Prieš 100 metų lapkričio 30 d. paskelbtas Tilžės aktas

Parengė Rima Dirsytė


Tilžės akto plakatas, išleistas Klaipėdoje, 1936 m.

1918 metai tapo lemtingi lietuvių tautos istorijoje. Vasario 16 dieną Tautos taryba Vilniuje paskelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą, kuriuo buvo atkurta Lietuvos valstybė, tuo nutraukiant  bet kokius pavaldumo ryšius su kitomis valstybėmis (Rusija, Lenkija ir Vokietija). Lapkričio 30 d. Prūsų lietuvių tautos taryba Tilžėje priėmė deklaraciją, kuria, remiantis tautų apsisprendimo teise, buvo reikalaujama prijungti Mažąją Lietuvą prie atkurtos Lietuvos valstybės.

Prūsų lietuvių tautos taryba –  1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje kelių dešimčių mažalietuvių atstovų beveik iš visos Mažosios Lietuvos įkurta politinė organizacija. Jos nariais buvo žinomi to meto visuomenės veikėjai: Prūsijos landtago narys kun. prof. Vilius Gaigalaitis, kun. Mikelis Reidys, Martynas Jankus, Enzys Jagomastas, Viktoras Gailius, Erdmonas Simonaitis, Adomas Brakas, Kristupas Lekšas, Jonas Vanagaitis ir kt. Jau pačią pirmą  dieną taryba 100 tūkst. egz. tiražu išplatino atsišaukimą „Lietuvninkai! Pabuskit, klausykit, padabokit!“, kuriame propagavo šią susijungimo idėją. Daugeliui tarybos narių užėmus tvirtą prolietuvišką poziciją, lapkričio 30 d., susirinkusi spaustuvininko Enzio Jagomasto namuose Tilžėje, taryba paskelbė  aktą. Jį pasirašė 24 signatarai. Toliau skaityti „Prieš 100 metų lapkričio 30 d. paskelbtas Tilžės aktas“

„Tarp knygų“ 2018 m. 11-asis numeris: apie ką jis?

Nacionalinė biblioteka išleido  žurnalo „Tarp knygų“ 2018 m. 11-ąjį numerį. Šįkart nemenką žurnalo dalį užima tekstai, vienaip ar kitaip susiję su Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus bei Retų knygų ir rankraščių skyriaus vykdomomis veiklomis.

Vaidenė Grybauskaitė pasakoja apie du svarbius renginius, kuriais lapkričio 8–9 d. Nacionalinėje bibliotekoje paminėtos Simono Daukanto 225-osios gimimo metinės. Pirmąją dieną buvo pristatyta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto parengta jame saugomų vertingiausių S. Daukanto rankraščių paroda, o prof. dr. Giedrius Subačius skaitė paskaitą. Lapkričio 9-ąją Nacionalinėje bibliotekoje vyko mokslinė konferencija „…ir kraštą vadino valstybe“.

Dokumentinio paveldo tyrimų departamento tyrėjos atverčia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomo Thomo Hobbeso veikalo „Leviatanas“, tebežadinančio įvairių sričių mokslininkų susidomėjimą, pirmąjį leidimą ir analizuoja graviūrą, iliustruojančią pagrindines veikalo temas ir problemas.

Dr. Gabrielė Jasiūnienė recenzuoja Nacionalinės bibliotekos išleistą solidų albumą „Mstislavo Dobužinskio heraldika: ne tik mokslas, bet ir menas“, kuriame pristatomas vertingas M. Dobužinskio heraldinis ir veksilologinis palikimas.

Akcijos „Metų knygos rinkimai“ suaugusiųjų ir poezijos knygų ekspertų komisijos nariai Giedrė Kazlauskaitė ir Gediminas Kajėnas kalbasi apie naują rinkimų kategoriją – publicistikos ir dokumentikos knygas, svarsto, kodėl ši kategorija išskirta, pabrėžia žanrų edukacijos poreikį (kalbino Vaiva Markevičiūtė). Primename, kad susitikimus su autoriais Nacionalinėje bibliotekoje šį kartą organizuoja ir Lituanistikos skyrius.

Kviečiame susipažinti su kitomis žurnalo temomis >> 

Parodos „Valstybės žinioms – 100 metų“ atidarymas

Parodos „Valstybės žinioms – 100 metų“ atidarymo proga gruodžio 3 d. 18 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.) vyksiančiame renginyje leidinio „Valstybės žinios“ istoriją ir reikšmę apžvelgs istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas ir istorikas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas Darius Juodis. Renginį moderuos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas, publicistas Vidmantas Valiušaitis.

1918 m. gruodžio 6 d. Valstybės Tarybos sekretorius J. Šernas Lietuvos valstybės Ministrų kabinetui įteikė raštą, kad aukštasis Valstybės Tarybos prezidiumas pripažino reikalingu leisti Valstybės įstatymų ir valdžios įsakymų lakštus ir pavedė jam tuojau pradėti tuo dalyku rūpintis. Taip buvo parengtas Nepriklausomos Lietuvos pagrindinių įstatymų šaltinis – periodinis informacinis leidinys „Laikinosios Vyriausybės žinios“, kurio pirmasis numeris pasirodė 1918 m. gruodžio 29 d. Vilniuje lietuvių, lenkų, gudų ir žydų kalbomis.

Pagrindinių šalies įstatymų leidybos raida apima tris laikotarpius: nuo 1918 m. vasario iki 1940 m. birželio, nuo 1940 m. birželio iki 1990 m. kovo ir nuo 1990 m. kovo 11 d. Parodoje, skirtoje „Valstybės žinių“ šimtmečiui, pristatomi leidinio įsteigimą atspindintys archyviniai dokumentai, Lietuvos partizaninio pasipriešinimo vadų įsakymai ir nutarimai, bylojantys buvusios tarpukario Lietuvos teisėsaugos tęstinumą partizanų veikloje, taip pat dokumentai ir leidiniai, parodantys „Valstybės žinių“ atkūrimą bei veiklą atkūrus nepriklausomybę.

Paroda „Valstybės žinioms – 100 metų“ Valstybingumo erdvėje veiks gruodžio 3–16 dienomis.

Mstislavas Dobužinskis ir Latvija

Parengė dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė


Lapkričio 18 dieną Latvijos Respublika šventė savo valstybės šimtmetį. Šį kartą Lietuvos ir Latvijos brolišką kaimynystę prisiminsime, pasitelkdami dokumentus, saugomus Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje.

Ką žinome apie dailininko Mstislavo Dobužinskio ryšius su Latvija? Filosofas Antanas Andrijauskas užsiminė, kad prieš išvykdamas į Vakarų Europą Dobužinskis su parodomis apsilankė Rygoje[1]. Tačiau jis Rygoje ne tik apsilankė, jis joje gyveno! Šis faktas Dobužinskio biografijoje paprastai praleidžiamas, tad pabandykime surinkti šio žmogaus „latviško periodo“ nuotrupas, iš kurių galbūt kam nors pavyks sudėlioti rišlesnį ryšių su Latvija pasakojimą.

1924 metų kovo 6 dieną Drezdeno operoje parodomas spektaklis „Jevgenijus Oneginas“ su Dobužinskio scenografija ir kostiumais, siūtais pagal jo eskizus. Po spektaklio dailininkas sugrįžta ne į Kauną, o į Rygą. Aleksandro gatvės 17 name įsikūrusioje K. Bauls fotostudijoje jis užsisako šūsnį Drezdene vykusio spektaklio scenografijos projektų nuotraukų-atviručių (F30, apr. 1-1716, 1717). Toliau skaityti „Mstislavas Dobužinskis ir Latvija“

Otto David Tolischus: vienintelis lietuvių kilmės Pulicerio premijos laimėtojas

Parengė Dalia Cidzikaitė


Otto D. Tolischus. Nuotr. iš „The New York Times“ >>

1890 m. lapkričio 20 d. Skirvytės kaime, Rusnės saloje, gimęs žurnalistas Otto David Tolischus (Otonas Tolišius) – kol kas vienintelis lietuvių kilmės amerikietis, laimėjęs Pulicerio premiją (Pulitzer Prize): vieną iš prestižiškiausių JAV premijų, skiriamų už geriausius žurnalistikos, literatūros ir muzikos kūrinius.

Deivido ir Marės (Kubiliūtės) Tolišių sūnus, būdamas septyniolikos, emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. 1913 m. tapo tos šalies piliečiu. Keletą metų padirbėjęs gamyklose, Otonas pradeda studijuoti Kolumbijos universiteto Žurnalistikos mokykloje. Po studijų 1916 metais įsidarbina Klyvlande leidžiamame dienraštyje Cleveland Press, ilgainiui tampa laikraščio redaktoriumi. 1923 m. sugrįžta į Europą, kur iki 1931-ųjų dirba žurnalistu Berlyne „Universal Service“ ir metus, nuo 1931–1932 m., pagrindiniu žurnalistu Londone JAV priklausiusiai naujienų agentūrai „International News Service“. 1933 m. Tolišius prisijungia prie The New York Times (NYT) biuro Berlyne. Būtent dirbdamas šiame biure Prūsijos lietuvis atidžiai seka ir aprašo nacistinės Vokietijos iškilimą. 1940 m. kovą žurnalistas iš šalies išprašytas. Toliau skaityti „Otto David Tolischus: vienintelis lietuvių kilmės Pulicerio premijos laimėtojas“

Valstybingumo erdvėje veikia paroda „Kelias į Lietuvos Respublikos Konstituciją“

 

Parodą parengė LR Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius.

Gruodį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje veiks paroda „Kelias į Lietuvos Respublikos Konstituciją: Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 25“.

Konstitucijos 25-metis – viena reikšmingiausių šių laikų Lietuvos sukakčių. Istorijos požiūriu neilgas dvidešimt penkerių metų laikotarpis Lietuvos konstitucinės teisės raidos požiūriu yra fenomenalus, jis simbolizuoja ilgiausiai iš visų Lietuvos Konstitucijų galiojantį pagrindinį valstybės įstatymą, taip pat pagrindžia Lietuvos valstybingumo ir konstitucinio tęstinumo tradiciją, kurią įprasmino po penkiasdešimties okupacijos metų demokratiškai išrinktos Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Aktas. Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje veikia paroda „Kelias į Lietuvos Respublikos Konstituciją““