Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento tyrėjai pristatė darbus mokslinėse konferencijose

Metų pabaiga – metas, kai peržvelgiami nuveikti darbai. Džiugu, kad mokslinėse konferencijose galime šalies ir tarptautinei auditorijai pristatyti savo tyrimus, megzti dialogą ir ieškoti sąlyčio taškų, bendradarbiavimo galimybių.


Vaizdas iš Vytauto Smilgevičiaus pranešimo

Lapkričio 30  dieną Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje (tiksliau jos „YouTube“ kanale) vyko konferencija „Panevėžio krašto visuomenės organizacijos XIX a. pab. – XX a. pr. ir jų poveikis pilietinės visuomenės formavimosi procesui Lietuvoje“. Prie konferencijos organizavimo prisidėjo ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, organizaciniam komitetui priklausė Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Lituanistikos skyriaus vadovas dr. Dainius Vaitiekūnas. Šioje konferencijoje pranešimąJAV lietuvių organizacijos Tėvynės mylėtojų draugijos veikla 1896-1910 metais ir reikšmė lietuvių tautai“ perskaitė Lituanistikos skyriaus tyrėjas prof. dr. Juozas Skirius. Konferencijoje su pranešimu „Panevėžio jaunimo organizacijų veiklos atspindžiai jų periodikoje“ taip pat dalyvavo ir Dokumentinio paveldo tyrimų departamentui priklausančio Retų knygų ir rankraščių skyriaus darbuotojas Vytautas Smilgevičius.

Plačiau apie konferenciją>>


Gruodžio 1–3 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Theatrum libri: spauda, skaitymas ir sklaida ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje“, skirta paminėti pirmojo archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje šimtmetį. Konferencijoje susibūrę tyrėjai iš Europos šalių, Azijos, Jungtinių Amerikos Valstijų skaitė pranešimus ir dalijosi įžvalgomis knygos istorijos tyrimų, skaitmeninės humanitarikos ir kompiuterinės istorijos taikymo temomis, kitais įdomiais atradimais. Net keturis pranešimus skaitė Dokumentinio paveldo tyrimų departamento tyrėjai: direktorė Jolanta Budriūnienė („Kreivų veidrodžių karalystėje arba neįprasti XX a. vidurio Lietuvos ir lietuviškų knygų keliai“), DPTD Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė („Bibliofilija kaip filantropija. Mato Strašuno kolekcijos keliais“), Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji tyrėja dr. Milda Kvizikevičiūtė („Visi keliai veda į „Filosofiją“: duomenų atvėrimas dokumentinio paveldo tyrimuose“) ir vyriausioji metodininkė-tyrėja Jadvyga Misiūnienė („Grafų Hutten-Czapskių biblioteka Beržėnuose: rekonstrukcijos bandymas“). Per tris dienas vien virtualiai konferenciją stebėjo daugiau nei 350 žmonių iš viso pasaulio.

Plačiau apie konferenciją>>


Skaidrė iš Valdos Budreckaitės pranešimo. Alix de Choiseul-Gouffier publikavo knygų kaip vikontienė de Janzé ir kaip princesė de Faucigny-Lucinge

Gruodžio 2–3 dienomis dvi Lituanistikos skyriaus tyrėjos, dr. Dalia Cidzikaitė ir Valda Budreckaitė, dalyvavo konferencijoje  „Moterų savivokos slenksčiai: XIX amžius–XX amžiaus pirma pusė“. Dr. Cidzikaitė perskaitė pranešimą „Unė Babickaitė-Graičiūnienė-Baye – pirmasis „režisorius-mergina“ Lietuvoje, viena pirmųjų lietuvių meno vadybininkių“.  Dokumentinio paveldo tyrimų departamente ši ryški asmenybė sulaukia nemažai dėmesio:  Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas jos fondas.  Vykdant projektą „Migracija mene ir moksle – migracijos tematikos kolekcijos sukūrimas „Europeanoje“,  Cidzikaitė atrinko įdomius objektus, kad šie, jau suskaitmeninti, taptų prieinami per „Epaveldo“ ir „Europeanos“ platformas. 2019 m. Unė Baye suspindėjo kaip „Europeanos“ rubrikos „Kovas – moterų istorijų mėnuo“ herojė. Budreckaitė perskaitė pranešimą „Pamirštoji Alix: Vilniuje gimusios autorės Alix de Choiseul-Gouffier (1832–1915) pėdsakais“.  Pernai Budreckaitė šią Lietuvoje menkai žinomą asmenybę pristatė žunale „Naujasis Židinys-Aidai“ (2020, Nr. 5) . Pranešime tyrėja pateikė naujos medžiagos: apie aristokratės biografiją, jos namus Paryžiuje,  kuriuos amžininkai prilygindavo muziejui,  turėtą literatūrinį, meninį saloną…  Atsižvelgdama į konferencijos temą,  Budreckaitė taip pat papasakojo, kaip rašytoja matė kitas moteris, kaip ją pačią matė amžininkai.

Plačiau apie konferenciją >>


Prof. dr. Juozo Skiriaus pranešimo akimirka. Organizatorių nuotr.

Gruodžio 7 d., minint 150-ąsias palaimintojo Jurgio Matulaičio gimimo ir 130-ąsias enciklikos „Rerum novarum“ paskelbimo metines, Nacionalinėje bibliotekoje veikiantis Adolfo Damušio demokratijos studijų centras kartu su Lietuvių katalikų mokslo akademija ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslo ir tyrimų klasteriu „Bažnyčios santykiai su valstybe ir visuomene Lietuvoje“ pakvietė visus besidominčiuosius į mokslinę konferenciją „Katalikiškas socialinis mokymas Lietuvoje: istorija ir aktualumas šiandien“. Šioje konferencijoje Lituanistikos skyriaus tyrėjas prof. dr. Juozas Skirius savo pranešimu priminė nuo 1961 m. iki šiol veikiančią lietuvių išeivijos labdaros organizaciją „Lietuvių katalikų religinė šalpa“ ir jos materialinę bei kultūrinę paramą Lietuvos katalikų bažnyčiai ir visai Lietuvos visuomenei atkūrus nepriklausomybę.

Plačiau apie konferenciją>>

Paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1945–1952 m.“ – Italijos sostinėje

Parodos-organizatorių-nuotr.-1024x682Gruodžio 19 d., Romoje, Italijos lietuvių bendruomenės kalėdiniame renginyje, bus atidaryta Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1945–1952 m.“. Ją pristatys parodos organizatorės: Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė ir šio skyriaus vyriausioji tyrėja Dalia Cidzikaitė. Toliau skaityti „Paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1945–1952 m.“ – Italijos sostinėje”

Seime vyks Nacionalinės bibliotekos projekto „Pokalbiai apie emigraciją“ baigiamasis renginys

2521_4710_zoomed_logotipas_pokalbiaiGruodžio 11 d. 10 val. LR Seime vyks Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto „Pokalbiai apie emigraciją“ baigiamasis renginys − moksleivių debatai „Emigracija − ką manai?“. Debatų dalyvius pasveikins renginio globėja Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, projekto rezultatus apibendrins Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas, šios bibliotekos Lituanikos skyriaus ir projekto vadovė Jolanta Budriūnienė, Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos, Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos ir NVO „Global Lithuanian Leaders“ atstovai.

Debatus ves NVO „Global Lithuanian Leaders“ atstovas Mykolas Lepeška. Jų metu Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos moksleiviai pristatys savo pozicijas, paremtas surinktomis ir apibendrintomis Ukmergės rajono gyventojų istorijomis apie emigraciją.

Rugsėjį prasidėjusio projekto „Pokalbiai apie emigraciją“ uždavinys – emigraciją mokiniams parodyti kaip Lietuvos istorijos ir dabarties procesą, padėti kiekvienam susidaryti argumentuotą požiūrį į emigraciją ir emigrantus. Jo dalyviams surengtos interaktyvios paskaitos apie lietuvių emigracijos bangas ir lietuvius pasaulyje, diskusijos, mokiniai kalbino gyvenimą užsienyje patyrusius ar svetur tebegyvenančiais žmones, analizavo surinktą informaciją.

Projektą įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su partneriais Ukmergės Antano Smetonos gimnazija, Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešąja biblioteka ir NVO „Global Lithuanian Leaders“.

Renginys bus tiesiogiai transliuojama televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“ ir Seimo interneto svetainėje.

Projekto veiklos naujienas galima rasti socialinio tinklo Facebook paskyroje.

2673_5072_zoomed_kvietimas2015-12-11_

G. Kanovičiaus romanas „Miestelio romansas“ vokiečių kalba

Kanowitsch_Kaddisch für mein Schtetl_U1.inddŠiandien Izraelyje gyvenančio rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus knygos yra išverstos į 13 pasaulio kalbų, o bendras parduotų knygų egzempliorių kiekis siekia pusantro milijono. G. Kanovičius – vienas įžymiausių ir produktyviausių šiuolaikinių žydų rašytojų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno, Izraelio rašytojų sąjungos premijų laureatas. 1929-aisiais gimęs žydų siuvėjo šeimoje netoli Kauno, Antrąjį pasaulinį karą jis praleido Kazachstane. Vėliau grįžo į Lietuvą, nuo 1993 m. gyvena Izraelyje. Iš viso G. Kanovičius parašė 11 romanų, kurie sudaro savotišką Lietuvos žydų gyvenimo sagą nuo XVIII a. iki mūsų dienų.

„Aš nesu žydų rašytojas, nes rašau rusiškai, aš nesu rusų rašytojas, nes rašau apie žydus, ir lietuvių rašytojas aš nesu, nes aš nerašau lietuviškai“, – teigė G. Kanovičius.

2013 m. Lietuvoje rengtuose Metų knygos rinkimuose G. Kanovičiaus knyga „Miestelio romansas“ pateko į suaugusiųjų knygų penketuką. 2015 m. lapkričio mėnesį gerai žinoma vokiečių leidykla „Aufbau Verlag“ išleido šią knygą pavadinimu „Kaddisch für mein Schtetl“, kurią į vokiečių kalbą vertė Ganna–Maria Braungardt. „Miestelio romansas“ – prisiminimų romanas apie paskutiniuosius dvidešimt štetlo gyvavimo metų litvakų žemėje. Apie tarpukario Lietuvą ir Antrojo pasaulinio karo pradžią, apie tai, kaip karas pakeitė šalies gyventojų likimus. G. Kanovičiaus knyga – jaudinantis ir labai poetiškas paminklas, įamžinantis tarpukario Jonavos žydų gyvenimą. Autorius šiltu ir nostalgišku žvilgsniu žiūri į praeitį.

Paruošė Jonas Rimka

Laukinis pasienis

VirselisŠią vasarą pasirodžiusi antropologės Ievos Jusionytės knyga „Savage Frontier : Making News and Security on the Argentine Border“ (University of California Press) skirta pavojingam Argentinos, Brazilijos ir Paragvajaus pasieniui – teritorijai, kuri siejama su prekyba narkotikais ir žmonėmis, kontrabanda, pinigų plovimu ir terorizmu. Analizuodama saugumo situaciją šiame regione, Jusionytė pasitelkia tiek etnografinę medžiagą, tiek tiriamąją žurnalistiką.

Prieš išvydama į JAV, Jusionytė studijavo politologiją Vilniaus Universitete ir dirbo žurnalistinį darbą. Gavusi Fulbright stipendiją, išvažiavo studijuoti į Bostoną, kur pasirinko socialinės ir politinės antropologijos magistratūros programą. Dabar yra Floridos universiteto kultūros antropologijos ir Lotynų Amerikos studijų dėstytoja.

Knygos „Savage Frontier“ internetinis puslapis:

http://savagefrontierbook.com/

Autorės puslapis:

http://ievajusionyte.com/

Diskusija „Šiuolaikiniai Lietuvos piliečių (e)migracijos bruožai“

Renginio dalyviai
Renginio dalyviai

Lapkričio 10 d. Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje įvyko Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuota diskusija „Šiuolaikiniai Lietuvos piliečių (e)migracijos bruožai“.

Savo asmeninėmis emigracijos istorijomis dalijosi architektė, urbanistikos vystymo specialistė Elena Archipovaitė, „Skautų slėnio“ bei Lietuvos skautijos Ukmergės jūrų skautų vadovas Jonas Dragūnas ir renginį vedęs diasporos profesionalų tinklo „Global Lithuanian Leaders“ atstovas Mykolas Lepeška. Visi jie prieš kurį laiką nusprendė sugrįžti į Lietuvą ir dabar apie teigiamas bei neigiamas emigracijos pamokas pasakojo Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus vykdomame projekte „Pokalbiai apie emigraciją“ dalyvaujantiems Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos mokiniams. Tai jau ketvirtasis projekto renginys šiais mokslo metais.

Edukacinių renginių ciklą „Pokalbiai apie emigraciją“ iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba. Projekto partneriai − Ukmergės A. Smetonos gimnazijaUkmergės raj. savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka ir NVO „Global Lithuanian Leaders“.