Ar jau nutarėte, kokią knygą pristatysite kūrybiškiausios anotacijos konkurse „Pasaulis mano knygų lentynoje“? Galbūt apsispręsti padėtų kitų skaitytojų kūrybiškos rekomendacijos? Šį kartą kviečiame susipažinti su konkurso vertinimo komisijos narės, poetės, Nacionalinės bibliotekos darbuotojos Deimantės Žukauskienės mintimis apie kelias įspūdį palikusias knygas (vienos knygos pristatymas – eilėraštis!). O kūrybiškiausios anotacijos konkurso taisykles rasite štai čia >>
Prieš keturiolika metų išėjusi knyga „Laužiu antspaudą“ (Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008) poetui Rimvydui Stankevičiui atnešė Poezijos pavasario laurus. 2010 metais išleistas poezijos rinkinys „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ (Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) tarsi pratęsia ankstesniąją knygą, daug, jautriai kalbama gyvenimo ir mirties temomis, tačiau jau turi kitą kūrybinę užduotį. „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ yra apie žodį, apie jo svorį, apie žodžiui suteikiamą burtažodžio galią. Ir čia reiktų suklusti, nes iš tikrųjų turimi omenyje tikri burtažodžiai, kurie dar gyvuoja lietuvių liaudyje ir, kaip poetas teigia, „iš tiesų veikia“. Žodžiu galime paveikti kitą, užkalbėti, artėti prie pasaulio paslapčių. Šia knyga autorius ne vien tik nori pabrėžti lietuvišką mentalitetą, jo misticizmą. Knyga taip pat yra apie kuriantį, jaučiantį žmogų, kuris dar ir gyvena, kaip autorius pasakytų „kažkiek“, dvasinį gyvenimą. Rekomenduočiau perskaityti ir ankstesnes Rimvydo Stankevičiaus poezijos knygas.
Tiems, kas nori susipažinti su poeto Kęstučio Navako kūrybiniu palikimu, verta pasklaidyti 2020 metais Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistą rinktinę „Poetas pamiršta pavarde“. Rinktinę sudaro ne tik eilėraščiai iš septynių poeto knygų, bet ir išskirtinis paties K. Navako įskaitytų 24 eilėraščių CD grojaraštis. Anot rinktinės sudarytojos Virginijos Cibarauskės, atrinkti tekstai, kurie leidžia rinktinės skaitytojui pažinti poeto meninio pasaulėvaizdžio esmines dominantes ir jų kaitą, todėl eilėraščiai rinktinėje išdėstyti chronologine tvarka, taip, kaip buvo publikuoti rinkiniuose. Iš tiesų įdomu stebėti tą K. Navako poezijos kaitą nuo žavaus debiuto 1988 metais su rinktine „Krintantis turi sparnus“ iki jo poetinės viršūnės taip pat sutinkant poetinės krizės užuominų, atsidusimo ir sėkmingų formos ir poetinės laikysenos ieškojimų.
Gintaro Grajausko eilėraščių knyga „Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“
Apie ką ši knyga nėra?
Apie Adomą ir Ievą,
nes kartą jau buvome.
Apie darbą nuo aštuonių iki penkių –
to laiko ir taip per daug duota.
Apie gėrį ir blogį,
jau seniai aišku, kas kurį.
Apie didingą gamtos grožį,
apie turtingą vidinį pasaulį,
nes, na ką tu čia jau žmogau…
Apie keliones ir atradimus,
seniai savęs nebesurandame.
Tai apie ką ši knyga yra?
Aš jums pasakysiu paprastai –
apie visą.