Žyma: sukaktys

Rašytojas ir jo plunksna: rugsėjo 20 d. Juozui Tumui-Vaižgantui sukanka 150 m.

Tekstą aptiko Deimantė Žukauskienė

Juozas Tumas-Vaižgantas. 1927 .
Maironio lietuvių literatūros muziejus

Kaune, 1928 m. bal. 26 d.

Mielas Petrai! Teberašau Tavo dovanotąja plunksna. Iš pradžių nelabai sutikome: ji rašė plonai, o aš norėjau rašyti storai. Per ilga ji man nusileido, ėmė šliaužioti sklandžiai, ir aš ją dažniau pavartoju, neg savąją, kuria esu parašęs visą I tomą „Pragiedrulių“ – Gondingos kraštą. Taip, taip sakant, istorinė ar praistorinė įžanga.

O istorija dabar tik prasideda.


Laiškai Klimams / Vaižgantas ; Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ; [parengė Petras Klimas jnr. ; redagavo Vytautas Vanagas]. – Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos inst., 1998. P. 178.

Rugsėjo 11-oji – Tomo Venclovos gimimo diena

1937 m. rugsėjo 11 d. gimė Tomas Venclova – poetas, vertėjas, eseistas, publicistas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas. Sveikiname ir dalijamės emigracijoje parašytu T. Venclovos eilėraščiu!

Tomo Venclovos 80-metis Nacionalinėje bibliotekoje: diskusija „Apie laiką, viltį ir poeziją“ .
Diskusijos fragmentai žurnale „Literatūra ir menas“ >>


Dėkoju už atsakymus, kurių
Bemiegis protas vytis nebespėja,
Už tai, kad naują vandenį geriu,
Už būsimas žoles. Už kantrų vėją
Virš jų. Už kapą svetimoj šaly.
Už svetimo akmens nebaisų svorį,
Už nebūtį. Už tai, kad Tu gali
Iš jos atkurti būtį. Jeigu nori.

Už juodą sferų muziką. Už tai,
Kad ši diena ją visą sutalpino,
Įpratę būti prieblandoj, daiktai
Atsikartoja šiapus vandenyno.
Trys laikrodžiai sustoja į kertes.
Tinklainė, nebijodama suklysti,
Atranda spyną, staltiesę, žvaigždes
Ten pat, kur jas atrasdavo vaikystėj.


Venclova, Tomas. Tankėjanti šviesa: Eilėraščiai. – Chicago: Algimanto Mackaus Knygų Leidimo Fondas, 1990.

Paminėtos 100-osios A. Nykos-Niliūno gimimo metinės

Šiemet minimos vieno žymiausių lietuvių išeivijos poetų Alfonso Nykos-Niliūno 100-osios gimimo metinės. Vienas pirmųjų rašytojui atminti dedikuotų renginių balandžio 30 d. susidomėjusius subūrė Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.


D.Vaitiekūnas pristatė A. Nykos-Niliūno dienoraščių fragmentus

Renginyje daugiausia dėmesio sutelkta į frankofoniškus A. Nykos-Niliūno kūrybos kontekstus: poeto atliktus prancūzų autorių kūrybos vertimus į lietuvių kalbą, jo santykį su Oskaro Milašiaus kūryba, taip pat biografijos detales, atliepiančias romanistikos studijas Lietuvoje ir pirmąsias pažintis su prancūzų dėstytojais. Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus inicijuotame renginyje patys skyriaus darbuotojai pateikė platų, įvairius žanrus aprėpusį A. Nykos-Niliūno asmens bei kūrybos, vertimų pristatymą ir interpretavimą: nuo mokslinio pranešimo iki poezijos vertimų skaitymų ir dainų, kuriomis virto poeto eilės, atlikimo.

Toliau skaityti „Paminėtos 100-osios A. Nykos-Niliūno gimimo metinės“

A. Nykos-Niliūno šimtmečiui skirtos popietės programa

  • P. Ž. Beranžė daina „Paukščiai“ (vert. A. Churginas).
  • V. Budreckaitės pranešimas apie VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojus ir A. Nykos-Niliūno studijų metus.
  • Daina „Tyloj“, pagal A. Nykos-Niliūno eilėraštį „Tyli daina“. Muzika – G. Storpirščio.
  • N. Kašelionienė pristato prancūziškuosius A. Nykos-Niliūno gyvenimo ir kūrybos kontekstus.
  • A. Nykos-Niliūno verstų eilėraščių skaitymai prancūzų ir lietuvių kalbomis. Skaito D. Cidzikaitė ir S. Kavoliūnienė.
  • Daina „Ruduo“, pagal A. Nykos-Niliūno eiles „Man buvo toks sunkus namų tuštumas“. Muzika – V. V. Landsbergio.
Parodos „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ fragmentas.
VDU Humanitarinių mokslų fakulteto, kuriame studijavo A. Nyka-Niliūnas, dėstytojai.

Nykos-Niliūno prancūziškieji kontekstai

2019-ieji oficialiai paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Gražus sutapimas, kad šiemet minimos ir vieno žymiausių lietuvių išeivijos poetų Alfonso Nykos-Niliūno 100-osios gimimo metinės. Vienas pirmųjų rašytojui atminti dedikuotų renginių kvies susidomėjusius susiburti Nacionalinėje bibliotekoje. Minėjime bus analizuojami prancūziškieji autoriaus kūrybos kontekstai, skaitomi rašytojo dienoraščių fragmentai. Renginyje skambės eilės prancūzų ir lietuvių kalbomis, jas papildys muzikinė programa. Plačiau: http://bit.ly/2VqR8s2

Nacionalinės bibliotekos istoriją liudija ir degtukų dėžučių etiketės

Parengė Rima Dirsytė

2019-aisiais metais Nacionalinė biblioteka mini savo veiklos šimtmetį. Ne mažiau reikšmingas buvo ir pusamžio veiklos metų jubiliejus. Ta proga 1969 metais  buvo išleistas informacinis leidinys („trumpa istorinė apybraiža“ – kaip rašoma pratarmėje)[1]apie bibliotekos veiklą per praėjusius 50 metų ir to meto aktualijas, pasirodė ne vienas straipsnis, vyko renginiai. Įdomu paminėti, kad bibliotekos jubiliejui buvo išleista ir degtukų dėžučių etikečių serija.

Žmonės kolekcionuoja įvairius daiktus, nenaudojamus pagal pirminę paskirtį, tačiau turinčius mokslinę, istorinę, meninę, komercinę arba kitokią vertę. Tarp kolekcionavimų rūšių minima ir filumenija [graik. phileo – mėgstu + lot. lumen – šviesa] – degtukų dėžučių etikečių rinkimas.  Šis pavadinimas atsirado tik 4-ajame XX a. dešimtmetyje, nors kolekcionavimas neabejotinai pradėtas daug anksčiau.  Manoma, kad degtukų „pirmtakai“ Kinijoje buvo žinomi jau X amžiuje, Europoje jie pasirodė viduramžiais, o dabar naudojamus degtukus  XIX a. viduryje  išrado švedai. Netrukus degtukų fabrikai įkurti ir Lietuvoje. Tarpukariu  degtukus gamino tik „Liepsnos“ fabrikas Kaune, Vilijampolėje (veikė 1926–2007 m.). Sovietiniais metais fabrikas buvo nacionalizuotas,1958 m. įtrauktas į medžio apdirbimo kombinato „Startas“ sudėtį ir nuo 1959 iki 1975 m. degtukus gamino šiuo pavadinimu, vėliau sugrąžintas senasis pavadinimas.

Toliau skaityti „Nacionalinės bibliotekos istoriją liudija ir degtukų dėžučių etiketės“