Nacionalinės bibliotekos istoriją liudija ir degtukų dėžučių etiketės

Parengė Rima Dirsytė


2019-aisiais metais Nacionalinė biblioteka mini savo veiklos šimtmetį. Ne mažiau reikšmingas buvo ir pusamžio veiklos metų jubiliejus. Ta proga 1969 metais  buvo išleistas informacinis leidinys („trumpa istorinė apybraiža“ – kaip rašoma pratarmėje)[1]apie bibliotekos veiklą per praėjusius 50 metų ir to meto aktualijas, pasirodė ne vienas straipsnis, vyko renginiai. Įdomu paminėti, kad bibliotekos jubiliejui buvo išleista ir degtukų dėžučių etikečių serija.

Žmonės kolekcionuoja įvairius daiktus, nenaudojamus pagal pirminę paskirtį, tačiau turinčius mokslinę, istorinę, meninę, komercinę arba kitokią vertę. Tarp kolekcionavimų rūšių minima ir filumenija [graik. phileo – mėgstu + lot. lumen – šviesa] – degtukų dėžučių etikečių rinkimas.  Šis pavadinimas atsirado tik 4-ajame XX a. dešimtmetyje, nors kolekcionavimas neabejotinai pradėtas daug anksčiau.  Manoma, kad degtukų „pirmtakai“ Kinijoje buvo žinomi jau X amžiuje, Europoje jie pasirodė viduramžiais, o dabar naudojamus degtukus  XIX a. viduryje  išrado švedai. Netrukus degtukų fabrikai įkurti ir Lietuvoje. Tarpukariu  degtukus gamino tik „Liepsnos“ fabrikas Kaune, Vilijampolėje (veikė 1926–2007 m.). Sovietiniais metais fabrikas buvo nacionalizuotas,1958 m. įtrauktas į medžio apdirbimo kombinato „Startas“ sudėtį ir nuo 1959 iki 1975 m. degtukus gamino šiuo pavadinimu, vėliau sugrąžintas senasis pavadinimas.

Toliau skaityti „Nacionalinės bibliotekos istoriją liudija ir degtukų dėžučių etiketės“

Diskusija „Nuo bibliografijos iki monografijos: ar viską žino tyrėjas?“

Iš kairės: prof. dr. Jonas Vaičenonis, doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, dr. Kęstutis Raškauskas.
Iš kairės: prof. dr. Jonas Vaičenonis, doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, dr. Kęstutis Raškauskas.

Knygų mugės Bičiulių dieną, ketvirtadienį, 14 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka surengė diskusiją „Nuo bibliografijos iki monografijos: ar viską žino tyrėjas?“, kurioje aptartos informacijos, reikalingos mokslininkų tyrimams, paieškos galimybės, svarstyta, kokią vietą šiame procese užima bibliotekos, koks turėtų būti tyrėjo ir bibliotekininko bendradarbiavimas.

Diskusijoje dalyvavo Informacijos mokslų departamento direktorė, dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, istorikas prof. dr. Jonas Vaičenonis, Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojas dr. Kęstutis Raškauskas, diskusiją moderavo Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė.

N. Bliūdžiuvienė pristatė dabar leidžiamas ir jau išleistas bibliografines priemones ir naudojimosi jomis galimybes. LEU bei VDU universitetų atstovai Ž. Kolevinskienė ir J. Vaičenonis kalbėjo apie mokslininkų ir studentų informacijos paieškos skirtybes, pabrėžė tokio skaitmenintos informacijos šaltinio, kaip www.epaveldas.lt svarbą, bei pateikė savo lūkesčius, ko šiandien dideliame informacijos masyve pasigenda tyrėjas. K. Raškauskas akcentavo spausdintų bibliografijų svarbą ir jų talpinimo į virtualią erdvę reikalingumą.

Diskusijos pabaigoje dalyviai pasidalijo idėjomis, kaip būtų galima sustiprinti ryšį tarp mokslininko ir bibliotekos.

Korespondentas Narimantas Noragas apie naująjį Respublikinės bibliotekos pastatą (1963 m.)

Knygų karalijoje Vilniuje
Publikacijos fragmentas

Švęsdami bibliotekos 95 metų sukaktį, kviečiame atsigręžti atgal ir žvilgtelti į laikus, kai Vilniuje skaitytojui duris atvėrė naujasis bibliotekos pastatas. 1963 metai žymi aukščiausią galios varžytuvių tarp JAV ir SSRS tašką. Gyvenimo sovietinėje Lietuvoje kasdienybė, žvelgiant per propagandos prizmę, buvo pilna to, kas geriausia, didingiausia, pirmiausia, našiausia ir moderniausia. Ne tik kolūkių melžėjos primelždavo daugiausia pieno, o kombainininkai nukuldavo daugiausia derliaus, bet ir Lietuvos TSR valstybinėje respublikinėje bibliotekoje viskas buvo moderniausia. Net šiandien kelia nuostabą elektrinė konvejerio akis, kuri pati surasdavo skaitytojui knygas!

Apie ką dar rašė JAV leisto komunistinio laikraščio Vilnis korespondentas Narimantas Noragas, kviečiame pasiskaityti jo publikacijoje. Publikaciją rasite čiaVilnis

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė – Nacionalinės bibliotekos viešnia

IMG_0476Š.m. lapkričio 19 d. Nacionalinėje bibliotekoje lankėsi Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Danguolė Navickienė. Susitikime su Nacionalinės bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku ir Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūniene aptartos aktualios lietuvių diasporos kultūros paveldo ilgalaikio išsaugojimo problemos, Lietuvoje ir užsienyje saugomo dokumentinio paveldo skaitmeninimo, kuriant vieningą skaitmenintą jo turinį, vystymo perspektyvos.

PLB vadovė išsakė paramą Nacionalinės bibliotekos vykdomai ilgalaikei lietuvių diasporos dokumentinio paveldo archyvo kaupimo ir išsaugojimo politikai, išreiškė iniciatyvą skatinti užsienio lietuvių organizacijų atstovus prisidėti prie dokumentinio paveldo identifikavimo bei surinkimo, siekiant pildyti Nacionalinėje bibliotekoje saugomą publikuotų dokumentų archyvinį fondą, veiklų.

Generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas ir Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė pasveikino p. Danguolę Navickienę, lapkričio 19-ąją švenčiančią jubiliejinę sukaktį, linkėdami daug energijos ir ištvermės puoselėjant ir tvirtinant lietuvybę ir tautinį tapatumą užsienio lietuvių bendruomenėse, sprendžiant aktualius ir sudėtingus PLB iškylančius uždavinius, išreiškė viltį, kad susitikimas taps ateities abipusiai naudingų projektų pradžia.

Pasaulio lietuvių bendruomenės įkūrimo data siejama su 1949 m., kai buvo priimtas pagrindinis pasaulio lietuvių įstatymas – Lietuvių Charta.

Danguolė Navickienė yra šešioliktoji PLB valdybos pirmininkė, išrinkta 2012-2015 m. laikotarpiui.