Aridos Riaubienės straipnis rinkinyje „Spauda ir leidyba lietuvių tautos istorijoje: vardai, idėjos, darbai, įvykiai“ (2019)

Straipsnių rinkinio viršelis

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio biblioteka  neseniai išleido  mokslinių straipsnių rinkinį „Spauda ir leidyba lietuvių tautos istorijoje: vardai, idėjos, darbai, įvykiai“ (2019). Šiame mokslinių straipsnių rinkinyje p. 106-122  publikuojamas Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkės-tyrėjos Aridos Riaubienės straipsnis „Reprezentacinio albumo leidyba: reikšmingiausias tarpukario atvejis“. Straipsnyje knygotyros mokslo aspektu nagrinėjamas reprezentacinis  nepriklausomos Lietuvos 1918–1940 m. leidinys „Vytauto Didžiojo  mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas 1430–1930“ (1933).  Analizuojami knygos parengimo spaudai, gamybos ir platinimo procesai, pateikiama neskelbtų biografijos faktų apie vieną iš albumo sudarytojų – Henriką Serafiną, taip pat apžvelgiami finansiniai albumo administracijos įsipareigojimai Vytauto Didžiojo komitetui ir švietimo ministerijai.

„Tarp knygų“ 2018 m. 11-asis numeris: apie ką jis?

Nacionalinė biblioteka išleido  žurnalo „Tarp knygų“ 2018 m. 11-ąjį numerį. Šįkart nemenką žurnalo dalį užima tekstai, vienaip ar kitaip susiję su Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus bei Retų knygų ir rankraščių skyriaus vykdomomis veiklomis.

Vaidenė Grybauskaitė pasakoja apie du svarbius renginius, kuriais lapkričio 8–9 d. Nacionalinėje bibliotekoje paminėtos Simono Daukanto 225-osios gimimo metinės. Pirmąją dieną buvo pristatyta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto parengta jame saugomų vertingiausių S. Daukanto rankraščių paroda, o prof. dr. Giedrius Subačius skaitė paskaitą. Lapkričio 9-ąją Nacionalinėje bibliotekoje vyko mokslinė konferencija „…ir kraštą vadino valstybe“.

Dokumentinio paveldo tyrimų departamento tyrėjos atverčia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomo Thomo Hobbeso veikalo „Leviatanas“, tebežadinančio įvairių sričių mokslininkų susidomėjimą, pirmąjį leidimą ir analizuoja graviūrą, iliustruojančią pagrindines veikalo temas ir problemas.

Dr. Gabrielė Jasiūnienė recenzuoja Nacionalinės bibliotekos išleistą solidų albumą „Mstislavo Dobužinskio heraldika: ne tik mokslas, bet ir menas“, kuriame pristatomas vertingas M. Dobužinskio heraldinis ir veksilologinis palikimas.

Akcijos „Metų knygos rinkimai“ suaugusiųjų ir poezijos knygų ekspertų komisijos nariai Giedrė Kazlauskaitė ir Gediminas Kajėnas kalbasi apie naują rinkimų kategoriją – publicistikos ir dokumentikos knygas, svarsto, kodėl ši kategorija išskirta, pabrėžia žanrų edukacijos poreikį (kalbino Vaiva Markevičiūtė). Primename, kad susitikimus su autoriais Nacionalinėje bibliotekoje šį kartą organizuoja ir Lituanistikos skyrius.

Kviečiame susipažinti su kitomis žurnalo temomis >> 

Liepos 4 d.: Lituanistikos skyriaus vadovės G. Milerytės-Japertienės monografijos pristatymas

Monografijos „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“ pristatyme dalyvaus knygos autorė, Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vadovė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, prof. Juozas Skirius, prof. Egidijus Aleksandravičius, doc. dr. Andžejus Pukšto.

Tupi lenkas už kalniuko,
Žiba akys kaip velniuko!

Iš kur atsirado šis dvieilis? Ar jis vis dar aktualus? Kodėl ir kaip kito mūsų kaimyniniai santykiai? Kokios idėjos lemia gerą kaimynystę?

Į šiuos klausimus bus bandoma atsakyti per monografijos „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“ pristatymą.

Monografija skirta pusės amžiaus lietuvių ir lenkų santykiams emigracijoje aptarti – ir realiems Vakaruose buvusiems kontaktams, ir idėjoms, kurios ženklino abipusį bendradarbiavimą arba skatino neapykantą. Knygoje analizuojami privačiuose intelektualiniuose sambūriuose puoselėti vaizdiniai, pristatoma gausioje emigracinėje spaudoje vykusi polemika dėl Lietuvos ir Lenkijos ateities vizijų, taip pat bandoma pagrįsti, kokios idėjos ir kokie žmonės vedė į darnią šiandienos kaimynystę.

Renginyje dalyvaus knygos autorė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovė dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, prof. Juozas Skirius, prof. Egidijus Aleksandravičius, doc. dr. Andžejus Pukšto.

Monografiją, finansuojant Lietuvos mokslo tarybai, išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Trumpai apie renginį

Data liepos 4 d.
Laikas 18 val.
Vieta Valstybingumo erdvė, II a.
Trukmė 1,5 val.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“

1965-ųjų vasara pas Katiliškius

2017-ųjų lapkritį Kaune vykusioje Algimanto Mackaus ir Liūnės Sutemos sukaktims paminėti skirtoje konferencijoje „Nužemintųjų generacijos kodai“ dr. Dalia Cidzikaitė pristatė nedaug kam žinomus archyvus – sakytinės istorijos medžiagą „Maros ir Kazio Almenų surinkti pokalbiai, 1965–1977“, saugomą Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje (JAV).

12 metų, nuo 1965 m. birželio iki 1977 m. lapkričio, M. ir K. Almenai įrašinėjo pokalbius su žinomesniais JAV lietuviais, dažniausiai DP emigracinės bangos atstovais. Dukart 1965 m. vasarą, birželio 14-ąją ir liepos 23-iąją, K. Almenas viešėjo pas Katiliškius. K. Almeno pokalbiai su M. Katiliškiu ir Liūnės Sutemos pseudonimu rašiusia Zinaida Nagyte-Katiliškiene – neformalūs, tai vienas kitą neblogai pažįstančių žmonių pasikalbėjimai rimtomis ir kasdienėmis temomis. Kalbama pernelyg nesilaikant K. Almeno pasiūlytos teminės linijos, vis nuklystant į praeitį Lietuvoje, Vokietijoje ir Amerikoje, dažnai minimi trys neseniai Anapilin išėję rašytojai – Antanas Škėma (1910–1961), Julius Kaupas (1920–1964) ir Algimantas Mackus (1932–1964).

D. Cidzikaitės atrinktos pokalbių atkarpos publikuojamos „Literatūroje ir mene“ >> 

Gruodžio 11 d.: leidinio „Baltarusiai Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m.“ pristatymas

Minėdami Gudų reikalų ministerijos įkūrimo 99-ąsias metines kviečiame į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vyriausiojo metodininko-tyrėjo dr. Tomaszo Błaszczako knygos „Baltarusiai Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m.“ (Białorusini w Republice Litewskiej 1918-1940. Białystok: Białoruskie Towarzystwo Historyczne, 2017) pristatymą. Dalyvaus knygos autorius, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis, istorikas dr. Tomas Balkelis (Lietuvos istorijos institutas), literatas ir fotografas Andrei Antonau.

1918 m. gruodžio 10 d. Lietuvos laikinoji vyriausybė paskelbė įsakymą, kuriuo Juozapas Varonko buvo paskirtas gudų reikalų ministru be portfelio. Šis svarbus žingsnis sutvirtino Vilniaus baltarusių įsitraukimą į Lietuvos valstybės atkūrimą 1918 m. Monografijoje išsamiai aptariamas baltarusių vaidmuo nepriklausomos Lietuvos istorijoje: bendradarbiavimas su lietuviais 1918 m. išvakarėse, baltarusių indėlis kuriant ir ginant Lietuvos nepriklausomybę, jų integracija į Lietuvos visuomenę, kultūrinė veikla tarpukario Kaune, baltarusių pozicija dėl Vilniaus ir Vilniaus krašto prijungimo prie Lietuvos 1939 m. Knyga išleista lenkų kalba. Leidinio pristatymas vyks lietuvių kalba.

Trumpai apie leidinį

Data gruodžio 11 d.
Laikas 17 val.
Vieta Valstybingumo erdvė, II a.
Trukmė 2 val.
Dalyvavimas įėjimas laisvas

Žurnale „Literatūra ir menas“ – dialogas su Tomu Venclova

Šį savaitgalį siūlome atsiversti naujausią  „Literatūros ir meno“ numerį: jame publikuojamas fragmentas iš rugsėjį, poeto Tomo Venclovos 80-mečio dieną, Nacionalinėje bibliotekoje vykusios diskusijos  „Apie laiką, viltį ir poeziją. Dialogas su Tomu Venclova“.  Į renginį suplaukė minia žmonių!

Priminsime, kad diskusijoje dalyvavo pats poetas T. Venclova, portalo „Bernardinai“ vyr. redaktorius Donatas Puslys, literatūros kritikė Virginija Cibarauskė, „15min“ žurnalistas, apžvalgininkas Paulius Gritėnas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantas Saulius Vasiliauskas ir kultūros istorikas, publicistas Aurimas Švedas.

Diskusijos įrašą rasite čia: http://bit.ly/2l4Af5y