinti į vieną trumpą tekstą. Šiuo metu poetė, gavusi „PEN America“ stipendiją, dirba prie eilėraščių rinkinio „Between Plague & Kleptocracy: Invented Poetic Creations & Conversations of Seva & Bill“.

Toliau skaityti „Lietuvių poezija JAV: Lina Ramona Vitkauskas ir jos kinematografinė poezija“

Pranas Visvydas: poetas be savo poezijos knygos

Parengė Dalia Cidzikaitė


Pranas Visvydas savo eiles skelbė įvairiose poezijos antologijose. Literatūros metraščio „Penktoji pradalgė“ viršelis, 1968 m. epaveldas.lt

Pranas Visvydas (tikr. Pranas Višomirskis) (1922 m. vasario 4 d. – 2017 m. rugpjūčio 14 d.) yra bene mažiausiai pažintas ir įvertintas JAV lietuvių poetas, eseistas, kritikas ir vertėjas. Taip 2017 metais rašė Dalia Striogaitė žurnale „Metai“ (Nr. 10), iš anapus Atlanto pasiekus žiniai apie rašytojo mirtį. Pasak jos, lietuvių literatūra liko jam skolinga. Tebeskolinga ji ir šiandien.

Pranas Visvydas gimė Kazlų Rūdoje, Suvalkijoje, bet save laikė Kauno miesto, į kurį šeima persikėlė netrukus po jo gimimo, gyventoju. 1940 m. Kauno universitete studijavo architektūrą, 1941–43 m. Vytauto Didžiojo universitete – filosofiją, 1944–46 m. Vilniaus universitete – istoriją. 1943 m. prievarta paimtas į nacių armiją naujoku, tarnavo Vokietijos kariuomenėje, po daugiau nei pusmečio iš jos dezertyravo. 1944–46 m. dirbo vertėju laikraštyje „Tiesa“. 1946 m. su padirbtais pasais su šeima pasitraukė į Lenkiją, 1947 m. apsigyveno pabėgėlių stovykloje Vokietijoje. Nuo 1950-ųjų gyveno Los Andžele, JAV, kur dirbo projektuotoju, dizaineriu.

Besimokydamas universitete, kaip ir bendrakursis Henrikas Nagys, Visvydas perėjo į humanitarinį fakultetą – arčiau savo pašaukimo – rašymo ir kūrybos. Vokietijoje bendravo su broliais Jonu ir Adolfu Mekais, prisidėjo prie jų leisto žurnalo „Žvilgsniai“. Amerikoje aktyviai bendradarbiavo JAV lietuvių kultūrinėje spaudoje: „Aiduose“, „Akiračiuose“ (čia turėjo savo skiltį „Man regis“), „Lietuvių dienose“, „Drauge“, „Metmenyse“ ir kt. Lietuvai tapus nepriklausoma, daug rašė Lietuvos kultūrinei spaudai, ypač „Literatūrai ir menui“. Kaip kritikas Visvydas turėjo savo nuomonę, skeptiškai žvelgė į tiesmuką ir nuogą patriotizmą, ypač domėjosi naujausia lietuvių poezija, kuri, pasak Sruogaitės, buvusi didžioji jo meilė. Iš Lietuvos poetų ypač mėgo ir vertino Sigitą Gedą.

Toliau skaityti „Pranas Visvydas: poetas be savo poezijos knygos“

Lietuvių poezija JAV: Zen poetas Al Žolynas

Anglų kalba rašantis lietuvių kilmės poetas Al Žolynas (Zolynas) gimė 1945 m. Austrijoje, augo Australijoje ir Jungtinėse Valstijose. Kaip minima tekstuose apie poetą, Lietuvoje šeima gyveno pasiturimai (Žolyno mama – Va­sa­rio 16-osios Ak­to sig­na­ta­ro Jono Smilgevičiaus dukra, tėvas turėjo teisininko išsilavinimą). Visgi Jungtinėse Valstijose tiek tėvams, tiek jaunam vaikinui teko sunkiai dirbti, kad įsitvirtintų. Studijuodamas Ilinojaus ir Jutos universitetuose (pastarajame įgijo magistro ir daktaro laipsnius), Žolynas uždarbiavo, pavyzdžiui, vairuodamas taksi.[1]

Žolynas kelis dešimtmečius dėstė  literatūrą ir kūrybinį rašymą Jungtinių Valstijų tarptautiniame universitete (dabar – Alliant tarptautinis universitetas) Kalifornijoje. 2010  m. išėjo į pensiją.[2] Dėstytojavimo patirtis paliko įspaudą ir Žolyno kūryboje.[3]

Naujausia poeto knyga – „Near and Far“ (Garden Oak Press, 2019). Pasak literatūrologės Živilės Gimbutas, už Žolyno poezijos slypi atviros akys ir atvira širdis, poetas žaidžia tenisą su filosofinėmis idėjomis ir religinėmis sampratomis. Įkvėpimas ateina iš už lango, iš gatvės, iš įspūdžių, įsirėžusių per keliones į Indiją, Italiją, Lietuvą.[4] Anksčiau pasirodė 3 poeto knygos: „The New Physics,” publishedׅ“ (1979), „Under Ideal Conditions“ (1994) ir „The Same Air“ (1997). Žolyno poezija taip pat publikuota antologijose (pvz., „A book of luminous things“, kurią sudarė nobelistas Czesławas Miłoszas) [5],  įvairiuose literatūriniuose žurnaluose, išversta į kelias užsienio kalbas.

Tai, kad rašo anglų kalba, nereiškia, jog Žolynas nemoka savo tėvų ir senelių kalbos. 2018 m. jis pasakojo: „Na­muo­se vi­suo­met kal­bė­jo­mės lie­tu­viš­kai, aš jau­čiau­si išau­gin­tas dvie­jų kul­tū­rų ir dvie­jų kal­bų. […] Lai­ky­da­vo­mės lie­tu­viš­kų tra­di­ci­jų, bet da­bar, kai abu ma­no tė­vai mi­rę, ma­no lie­tu­viš­kos tra­di­ci­jos yra la­bai kuk­lios. Kar­tais vis dar iš­si­ke­pu bul­vi­nių bly­nų ir plokš­tai­nio. Tu­riu ke­le­tą lie­tu­viš­ko me­no kū­ri­nių, sten­giuo­si iš­lai­ky­ti lie­tu­vių kal­bos ži­nias, skai­ty­da­mas lie­tu­viš­kas nau­jie­nas in­ter­ne­te ir ret­kar­čiais da­ry­da­mas ver­ti­mus.“[6]

Žolyno gyvenime svarbų vaidmenį vaidina Zen mokymas ir praktika. Dabar Žolynas dirba meditacijos mokytoju San Diego mieste (Kalifornija).  Kaip jau buvo galima nujausti iš Živilės Gimbutas citatos ankstesnėje pastraipoje, Zen filosofija atsispindi ir Žolyno poezijoje. „Mane visados domino kasdienio gyvenimo sakralumas: kaip kasdienybė virsta paslaptinga ir stebinančia, kai mes jam atsiveriame“, – teigia Žolynas.[7]

2019 m. pabaigoje į mus kreipėsi Žolyno kūrybos gerbėjas  Davidas A. Bainbridge’as. Jis paprašė tinklaraštyje publikuoti tekstą apie poetą. Tekstą (anglų k.) rasite čia >>

Toliau skaityti „Lietuvių poezija JAV: Zen poetas Al Žolynas“

Lietuvių poezija ir poetai JAV: Julius Keleras

Julius Keleras 1981 m. baigė Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą, 1989 m. – Vilniaus universitetą (lietuvių kalbos ir literatūros specialybę), 1992 m. – Baltų ir slavų katedros magistrantūrą Ilinojaus universitete Čikagoje, JAV. 1995–2001 m. dirbo Niujorke Tėvų Pranciškonų leisto savaitraščio „Darbininkas“ vyriausiuoju redaktoriumi.

Su JAV mane sieja ne vien ten pragyventi dešimt metų – kultūriniai darbai, studijos, kelionės. (Ko vertos vien keturios viešnagės Baltuosius rūmuose – etninės spaudos šventės, dalyvaujant JAV prezidentui). Laikas, žinoma, svarbus, bet dar svarbesni Naujajame pasaulyje sutikti žmonės. Amerika atvėrė man daugybę akiračių – geografinių, kultūrinių, asmeninių. Galėčiau sakyti, kad artimai su ja bičiuliaujuos, tačiau čia, Lietuvoje, esama šio bei to, kas man artimesniau už tą didelį ir galingą kraštą. Panorėjęs galėčiau ten bet kada legaliai grįžti, tačiau šiuo metu nematau prasmės.

Julius Keleras

Siūlome paties J. Kelero atrinktą pavasarišką eilėraštį.


Nepaliekantis miestas : [eilėraščiai] / Julius Keleras. Vilnius : Homo liber, [2020]


mėnesienos vėjaraupiai

ar tai aš tave apkrėčiau
paauglystėj skaitydamas
Šatobrianą prie užburtojo miško

ar tai tu mane apkrėtei išmokiusi
plaukti nuskendusiam upokšny
iš Dantės Gabrieliaus Rosetti

ar tai aš skindamas erškėtuoges
kliudžiau bitę išskridusią
iš Vermejerio peizažo

ar tai mes lėbavom kantriai
su piemenaitėm smuklėse
skaitydami Faustą

ar tai tu paupio pievoj užmigus
maža palša kumelaitė ir anuomet
maištavus prieš sutemų vėjus