Žyma: VDU

Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorei Jolantai Budriūnienei įteiktas daktaro diplomas

Vakar iškilmingame Vytauto Didžiojo universiteto Senato posėdyje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento, kuriam priklauso Lituanistikos skyrius, direktorei  Jolantai Budriūnienei įteiktas daktaro diplomas.  Dr. Budriūnės disertacijos tema – „Komunikacinės strategijos kultūrinėje JAV lietuvių spaudoje anglų kalba (1950-1990 m.)“  (humanitariniai mokslai, filologija).

Apie dr. Budriūnienės akademinį kelią pasakojama naujame „BaltHerNet“ naujienlaiškio numeryje (2022, Nr. 1, p. 3), kurį rasite čia>>

Sausio 9 d.: parodos „Išeiviškoji diplomatija laisvės tarnyboje“ atidarymas

Sausio 9 d., 17 val. kviečiame į į parodos „Išeiviškoji diplomatija laisvės tarnyboje“ atidarymą Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje. Parodoje eksponuojamos lietuvių išeivių politinės veiklos epizodus menančios nuotraukos, vaizdo įrašai, kita istorinė medžiaga, liudijanti lietuvių diasporos diplomatinę veiklą. Parodos rengėjai – VDU Lietuvių išeivijos institutas ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus.

Atidarymo renginyje dalyvaus:

prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius,
dr. Daiva Dapkutė,
dr. Ilona Strumickienė (Bučinskytė).

Toliau skaityti „Sausio 9 d.: parodos „Išeiviškoji diplomatija laisvės tarnyboje“ atidarymas”

Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė pristatė įžvalgas konferencijoje „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: saugumo ir identiteto dimensijos“

„Lenkija ir Lietuva praėjus 25 metams nuo diplomatinių santykių atnaujinimo – kur esame ir kur einame? Kaip galime prisidėti prie Europos stabilumo ir gerovės?“. Daugiau apie diskusiją: http://bit.ly/2co2445
Per konferenciją vyko diskusija „Lenkija ir Lietuva praėjus 25 metams nuo diplomatinių santykių atnaujinimo – kur esame ir kur einame? Kaip galime prisidėti prie Europos stabilumo ir gerovės?“. Daugiau apie diskusiją: http://bit.ly/2co2445

2016 m. rugsėjo 15-16 dienomis vyko III-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: saugumo ir identiteto dimensijos“, skirta Lenkijos ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo 25-mečiui. Ją organizavo VDU Adomo Mickevičiaus organizacija ir VDU Politologijos katedra kartu su Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje bei Lenkijos institutu Vilniuje.
unnamed-2

 

 

Renginys prasidėjo Lenkijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje Jarosław Czubiński ir VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekano prof. Šarūno Liekio sveikinimais. Inauguracinę paskaitą skaitė buvęs Lenkijos Respublikos užsienio reikalų viceministras, Europos Parlamento narys 2009-2014 m., dr. Paweł Kowal. Konferencijos metu buvo pristatyti mokslinių tyrimų rezultatai apie Lenkijos ir Lietuvos dvišalius santykius iš įvairių mokslinių sričių perspektyvų. Savo įžvalgas pristatė ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė. Tyrėja pasidalino mintimis apie lietuvių ir lenkų santykių pradžią išeivijoje. Aptarė ten vykusius konfliktus ir darnaus sugyvenimo sąlygas.

Nuotraukų autorius Jonas Petronis.

Konferencijoje apie diasporos ir migracijos iššūkius − Nacionalinės bibliotekos atstovų įžvalgos

VDUŠ.m. balandžio 14 d.  Vytauto Didžiojo universitete buvo surengta VDU  Lietuvių išeivijos instituto ir Lietuvių literatūros katedros organizuota  mokslinė  konferencija „Diasporos ir migracijos iššūkiai: teorinės prieigos, kompleksiniai ir tarpdalykiniai tyrimai“.

Akademinės bendruomenės bei atminties institucijų atstovai, besigilinantys į diasporos problematiką, turėjo galimybę susipažinti su teoriniais, metodologiniais migracijos reiškinio ir diasporos tyrimų aspektais, aptarti lietuvių egzilio literatūros ir  dailės lyginamųjų tyrimų situaciją, pasidalinti mintimis apie tarpdalykinių kultūros tyrimų vystymą.

Iš viso konferencijoje buvo pristatyta 16 pranešimų, kuriuos perskaitė  Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Lietuvos istorijos bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutų mokslininkai. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai atstovavusios Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus tyrėjos dr. Dalia Cidzikaitė ir dr. Giedrė Milerytė-Japertienė savo pranešimuose aptarė sakytinės istorijos metodo taikymo lietuvių diasporos tyrimuose galimybes bei pristatė 2015 m. bibliotekoje vykdytą projektą „Pokalbiai apie emigraciją“, akcentuotas jo poveikis pilietiniam jaunimo ugdymui.

Diskusijose konferencijos dalyviai pabrėžė tarpdalykinio ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą, siekiant mokslinėse institucijose vykdomus tyrimus aktyviau ir sėkmingiau integruoti į platesnį migracijos ir diasporos tyrimų kontekstą bei suteikti visuomenei didesnių galimybių susipažinti su aktualiais jų rezultatais.

 

Diskusija „Nuo bibliografijos iki monografijos: ar viską žino tyrėjas?“

Iš kairės: prof. dr. Jonas Vaičenonis, doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, dr. Kęstutis Raškauskas.
Iš kairės: prof. dr. Jonas Vaičenonis, doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, dr. Kęstutis Raškauskas.

Knygų mugės Bičiulių dieną, ketvirtadienį, 14 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka surengė diskusiją „Nuo bibliografijos iki monografijos: ar viską žino tyrėjas?“, kurioje aptartos informacijos, reikalingos mokslininkų tyrimams, paieškos galimybės, svarstyta, kokią vietą šiame procese užima bibliotekos, koks turėtų būti tyrėjo ir bibliotekininko bendradarbiavimas.

Diskusijoje dalyvavo Informacijos mokslų departamento direktorė, dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, istorikas prof. dr. Jonas Vaičenonis, Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojas dr. Kęstutis Raškauskas, diskusiją moderavo Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė.

N. Bliūdžiuvienė pristatė dabar leidžiamas ir jau išleistas bibliografines priemones ir naudojimosi jomis galimybes. LEU bei VDU universitetų atstovai Ž. Kolevinskienė ir J. Vaičenonis kalbėjo apie mokslininkų ir studentų informacijos paieškos skirtybes, pabrėžė tokio skaitmenintos informacijos šaltinio, kaip www.epaveldas.lt svarbą, bei pateikė savo lūkesčius, ko šiandien dideliame informacijos masyve pasigenda tyrėjas. K. Raškauskas akcentavo spausdintų bibliografijų svarbą ir jų talpinimo į virtualią erdvę reikalingumą.

Diskusijos pabaigoje dalyviai pasidalijo idėjomis, kaip būtų galima sustiprinti ryšį tarp mokslininko ir bibliotekos.

Dirbantis Lietuvai

ff9e9a957ae4b22269774c6ada706a1bfe03c1b4Mykolas Jurgis Drunga gimė 1948 m. balandžio 20 d. Tiubingene. Drunga žinomas JAV lietuvių ir Lietuvos žurnalistas, visuomenės veikėjas. Sunku būtų išvardyti visus šio energingo žmogaus veiklos barus, tačiau keletą svarbesnių  galima išskirti.

Mykolas Drunga „Encyclopedia Lituanica“ 4-5 tomų vyr. redaktoriaus pavaduotojas, „Lietuvių studentų sąjungos metraščių“ vyriausias redaktorius, savaitraščių „Keleivis“, „Vienybė“, „Draugas“ redakcijų bendradarbis. Žurnalų „Akiračiai“, „Metmenys“, „Naujasis Židinys-Aidai“,„Lituanus“, „The Observer“ bendradarbis. 1980–1990 m. Amerikos lietuvių bibliotekos leidyklos (Lithuanian Library Press), 1985–1989 m. žurnalo „Baltic Forum“ vertėjas. Nuo 1990 m. „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ lietuviškų laidų redaktorius. Buvęs  JAV lietuvių bendruomenės tarybos bei Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys, aktyviai dalyvavęs draugijos „Santara-Šviesa“ veikloje. Nuo 2004 m. Mykolas Drunga Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos studijų centro ir Lietuvos radijo bendradarbis.

Sveikiname su gimtadieniu ir linkime prasmingų darbų!