Gilesnė empatija lengvina sudėtingą kaimynystę

Birželio 20–21 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko vienuoliktasis Varšuvos Rytų Europos vasaros mokyklos absolventų suvažiavimas. Nacionalinė biblioteka, bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo ir Mykolo Romerio universitetais, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės institutu, Lietuvos užsienio reikalų ministerija, Lenkijos institutu Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasada, organizavo dviejų dienų konferenciją „1918 metai Lietuvoje ir Lenkijoje iš dabartinės perspektyvos: istorija, politika, kultūra“.

Konferencijos tikslas – aptarti Lietuvos ir Lenkijos, kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių kelią į nepriklausomybės atkūrimą, pristatyti naujausius XX amžiaus pradžios lietuvių ir lenkų tautinio sąjūdžio raidos tyrimus ir šiandieninį požiūrį į Lietuvos ir Lenkijos politinę tradiciją. Greta istorinių temų konferencijos pranešėjai gvildeno ir šiuolaikinio pasaulio problemas: dabartines Lietuvos ir Lenkijos valstybių užsienio politikos paradigmas, aptarė abiejų šalių vietą Europoje ir pasaulyje.

Pirmąją konferencijos dieną diskutuota apie 1918 metus Vidurio ir Rytų Europoje bei pasaulyje –  tai valstybingumo atkūrimas, iššūkiai, viltys. Kitoje diskusijoje dalyvavo būrys Lietuvos ir Lenkijos diplomatų. Sąjūdžio trisdešimtmečio kontekste kalbėta apie sudėtingą dviejų šalių kaimynystę ir būdus gerinti tarpusavio bendradarbiavimą ir partnerystę.

Antrąją konferencijos dieną teminėse sekcijose istorikai ir politologai analizavo politinį ir kultūrinį 1918 metų kontekstą ir jo palikimą, etninius santykius regione ir Vidurio ir Rytų Europoje, kalbėjo apie globalizacijos keliamus iššūkius. Po pietų Santa Klaros (JAV) universiteto profesorė Jane Curry skaitė paskaitą apie 2018 metus Vidurio ir Rytų Europoje ir pasaulyje, o vėliau susitikimo dalyviai dalinosi mintimis apie šiandien kylančias globalias politines ir kultūrines problemas.

Varšuvos Rytų Europos vasaros mokyklos absolventai Vidurio ir Rytų Europos klausimams skirtas konferencijas reguliariai organizuoja nuo 2000 metų. Iki šiol jos vyko Varšuvoje, Brno, Kaune, Kijeve, Prahoje, Odesoje.

Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė pristatė įžvalgas konferencijoje „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: saugumo ir identiteto dimensijos“

„Lenkija ir Lietuva praėjus 25 metams nuo diplomatinių santykių atnaujinimo – kur esame ir kur einame? Kaip galime prisidėti prie Europos stabilumo ir gerovės?“. Daugiau apie diskusiją: http://bit.ly/2co2445
Per konferenciją vyko diskusija „Lenkija ir Lietuva praėjus 25 metams nuo diplomatinių santykių atnaujinimo – kur esame ir kur einame? Kaip galime prisidėti prie Europos stabilumo ir gerovės?“. Daugiau apie diskusiją: http://bit.ly/2co2445

2016 m. rugsėjo 15-16 dienomis vyko III-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: saugumo ir identiteto dimensijos“, skirta Lenkijos ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo 25-mečiui. Ją organizavo VDU Adomo Mickevičiaus organizacija ir VDU Politologijos katedra kartu su Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje bei Lenkijos institutu Vilniuje.
unnamed-2

 

 

Renginys prasidėjo Lenkijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje Jarosław Czubiński ir VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekano prof. Šarūno Liekio sveikinimais. Inauguracinę paskaitą skaitė buvęs Lenkijos Respublikos užsienio reikalų viceministras, Europos Parlamento narys 2009-2014 m., dr. Paweł Kowal. Konferencijos metu buvo pristatyti mokslinių tyrimų rezultatai apie Lenkijos ir Lietuvos dvišalius santykius iš įvairių mokslinių sričių perspektyvų. Savo įžvalgas pristatė ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė. Tyrėja pasidalino mintimis apie lietuvių ir lenkų santykių pradžią išeivijoje. Aptarė ten vykusius konfliktus ir darnaus sugyvenimo sąlygas.

Nuotraukų autorius Jonas Petronis.

Radvilų rūmai Neboruve

Parengė Vytautas Smilgevičius


Inwentarze pałacu w Nieborowie       Radvilų giminės istorija neatsiejama nuo  LDK ir Abiejų Tautų Respublikos. Todėl 2014 m. Lenkijos DiG leidyklos išleista I. Grzeluko ir W. Warchałowskio sudaryta knyga Inwentarze pałacu w Nieborowie, 1694-1939 : źródła do dziejów pałaców Radziwiłłów zachowane w bibliotece nieborowskiej (1694‑1939 m. Neboruvo dvaro inventoriai: Radvilų dvaro šaltiniai, saugomi Neboruvo bibliotekoje) suteikia galimybę išsamiau suvokti kultūrinę, ekonominę, politinę Lenkijoje gyvenusių Radvilų veiklą.

Knygoje pateikiami Neboruvo, Arkadijos, Radvilų rūmų Varšuvoje inventoriai – vienas vertingiausių istorijos šaltinių. Tai dokumentai, kuriuose surašyti dvaro ir palivarkų pastatai, juose esantis turtas. Inventoriai sudaromi perkant, parduodant dvarus, dovanojant arba parduodant turtą, vidutiniškai kas 8 metai. Toliau skaityti „Radvilų rūmai Neboruve“

Kviečia konferencijos „Perspectives of Baltic Philology III: Apokalipsė ir pasaulių pabaigos“ rengėjai

 200px-Adam_Mickiewicz_University.svg2016 m. birželio 16–17 d. Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete, Lenkijoje, vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Perspectives of Baltic Philology III: Apokalipsė ir pasaulių pabaigos“.

Konferencija „Perspectives of Baltic Philology“ – tai platforma, kurios tikslas platinti naujausius Europos baltistų ir kitų sričių atstovų, susijusių su baltistika, tyrimų rezultatus. 2016 m. rengiamame susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama „Apokalipsei ir pasaulių pabaigoms”, o susitikimo tikslas – pateikti aktualių mokslinių tyrimų rezultatus, kurie fiksuoja staigius arba stebinančius pokyčius, permainas, supaprastinimus, nykimą ir niveliaciją, sugrįžimus arba pasikartojimus ne tik baltistikos moksle, bet ir įvairiose kitose mokslo srityse, susijusiose su baltistika. Konferencijos sekcijose bus diskutuojama apie katastrofas, dėl įvairių priežasčių nutrūkusius procesus, kitas permainas ir sukrėtimus įvairių pasaulių ribose: realiajame (mokslo pasaulis) ir nerealiajame (pasauliai, sukurti grožinėje literatūroje, kalboje, kinematografijoje, tautosakoje, mitologijoje, mene ir t. t.).

Rengėjai  pranešimų pasiūlymus prašo siųsti iki 2016 m. balandžio 20 d. adresu perspektywy.poznan@gmail.com

Detali konferencijos rengėjų informacija ir konferencijos dalyvio anketa >

Jerzy Władysławas Giedroyćas: ikikarinė veikla

Parengė Vytautas Smilgevičius


Zebrowski_Jerzy GiedroycJerzy Władysławas Giedroyćas (Jurgis Vladislovas Giedraitis) (1906‑2010) – vienas ryškiausių XX a. Lenkijos intelektualų. Kilęs iš Lietuvos bajorų politikas, teisininkas, publicistas, rūpinosi harmoningais Lenkijos santykiais su kaimynais, daug dėmesio skyrė draugiškiems Lenkijos ir Lietuvos, lietuvių ir lenkų santykiams, rėmė Lietuvos kovą dėl nepriklausomybės, jo įkurtas fondas remia Lietuvos mokslininkų studijas Paryžiuje. 2012 m. Krokuvoje išleista M. Żebrowskio knyga Jerzy Giedroyć. Życie przed „Kulturą“ (Jerzy Władysławas Giedroyćas. Gyvenimas iki „Kultūros“) – naujas veikalas apie žymų Lenkijos ir Lietuvos veikėją. Toliau skaityti „Jerzy Władysławas Giedroyćas: ikikarinė veikla“