Atrinko Deimantė Žukauskienė

Gintaro kambarys
Uždraustas įeiti kambarys –
tėvo vardas Gintaras.
Suvenyrų parduotuvės senamiestyje,
prigrūstos šachmatų, karolių, koljė –
defragmentuotas to vienintelio, paslaptingai
dingusiojo interjeras.
Jį jau tuoj tuoj atras – tikina aptikę slaptavietę,
vis praneša per žinias, kad beveik ir surado.
Antikvarinių pypkių kolekcija, gintariniai
kiaušiniai, didžiulio paveikslo rėmai;
gintaru inkrustuotas „Mein Kampf“ viršelis,
senoviniai laikrodžiai, dramblių figūrėlės, rožančiai;
fosilijos, plunksnos, pro lupą matomos
vabalų kojos, įstingusios magiškai
geltoname minerale.
Vaikštau po krautuvėles kaip po gintaro kambarius,
ir nė viename jų nerandu savo tėvo.
<…>
(p. 9)
Toliau skaityti „Giedrės Kazlauskaitės „Gintaro kambarys““