„Tarp knygų“ 2018 m. 11-asis numeris: apie ką jis?

Nacionalinė biblioteka išleido  žurnalo „Tarp knygų“ 2018 m. 11-ąjį numerį. Šįkart nemenką žurnalo dalį užima tekstai, vienaip ar kitaip susiję su Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus bei Retų knygų ir rankraščių skyriaus vykdomomis veiklomis.

Vaidenė Grybauskaitė pasakoja apie du svarbius renginius, kuriais lapkričio 8–9 d. Nacionalinėje bibliotekoje paminėtos Simono Daukanto 225-osios gimimo metinės. Pirmąją dieną buvo pristatyta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto parengta jame saugomų vertingiausių S. Daukanto rankraščių paroda, o prof. dr. Giedrius Subačius skaitė paskaitą. Lapkričio 9-ąją Nacionalinėje bibliotekoje vyko mokslinė konferencija „…ir kraštą vadino valstybe“.

Dokumentinio paveldo tyrimų departamento tyrėjos atverčia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomo Thomo Hobbeso veikalo „Leviatanas“, tebežadinančio įvairių sričių mokslininkų susidomėjimą, pirmąjį leidimą ir analizuoja graviūrą, iliustruojančią pagrindines veikalo temas ir problemas.

Dr. Gabrielė Jasiūnienė recenzuoja Nacionalinės bibliotekos išleistą solidų albumą „Mstislavo Dobužinskio heraldika: ne tik mokslas, bet ir menas“, kuriame pristatomas vertingas M. Dobužinskio heraldinis ir veksilologinis palikimas.

Akcijos „Metų knygos rinkimai“ suaugusiųjų ir poezijos knygų ekspertų komisijos nariai Giedrė Kazlauskaitė ir Gediminas Kajėnas kalbasi apie naują rinkimų kategoriją – publicistikos ir dokumentikos knygas, svarsto, kodėl ši kategorija išskirta, pabrėžia žanrų edukacijos poreikį (kalbino Vaiva Markevičiūtė). Primename, kad susitikimus su autoriais Nacionalinėje bibliotekoje šį kartą organizuoja ir Lituanistikos skyrius.

Kviečiame susipažinti su kitomis žurnalo temomis >> 

Tartu vyksta BaltHerNet konferencija

Šiomis dienomis Estijoje, Tartu, vyksta Baltijos šalių paveldo tinklo (Baltic Heritage Network; BaltHerNet), kuriam priklauso ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, konferencija „New Beginnings of Baltic Diaspora“. Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė konferencijoje perskaitė pranešimą „The History and the Present of emigration-educational aspect“. Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos, anksčiau – Lituanikos, skyrius aktyviai dalyvauja BaltHerNet veikloje nuo šios organizacijos įkūrimo 2008 m.

 

Konferencija tiesiogiai transliuojama čia:
https://www.youtube.com/chann…/UCZuKDuqwnKYCs5vsnVB5Qgw/live

 

Gilesnė empatija lengvina sudėtingą kaimynystę

Birželio 20–21 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko vienuoliktasis Varšuvos Rytų Europos vasaros mokyklos absolventų suvažiavimas. Nacionalinė biblioteka, bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo ir Mykolo Romerio universitetais, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės institutu, Lietuvos užsienio reikalų ministerija, Lenkijos institutu Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasada, organizavo dviejų dienų konferenciją „1918 metai Lietuvoje ir Lenkijoje iš dabartinės perspektyvos: istorija, politika, kultūra“.

Konferencijos tikslas – aptarti Lietuvos ir Lenkijos, kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių kelią į nepriklausomybės atkūrimą, pristatyti naujausius XX amžiaus pradžios lietuvių ir lenkų tautinio sąjūdžio raidos tyrimus ir šiandieninį požiūrį į Lietuvos ir Lenkijos politinę tradiciją. Greta istorinių temų konferencijos pranešėjai gvildeno ir šiuolaikinio pasaulio problemas: dabartines Lietuvos ir Lenkijos valstybių užsienio politikos paradigmas, aptarė abiejų šalių vietą Europoje ir pasaulyje.

Pirmąją konferencijos dieną diskutuota apie 1918 metus Vidurio ir Rytų Europoje bei pasaulyje –  tai valstybingumo atkūrimas, iššūkiai, viltys. Kitoje diskusijoje dalyvavo būrys Lietuvos ir Lenkijos diplomatų. Sąjūdžio trisdešimtmečio kontekste kalbėta apie sudėtingą dviejų šalių kaimynystę ir būdus gerinti tarpusavio bendradarbiavimą ir partnerystę.

Antrąją konferencijos dieną teminėse sekcijose istorikai ir politologai analizavo politinį ir kultūrinį 1918 metų kontekstą ir jo palikimą, etninius santykius regione ir Vidurio ir Rytų Europoje, kalbėjo apie globalizacijos keliamus iššūkius. Po pietų Santa Klaros (JAV) universiteto profesorė Jane Curry skaitė paskaitą apie 2018 metus Vidurio ir Rytų Europoje ir pasaulyje, o vėliau susitikimo dalyviai dalinosi mintimis apie šiandien kylančias globalias politines ir kultūrines problemas.

Varšuvos Rytų Europos vasaros mokyklos absolventai Vidurio ir Rytų Europos klausimams skirtas konferencijas reguliariai organizuoja nuo 2000 metų. Iki šiol jos vyko Varšuvoje, Brno, Kaune, Kijeve, Prahoje, Odesoje.

Kvietimas jungtis į draugiją!

Lietuvių diasporos istorinė raida, o ypatingai pastarųjų dešimtmečių išeivystės poslinkiai šiandien neleidžia sėdėti rankas sudėjus. Nors politikai nuolat kalba apie emigracijos perviršius ir išeivių susigrąžinimą, tačiau toli gražu reiškinys netapo nei valdomu, nei iki galo suprastu. Lietuvos visuomenė kiek perdėtai įtikėjo, kad viskas priklauso nuo valdžios. Yra daug viešojo sektoriaus įstaigų ir etatinių tyrinėtojų bei švietėjų, prisidedančių prie Lietuvių išeivijos pažinimo, prie giluminio diasporinės tautos raidos supratimo. Tačiau to nėra gana. Pasaulio lietuvių bendruomenė kaip organizacija, ir kaip tautinę atmintį bei jausmus išsaugojusių lietuvių visuma ir norėdama negalėtų rasti savanoriškai organizuotų Lietuvos piliečių partnerystės. Tokia yra buvusi XX a. ketvirtame dešimtmetyje, kuomet lietuvių pasaulio solidarumas buvo pasiekęs savo viršukalnes. Prie to pirmiausiai prisidėjo populiari ir įtakinga Draugija užsienio lietuviams remti. 1935 m. Kaune vykęs Pasaulio lietuvių kongresas iki šiolei yra laikytinas didžiausiu laimėjimu.

Šiandienis siekis mokytis iš Vasario 16-sios Respublikos pilietinės visuomenės pavyzdžių bei  migracijos iššūkių sudėtingumas veda prie idėjos telkti išeivijos istoriją, kultūrą ir paveldą išmanančių tyrėjų bei švietėjų jėgas. Jau turėtų darytis aišku, kad esamų akademinių, kultūros bei edukacijos įstaigų ir etatinių darbininkų energijos nebeužtenka. Valstybinės įstaigos turi savo kompetencijos ribas, o tos ribos suskaldo esamą pajėgumą ir emocinį lauką, atskiria nuo užribyje liekančių, didelę patirtį ir pasišventimą pasaulio lietuvių pažinimui rodančių mūsų visuomenės aktyvių narių. Tad Draugija, vienijanti visos Lietuvos mokslininkus, pedagogus, muziejininkus, bibliotekininkus, visą tarpdisciplininę inteligentišką bendruomenę yra prasminga. Turime daryti viską, kas mūsų žemėje didintų išeivijos pažinimą, stiprintų jausmus, kad esame vienos tautos vaikais. Vardan bendro gėrio, lietuvių pasaulio solidarumo ir stiprybės ištverti visus globalizacijos iššūkius!

Kviečiame prisidėti prie iniciatyvos. Puikus tokio inicijuojančio susirinkimo pretekstas – kovo 31 d. vyksianti mokslinė konferencija Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje.

Konferencijos Algirdas Julius Greimas intelektualinėje egzilio istorijoje programa >> 

Naujausiame žurnale „Durys“ – straipsnis apie AABS renginius Filadelfijoje

unnamed1Klaipėdoje leidžiamo kultūrinio žurnalo „Durys“ liepos numeryje pasirodė prof. dr. Danutės Petrauskaitės straipsnis apie draugijos AABS (The Association for the Advancement of Baltic Studies) renginius, gegužės 26-28 d. vykususius JAV, Filadelfijoje. Autorė rašinyje primena AABS istoriją bei misiją, paaiškina, kodėl šiemet pasirinkta Filadelfija, ir trumpai papasakoja, kas nuveikta per konferenciją bei kitus renginius.

Visą žurnaloDurys“ liepos numerį su prof. dr. D. Petrauskaitės straipsniu (p. 40-42) rasite čia: http://issuu.com/diena/docs/durys_07_28/41?e=0

unnamedPati prof. dr. D. Petrauskaitė tyrinėja JAV lietuvių muzikinio gyvenimo istoriją. Šį pavasarį jos išsami monografija „Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1870–1990: tautinės tapatybės kontūrai“ (Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015) buvo pristatyta per IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus surengtą jaunųjų diasporos tyrėjų seminarą.

Paribio kūryba

IšminčiausDovanosPačioje birželio pabaigoje Nacionalinę biblioteką pasiekė dvi naujos knygos, išleistos Sankt Peterburge: šiemet išėjusi knyga  „Пограничье как духовный опыт: Чеслав Милош — Иосиф Бродский — Томас Венцлова“ ir 2015 m. pasirodžiusi rusų poetės Natalijos Gorbanevskajos eilėraščių rinktinė. Abi knygas Nacionalinei bibliotekai padovanojo Tomas Venclova, į Lituanistikos tyrimų skyrių užsukęs po birželio 27-29 d. Vilniuje įvykusio poezijos forumo „Vilniaus kryžkelės“.

Czesławas Miłoszas, Josifas Brodskis ir T. Venclova dažnai pavadinami poetų triumviratu. 2015 m. spalio 17-18 d. Sankt Peterburge buvo surengta tarptautinė konferencija „Пограничье как духовный опыт: Чеслав Милош — Иосиф Бродский — Томас Венцлова“. Šioje konferencijoje buvo pristatyta 2015 m. Sankt Peterburge pasirodžiusi T. Venclovos publicistikos rinktinė „Пограничье : публицистика разных лет“ (du egzempliorius, taip pat padovanotus paties autoriaus, saugome Nacionalinėje bibliotekoje). Konferencijoje pranešimą apie Cz. Miłoszo  ir T. Venclovos intelektualinį dialogą apie Vilnių („Без раздела: Диалог Чеслава Милоша и Tомаса Венцловы о Вильнюсе“) perskaitė literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.

Į rinktinę sudėtų eilėraščių autorė Natalija Gorbanevskaja (1936-2013) žinoma ne tik kaip ir poetė ir vertėja: ji buvo aktyvi disidentinio judėjimo dalyvė, pogrindinio leidinio „Einamųjų įvykių kronika“ („Хроника текущих событий“) redaktorė. Dalyvavo 1968 m. rugpjūčio 25-ąją įvykusioje garsioje demonstracijoje Maskvos Raudonojoje aikštėje prieš sovietų invaziją į Čekoslovakiją; vėliau buvo suimta ir pateko į psichiatrinę ligoninę. 1975 m. N. Gorbanevskaja emigravo ir gyveno Paryžiuje. T. Venclovą ir N. Gorbanevskają siejo ilgametė bičiulystė, prasidėjusi prieš abiem emigruojant į Vakarus: disidentai susitikdavo Maskvoje, Tartu ir Vilniuje.


Knygos „Пограничье как духовный опыт“ tekstas Lenkijos instituto puslapyje:

http://polinst.ru/files/upload/3854936Materialy_konferencii.pdf