Diasporos rašytoja/s?

Šį pavasarį Vilniuje įvykęs  pirmasis pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas, per kurį dalyviai viešėjo ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Lituanistikos skyriaus darbuotojas įkvėpė pradėti interviu ciklą.

Reikėtų pripažinti, kad sąvoka „diasporos rašytojai“, kurią vartojome pokalbiuose, yra problemiška. Laima Vincė pabrėžė,  kad toks įvardijimas tinka pasitraukusiesiems į užsienį per karą bei užsienyje gimusiems šios kartos palikuonims, o ne naujausiai emigracijos bangai. „Sąvoka „diaspora“ dažniausiai reiškia žmones, kurie tam tikru istoriniu momentu neturi pasirinkimo ar galimybės grįžti namo. Kai mūsų karta išmirs, mes nebeturėsime diasporos rašytojų, nes Lietuva laisva,“ – aiškino L. Vincė. Dalia Staponkutė akcentavo, kad klasifikavime „diasporos rašytojai“ ir „lietuvių autoriai“ jaučiasi kaip svečias. Anot jos, „globalizacijos sąlygomis skirstyti kūrybą į vietinę ir nevietinę sudėtinga, nes radikaliai pasikeitė, išsiplėtė pati vietos sąvoka. Jei norime ją siaurinti, rizikuojame, kad susiaurinsime ir prasmes, ir žvilgsnį į pasaulį, ir gal net polėkį rašyti. Lentynų ir žymeklių turbūt reikia, bet tegu jie būna peršviečiami kaip modernioje bibliotekoje.“

Didžiąją dalį interviu atliko S. Stankevičiūtė. Pokalbiai publikuoti šiame tinklaraštyje ir interneto dienraštyje „Bernardinai.lt“. Siūlome atsigręžti į rašytojų mintis apie tautybę, tapatybę, vidinę distanciją nuo Lietuvos ir nepranykstantį ryšį su ja ir galbūt perskaityti praleistus interviu.


M. M. De Voe

 „Diasporos rašytojai mato Lietuvą iš kitokios perspektyvos, iš šiokio tokio nuotolio. Ar žinote pasakėčią apie dramblį ir aklus žmones? Vienas aklasis matė sieną, kitas – virvę, trečiasis – medį, o ketvirtasis – ietį, ir tik visus savo reginius sujungę jie suprato, kad tai – dramblys. Įdomu išgirsti, kaip kiti rašytojai dirba, randa ramybę, įveikia blokus (angl. writer’s block), kokios temos ir idėjos jiems svarbios, – visa tai įkvepia. Nepaprastas jausmas būti kambaryje, pilname žmonių, kuriems tiek pat kiek ir tau rūpi ištobulintas žodis, o tada suprasti, kad, nors pašnekovas gyvena kitoje planetos pusėje, vis tiek turite panašias šaknis, abu žinote rugiagėlių mėlynumą, abu iš vaikystės atsimenate, kaip kažkas iš suaugusiųjų sutrynė rūtos lapelį tarp nykščio ir smiliaus, kad parodytų, kaip išgauti aštrų, kartų kvapą; abu pažįstate ir sūroką krapų skonį.“

Interviu: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-06-19-lietuviu-kilmes-rasytoja-m-m-de-voe-rasymo-amato-neabejotinai-ismokoma/176278


Toliau skaityti „Diasporos rašytoja/s?“

The Conference Discussed the Challenges of Diaspora and Migration

Conference on diaspora and migration.
Photo: The Valdas Adamkus Presidential Library-Museum

On September 28, 2018, the Valdas Adamkus Presidential Library-Museum and the Vytautas Magnus University Lithuanian Emigration Institute invited to the second international conference “Diaspora and Migration: Theoretical Approaches, Complex and Interdisciplinary Research.” The conference was aimed at the history of Lithuanian diaspora, the challenges of modern migration, as well as other ethnic diaspora communities, history and activities of various émigré organizations, specific aspects of the diaspora culture, and comparative diaspora studies of the Baltic States.

The conference drew researchers from Lithuania, Great Britain, Poland, Latvia and Finland, who presented their research in the field of history of Polish, Lithuanian and Latvian diaspora communities,as well as the latest studies on migration processes that had taken place inrecent decades. The conference focused on theoretical insights on modern diaspora and migration research, discussed the possibilities for interdisciplinary research.

The conference was organized by the Vytautas Magnus University Lithuanian Emigration Institute, which for more than two decades has been researching the history of diaspora and migration processesand serving as an archive and library for Lithuanian diaspora heritage. The Institute has been organizing scientific conferences, seminars and exhibitions dedicated to the history of diaspora.

Istorikas Tomasz Błaszczak: užsienio profesionalas, dirbantis Lietuvoje

Tomasz Błaszczak / vdu.lt nuotr.

„Tarpukariu jaunai Lietuvos valstybei trūko profesionalų įvairiose srityse, tad į Lietuvą dirbti atvykdavo nemažai užsieniečių. Pavyzdžiui, po Rusijoje įvykusios Spalio revoliucijos į Lietuvą pradėjo plūsti daug profesionalų, kurie tuo metu nenorėjo dirbti bolševikų kontroliuojamai valdžiai ir nusprendė išvažiuoti į Vakarus “, – per parodos „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ atidarymą  pasakojo VDU istorikas, Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus  tyrėjas T. Blaszczak, neseniai išleidęs knygą „Baltarusiai Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m.“ (Białorusini w Republice Litewskiej 1918-1940. Białystok: Białoruskie Towarzystwo Historyczne, 2017)

„Baltarusių atsiradimas Kaune buvo susijęs su Lenkijos ir Lietuvos konfliktu – dauguma baltarusių buvo gimę teritorijose, kurios po Pirmojo pasaulinio karo atiteko Lenkijai, šiame fone nemažai baltarusių, kurie priklausė baltarusių tautiniam judėjimui, buvo Lietuvos pusėje ir persikėlė į Kauną. Žinoma, dalis emigravo kitur, tačiau likusiesiems baltarusiams puikiai pavyko integruotis į Lietuvos visuomenę ir dalis jų liko čia gyventi“.


Pagal Kauno miesto muziejaus informaciją.

Daugiau skaitykite: http://sc.bns.lt/view/item/255285

Daugiau apie Tomasz Błaszczak ir jo kelią Lietuvonhttp://pilnas.kaunas.lt/2016/07/05/tomasz-blaszczak-nepaisant-ivairiu-nesutarimu-esame-vieninga-kulturine-erdve/

 

Žurnale „Oikos“ pasirodė dr. Dalios Cidzikaitės straipsnis „Sakytinė istorija diasporos ir migracijos tyrimuose“

thumbnail_oikos-2016-virselisNeseniai pasirodžiusiame tęstiniame Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto leidinyje Oikos. Lietuvių migracijos ir diasporos studijos (2016, nr. 1(21)) paskelbtas ir mūsų skyriaus vyr. metodininkės-tyrėjos dr. Dalios Cidzikaitės straipsnis „Sakytinė istorija diasporos ir migracijos tyrimuose“. Savo straipsnyje Cidzikaitė supažindina su sakytinės istorijos ištakomis, sakytine istorija kaip žanru ir metodu, aptaria šio metodo taikymo galimybes, pristato iššūkius ir problemas, o taip pat pateikia įdomesnius sakytinės istorijos pavyzdžius iš diasporos ir migracijos srities.

Aptardama sakytinės istorijos panaudojimo galimybes, straipsnio autorė pamini ir mūsų skyriaus drauge su Ukmergės Antano Smetonos gimnazija bei Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešąja biblioteka praėjusiais metais vykdytą projektą „Pokalbiai apie emigraciją“. Malonu pranešti, jog projektas bus vykdomas ir šiais metais – šįkart su penkiomis Utenos apskrities gimnazijomis ir jos bibliotekomis.

Baltijos šalių kelias į Nepriklausomybę diasporos archyvuose

Facebooks 010 FacebookuiNeseniai Lituanikos skaityklos naujienų lentyną papildė 2015 m. pabaigoje pasirodęs Latvijos mokslų akademijos leidinys „Tracing the Baltic road to independence in diaspora archives : transcript and materials of the Baltic Heritage Network fourth international conference on 30 June – 2 July 2015, held in Riga, Latvia“.

2015 m. birželio 30 – liepos 1 d. Rygoje įvykusioje Baltijos šalių paveldo tinklo (BaltHerNet) konferencijoje „Tracing the Baltic road to independence in diaspora archives“ dalyvavo tyrėjai iš viso pasaulio. Šioje konferencijoje pranešimą, pagal kurį parengtas tekstas publikuojamas šioje knygoje, perskaitė ir Lituanistikos tyrimų skyriaus tyrėja Valdonė Budreckaitė. Jos pranešimas „The Restoration of Lithuania’s Independence in the US Press in 1990 “ buvo paremtas Lituanikos skyriuje saugomu užsienio spaudos archyvo turiniu. Tyrėja pristatė publikacijas iš „The New York Times“, „The Washington Post“, „The Wall Street Journal ir kitų leidinių. Konferencijoje taip pat  dalyvavo ir pranešimą „Lithuanian broadcasting in USA as a tool to remember“ perskaitė Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojams gerai pažįstama Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Ina Vaisiūnaitė.  Išeivijos audiovizualinės žiniasklaidos raidą analizuojanti doktorantė dalyvauja Lituanistikos tyrimų skyriaus rengiamuose Jaunųjų diasporos tyrėjų seminaruose.

Išsamiau apie konferenciją: http://www2.lnb.lt/naujienos/2375-rygoje-ivyko-balthernet-konferencija

Konferencijos programa (anglų k.): http://www.balther.net/program/

Įvyko trečiasis tarpdalykinis jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras

Kalba LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė
Kalba LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė

Balandžio 28 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento (IMD) Lituanistikos tyrimų skyrius surengė trečiąjį tarpdalykinį jaunųjų diasporos tyrėjų seminarą. Šiemet seminaras iš Nacionalinės bibliotekos, mininčios Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, persikėlė į Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultetą, su kuriuo IMD Lituanistikos tyrimų skyrius glaudžiai bendradarbiauja.

Seminaro pradžioje IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė išreiškė mintį, kad seminarus rengti vis kitoje institucijoje galėtų tapti tradicija ir trumpai priminė pavasarį vykstančių diasporos tyrėjų seminarų priešistorę. Paprastai judama nuo nacionalinio lygmens prie tarptautinio, o šiuo atveju nutiko atvirkščiai: idėja rengti tarpdalykinius lietuviškosios diasporos tyrėjų seminarus, kurių dalyviai dalintųsi mintimis apie vykdomus tyrimus ir padėtų vieni kitiems atrasti reikiamus šaltinius, kilo po to, kai Nacionalinėje bibliotekoje buvo surengtas tarptautinis Baltijos šalių paveldo tinklo (The Baltic Heritage Network, BaltHerNet) seminaras. LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė prisiminė Prancūzijoje gyvenančio rašytojo Valdo Papievio romaną „Eiti“: jame pasakojama apie savotišką keliautojų, vaikštinėtojų bendruomenę, kurios nariai instinktyviai atpažįsta vienas kitą, – taip pat vienas kitą atpažįstą ir diasporos tyrinėtojai, vienijami specifinių aktualijų.

Toliau skaityti „Įvyko trečiasis tarpdalykinis jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras“