triukšmo gyvatė
gali būti švelni
jeigu būsi švelnus
ir nustosi slapstytis
nuo jos triukšmo akių
nes jos tyli
Tarp knygų, patekusių į „Metų knygos rinkimų“ poezijos penketuką , netradiciškai atrodo „Triukšmo gyvatė“: jauno poeto Tomo Petrulio pirmoji knyga, 2017 m. išleista elektroninės leidyklos „Naujas vardas“.
Eilėraščių knyga išsiskiria ne tik dėl elektroninės formos. „Tomas Petrulis mikliai išvengia beveik visų poetiškumo spąstų ir tyčia, su pasimėgavimu nuvilia mūsų įprastus poetinius lūkesčius – atima iš mūsų tiek kartų jau žiaumotą poezijos kramtalą. Pradedi skaityti eilėraštį ir, regis, jau atpažįsti siurrealizmą. O pasirodo ne – jis baigiasi meiliu „šveikišku“ kreipiniu, nešvankybe ar prozišku it palto saga sakiniu“,[1]– rašo Marius Burokas, kurio knyga „Švaraus buvimo“, taip pat patekusi į poezijos knygų penketuką, gruodžio 4 d. Nacionalinėje bibliotekoje bus pristatoma drauge su „Triukšmo gyvate“. (Valstybingumo erdvėje 18 val. vyksiantį susitikimą su T. Petruliu ir M. Buroku ves literatūros kritikė dr. Virginija Cibarauskė.)
Knygos kitoniškumą, autentiškumą akcentuoja ir literatūros kritikas dr. Ramūnas Čičelis: „Netikėta yra tai, kad, kai dauguma [lietuvių] poetų įsitvirtina kaip dvasiškai apsinuoginti linkę subjektai arba drįstantieji kalbėti apibendrintai, „mes“ vardu, T. Petrulis renkasi aristotelišką, išmintingą, aukso vidurį – knyga neturi pretenzijų į visuotinumą, tačiau nėra ir suprantama tik pačiam jos autoriui.“[2]
Apie T. Petrulio kūrybą pozityviai atsiliepia „Šiaurės Atėnų“ vyr. redaktorė Giedrė Kazlauskaitė: „Tomas Petrulis – šviežiena lietuvių poezijos padangėje. Pagaliau atsirado maištininkas, nuo kurio eilėraščio apie penį iš salės išsilaksto klausytojai. Tai nėra vulgarumas, banalybė, troškimas tik šokiruoti. Veikiau troškimas rašyti neįprastai, nepanašiai į kitus, nureikšminti pakylėtą dvasingumą ligi nonsenso.“[3]
Elektroninę knygą rasite čia:
https://naujasvardas.lt/knygos/tomas-petrulis-triuksmo-gyvate-eilerasciai/