Žyma: Giedrė Kazlauskaitė

Giedrės Kazlauskaitės „Gintaro kambarys“

Atrinko Deimantė Žukauskienė

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018

Gintaro kambarys

Uždraustas įeiti kambarys –

tėvo vardas Gintaras.

Suvenyrų parduotuvės senamiestyje,

prigrūstos šachmatų, karolių, koljė –

defragmentuotas to vienintelio, paslaptingai

dingusiojo interjeras.

Jį jau tuoj tuoj atras – tikina aptikę slaptavietę,

vis praneša per žinias, kad beveik ir surado.

Antikvarinių pypkių kolekcija, gintariniai

kiaušiniai, didžiulio paveikslo rėmai;

gintaru inkrustuotas „Mein Kampf“ viršelis,

senoviniai laikrodžiai, dramblių figūrėlės, rožančiai;

fosilijos, plunksnos, pro lupą matomos

vabalų kojos, įstingusios magiškai

geltoname minerale.

Vaikštau po krautuvėles kaip po gintaro kambarius,

ir nė viename jų nerandu savo tėvo.

<…>

(p. 9)

Toliau skaityti „Giedrės Kazlauskaitės „Gintaro kambarys“”

Poezija be pakylėto dvasingumo

triukšmo gyvatė

gali būti švelni

jeigu būsi švelnus

ir nustosi slapstytis

nuo jos triukšmo akių

nes jos tyli

Tarp knygų, patekusių į „Metų knygos rinkimų“ poezijos penketuką , netradiciškai atrodo „Triukšmo gyvatė“: jauno poeto Tomo Petrulio pirmoji knyga, 2017 m. išleista  elektroninės leidyklos „Naujas vardas“.

Eilėraščių knyga išsiskiria ne tik dėl elektroninės formos. „Tomas Petrulis mikliai išvengia beveik visų poetiškumo spąstų ir tyčia, su pasimėgavimu nuvilia mūsų įprastus poetinius lūkesčius – atima iš mūsų tiek kartų jau žiaumotą poezijos kramtalą. Pradedi skaityti eilėraštį ir, regis, jau atpažįsti siurrealizmą. O pasirodo ne – jis baigiasi meiliu „šveikišku“ kreipiniu, nešvankybe ar prozišku it palto saga sakiniu“,[1]– rašo Marius Burokas, kurio knyga „Švaraus buvimo“, taip pat patekusi į poezijos knygų penketuką, gruodžio 4 d. Nacionalinėje bibliotekoje bus pristatoma drauge su „Triukšmo gyvate“. (Valstybingumo erdvėje 18 val. vyksiantį susitikimą su T. Petruliu ir M. Buroku ves literatūros kritikė dr. Virginija Cibarauskė.) Toliau skaityti „Poezija be pakylėto dvasingumo”

„Tarp knygų“ 2018 m. 11-asis numeris: apie ką jis?

Nacionalinė biblioteka išleido  žurnalo „Tarp knygų“ 2018 m. 11-ąjį numerį. Šįkart nemenką žurnalo dalį užima tekstai, vienaip ar kitaip susiję su Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus bei Retų knygų ir rankraščių skyriaus vykdomomis veiklomis.

Vaidenė Grybauskaitė pasakoja apie du svarbius renginius, kuriais lapkričio 8–9 d. Nacionalinėje bibliotekoje paminėtos Simono Daukanto 225-osios gimimo metinės. Pirmąją dieną buvo pristatyta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto parengta jame saugomų vertingiausių S. Daukanto rankraščių paroda, o prof. dr. Giedrius Subačius skaitė paskaitą. Lapkričio 9-ąją Nacionalinėje bibliotekoje vyko mokslinė konferencija „…ir kraštą vadino valstybe“.

Dokumentinio paveldo tyrimų departamento tyrėjos atverčia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomo Thomo Hobbeso veikalo „Leviatanas“, tebežadinančio įvairių sričių mokslininkų susidomėjimą, pirmąjį leidimą ir analizuoja graviūrą, iliustruojančią pagrindines veikalo temas ir problemas.

Dr. Gabrielė Jasiūnienė recenzuoja Nacionalinės bibliotekos išleistą solidų albumą „Mstislavo Dobužinskio heraldika: ne tik mokslas, bet ir menas“, kuriame pristatomas vertingas M. Dobužinskio heraldinis ir veksilologinis palikimas.

Akcijos „Metų knygos rinkimai“ suaugusiųjų ir poezijos knygų ekspertų komisijos nariai Giedrė Kazlauskaitė ir Gediminas Kajėnas kalbasi apie naują rinkimų kategoriją – publicistikos ir dokumentikos knygas, svarsto, kodėl ši kategorija išskirta, pabrėžia žanrų edukacijos poreikį (kalbino Vaiva Markevičiūtė). Primename, kad susitikimus su autoriais Nacionalinėje bibliotekoje šį kartą organizuoja ir Lituanistikos skyrius.

Kviečiame susipažinti su kitomis žurnalo temomis >> 

„Metų knygos rinkimai“ : Gretos Ambrazaitės trapumas ir tamsa

buvo pati metų laikų kraujomaiša,

šlamantis lapkritis – rudens iškamša,

aš nežinojau, kad avis reiškia meilę,

kad kaip naminis šuo

desperatiškai bijai likti vienas

 

Šios eilutės –  iš Gretos Ambrazaitės eilėraščio „pirmykštė jėga“ (Trapūs daiktai. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018.). „Tikiu, kad Ambrazaitės poezijai dažnai klijuos „gotiškosios“ etiketę. Iš tiesų knygos eilėraščiai pilni rimties, niūros, nyksmo, […] svarbus religinis kontekstas.“, – recenzijoje teigia literatūrologė, poetė Lina Buividavičiūtė[1], lapkričio 21 d. 17.30 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje vesianti susitikimą su G. Ambrazaite ir Gintaru Bleizgiu. Toliau skaityti „„Metų knygos rinkimai“ : Gretos Ambrazaitės trapumas ir tamsa”