Paminėtos 100-osios A. Nykos-Niliūno gimimo metinės

Šiemet minimos vieno žymiausių lietuvių išeivijos poetų Alfonso Nykos-Niliūno 100-osios gimimo metinės. Vienas pirmųjų rašytojui atminti dedikuotų renginių balandžio 30 d. susidomėjusius subūrė Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.


D.Vaitiekūnas pristatė A. Nykos-Niliūno dienoraščių fragmentus

Renginyje daugiausia dėmesio sutelkta į frankofoniškus A. Nykos-Niliūno kūrybos kontekstus: poeto atliktus prancūzų autorių kūrybos vertimus į lietuvių kalbą, jo santykį su Oskaro Milašiaus kūryba, taip pat biografijos detales, atliepiančias romanistikos studijas Lietuvoje ir pirmąsias pažintis su prancūzų dėstytojais. Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus inicijuotame renginyje patys skyriaus darbuotojai pateikė platų, įvairius žanrus aprėpusį A. Nykos-Niliūno asmens bei kūrybos, vertimų pristatymą ir interpretavimą: nuo mokslinio pranešimo iki poezijos vertimų skaitymų ir dainų, kuriomis virto poeto eilės, atlikimo.

Toliau skaityti „Paminėtos 100-osios A. Nykos-Niliūno gimimo metinės”

A. Nykos-Niliūno šimtmečiui skirtos popietės programa

  • P. Ž. Beranžė daina „Paukščiai“ (vert. A. Churginas).
  • V. Budreckaitės pranešimas apie VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojus ir A. Nykos-Niliūno studijų metus.
  • Daina „Tyloj“, pagal A. Nykos-Niliūno eilėraštį „Tyli daina“. Muzika – G. Storpirščio.
  • N. Kašelionienė pristato prancūziškuosius A. Nykos-Niliūno gyvenimo ir kūrybos kontekstus.
  • A. Nykos-Niliūno verstų eilėraščių skaitymai prancūzų ir lietuvių kalbomis. Skaito D. Cidzikaitė ir S. Kavoliūnienė.
  • Daina „Ruduo“, pagal A. Nykos-Niliūno eiles „Man buvo toks sunkus namų tuštumas“. Muzika – V. V. Landsbergio.
Parodos „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ fragmentas.
VDU Humanitarinių mokslų fakulteto, kuriame studijavo A. Nyka-Niliūnas, dėstytojai.

Nykos-Niliūno prancūziškieji kontekstai

2019-ieji oficialiai paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Gražus sutapimas, kad šiemet minimos ir vieno žymiausių lietuvių išeivijos poetų Alfonso Nykos-Niliūno 100-osios gimimo metinės. Vienas pirmųjų rašytojui atminti dedikuotų renginių kvies susidomėjusius susiburti Nacionalinėje bibliotekoje. Minėjime bus analizuojami prancūziškieji autoriaus kūrybos kontekstai, skaitomi rašytojo dienoraščių fragmentai. Renginyje skambės eilės prancūzų ir lietuvių kalbomis, jas papildys muzikinė programa. Plačiau: http://bit.ly/2VqR8s2

Nacionalinės bibliotekos istoriją liudija ir degtukų dėžučių etiketės

Parengė Rima Dirsytė


2019-aisiais metais Nacionalinė biblioteka mini savo veiklos šimtmetį. Ne mažiau reikšmingas buvo ir pusamžio veiklos metų jubiliejus. Ta proga 1969 metais  buvo išleistas informacinis leidinys („trumpa istorinė apybraiža“ – kaip rašoma pratarmėje)[1]apie bibliotekos veiklą per praėjusius 50 metų ir to meto aktualijas, pasirodė ne vienas straipsnis, vyko renginiai. Įdomu paminėti, kad bibliotekos jubiliejui buvo išleista ir degtukų dėžučių etikečių serija.

Žmonės kolekcionuoja įvairius daiktus, nenaudojamus pagal pirminę paskirtį, tačiau turinčius mokslinę, istorinę, meninę, komercinę arba kitokią vertę. Tarp kolekcionavimų rūšių minima ir filumenija [graik. phileo – mėgstu + lot. lumen – šviesa] – degtukų dėžučių etikečių rinkimas.  Šis pavadinimas atsirado tik 4-ajame XX a. dešimtmetyje, nors kolekcionavimas neabejotinai pradėtas daug anksčiau.  Manoma, kad degtukų „pirmtakai“ Kinijoje buvo žinomi jau X amžiuje, Europoje jie pasirodė viduramžiais, o dabar naudojamus degtukus  XIX a. viduryje  išrado švedai. Netrukus degtukų fabrikai įkurti ir Lietuvoje. Tarpukariu  degtukus gamino tik „Liepsnos“ fabrikas Kaune, Vilijampolėje (veikė 1926–2007 m.). Sovietiniais metais fabrikas buvo nacionalizuotas,1958 m. įtrauktas į medžio apdirbimo kombinato „Startas“ sudėtį ir nuo 1959 iki 1975 m. degtukus gamino šiuo pavadinimu, vėliau sugrąžintas senasis pavadinimas.

Toliau skaityti „Nacionalinės bibliotekos istoriją liudija ir degtukų dėžučių etiketės”

Prieš 100 metų lapkričio 30 d. paskelbtas Tilžės aktas

Parengė Rima Dirsytė


Tilžės akto plakatas, išleistas Klaipėdoje, 1936 m.

1918 metai tapo lemtingi lietuvių tautos istorijoje. Vasario 16 dieną Tautos taryba Vilniuje paskelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą, kuriuo buvo atkurta Lietuvos valstybė, tuo nutraukiant  bet kokius pavaldumo ryšius su kitomis valstybėmis (Rusija, Lenkija ir Vokietija). Lapkričio 30 d. Prūsų lietuvių tautos taryba Tilžėje priėmė deklaraciją, kuria, remiantis tautų apsisprendimo teise, buvo reikalaujama prijungti Mažąją Lietuvą prie atkurtos Lietuvos valstybės.

Prūsų lietuvių tautos taryba –  1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje kelių dešimčių mažalietuvių atstovų beveik iš visos Mažosios Lietuvos įkurta politinė organizacija. Jos nariais buvo žinomi to meto visuomenės veikėjai: Prūsijos landtago narys kun. prof. Vilius Gaigalaitis, kun. Mikelis Reidys, Martynas Jankus, Enzys Jagomastas, Viktoras Gailius, Erdmonas Simonaitis, Adomas Brakas, Kristupas Lekšas, Jonas Vanagaitis ir kt. Jau pačią pirmą  dieną taryba 100 tūkst. egz. tiražu išplatino atsišaukimą „Lietuvninkai! Pabuskit, klausykit, padabokit!“, kuriame propagavo šią susijungimo idėją. Daugeliui tarybos narių užėmus tvirtą prolietuvišką poziciją, lapkričio 30 d., susirinkusi spaustuvininko Enzio Jagomasto namuose Tilžėje, taryba paskelbė  aktą. Jį pasirašė 24 signatarai. Toliau skaityti „Prieš 100 metų lapkričio 30 d. paskelbtas Tilžės aktas”

„Tarp knygų“ 2018 m. 11-asis numeris: apie ką jis?

Nacionalinė biblioteka išleido  žurnalo „Tarp knygų“ 2018 m. 11-ąjį numerį. Šįkart nemenką žurnalo dalį užima tekstai, vienaip ar kitaip susiję su Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus bei Retų knygų ir rankraščių skyriaus vykdomomis veiklomis.

Vaidenė Grybauskaitė pasakoja apie du svarbius renginius, kuriais lapkričio 8–9 d. Nacionalinėje bibliotekoje paminėtos Simono Daukanto 225-osios gimimo metinės. Pirmąją dieną buvo pristatyta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto parengta jame saugomų vertingiausių S. Daukanto rankraščių paroda, o prof. dr. Giedrius Subačius skaitė paskaitą. Lapkričio 9-ąją Nacionalinėje bibliotekoje vyko mokslinė konferencija „…ir kraštą vadino valstybe“.

Dokumentinio paveldo tyrimų departamento tyrėjos atverčia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomo Thomo Hobbeso veikalo „Leviatanas“, tebežadinančio įvairių sričių mokslininkų susidomėjimą, pirmąjį leidimą ir analizuoja graviūrą, iliustruojančią pagrindines veikalo temas ir problemas.

Dr. Gabrielė Jasiūnienė recenzuoja Nacionalinės bibliotekos išleistą solidų albumą „Mstislavo Dobužinskio heraldika: ne tik mokslas, bet ir menas“, kuriame pristatomas vertingas M. Dobužinskio heraldinis ir veksilologinis palikimas.

Akcijos „Metų knygos rinkimai“ suaugusiųjų ir poezijos knygų ekspertų komisijos nariai Giedrė Kazlauskaitė ir Gediminas Kajėnas kalbasi apie naują rinkimų kategoriją – publicistikos ir dokumentikos knygas, svarsto, kodėl ši kategorija išskirta, pabrėžia žanrų edukacijos poreikį (kalbino Vaiva Markevičiūtė). Primename, kad susitikimus su autoriais Nacionalinėje bibliotekoje šį kartą organizuoja ir Lituanistikos skyrius.

Kviečiame susipažinti su kitomis žurnalo temomis >>