Henriko Radausko kūryba EPAVELDE

Parengė Deimantė Žukauskienė


Henrikas Radauskas – vienas žymiausių lietuvių poetų. Šiemet balandžio 23 d. minėjome 110-ąsias poeto gimimo metines. Pirmąjį  eilėraščių rinkinį „Fontanas“ H. Radauskas išleido 1935 m. Lietuvoje.  Eilėraštis „Fontanas“, pasirodęs to paties pavadinimo eilėraščių rinkinyje, yra vienas ryškiausių lietuvių  poezijos aukso fondo tekstų. Rinkinyje taip pat yra eilėraštis, kurio eilutes „Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu“ turbūt yra girdėjęs bene kiekvienas besidomintis literatūra žmogus. Literatūrologas Vytautas Kubilius yra rašęs:

Radausko eilėraštis, išdygęs neoromantizmo ir avangardizmo san­kryžose, buvo prijungtas prie naujų kūrybinės energijos šaltinių. Vaizduotė, kupina svaiginančio skrydžio per pasaulio platumas, tapo svarbiausia poetinio žodžio maitintoja, išvedusi sąvokas, metonimi­jas ir aliteracijas į lunatišką realumo-nerealumo sritį, kur dingsta „kūno svoris ir tūris“. Ji drasko klasikinę eilėraščio strofą netikė­tais sujungimais, peršokimais, išrikiavimais viename aukšte skirtin­giausių dalykų. Vaizduotės skrydis, drąsus, lengvas ir plastiškas („Ir per linksmą žolę ritosi / Dievo didelė širdis“), suteikia žodžiui ga­lią paversti daiktinę medžiagą spindinčia grožio konstrukcija. Kur praeina Mūza, ten „Gėlė pragysta gatvėj paukšteliu, / Ir kanarėlė pradeda žydėti“. Poeto siela vaikšto po rojų, kalbasi su dievais, o paskui „giesmes angelo“ kartoja. Poezija stovi būties centre – kai pasigirsta „sidabrinės dainos gaida“, javai puola ant kelių ir nutyla paukščiai… Poezija – vienintelė atspirtis prieš istorijos kataklizmus ir pačią mirtį, į kurią žmogus plaukia kaip upė į marias. „Ir srovena giesmės nemarumas, / Ir esu kaip žvaigždė begalinis“.

Vytautas Kubilius. Kūrybos individualumo ir autonomiškumo link (Henrikas Radauskas, 1996)

Rinkinį „Fontanas“ bei Laimono Noreikos įskaitytos Henriko Radausko poezijos galima rasti svetainėje epaveldas.lt


Fontanas / Henrikas Radauskas. – 1935

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0004139869

Toliau skaityti „Henriko Radausko kūryba EPAVELDE“

Minime 130-ąsias JURGIO SAVICKIO gimimo metines

Parengė Deimantė Žukauskienė


Minint rašytojo, diplomato Jurgio Savickio 130-ąsias gimimo metines, kviečiame pasklaidyti jo knygas Epavelde:


Šventadienio sonetai / Jurgis Savickis. – 1922
https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003033373
Ties aukštu sostu / Jurgis Savickis. – 1928 https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003062990
Raudoni batukai / Jurgis Savickis. – 1951 https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003515750
Žemė dega. D. 1 / Jurgis Savickis. – 1956 https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003522309
Žemė dega. D. 2 / Jurgis Savickis. – 1956
https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003522329
Šventoji Lietuva / Jurgis Savickis. – 1952 https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003533292
Novelės / J. Savickis. – 1967 https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003520989

Vasaros kaitros / Jurgis Savickis. – 1997 https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003549252

Mokymo „bazės“ prieš šimtą metų

Atrinko Deimantė Žukauskienė


Nuo kovo 30-osios šalies ugdymo įstaigose pradėtas vykdyti ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, vidurinis ir profesinis mokymas nuotoliniu būdu. Tai galioja ir aukštojo mokslo studijoms.

Švietimo ministerijos rekomendacijose siūlomos nuotolinio mokymo priemonės, elektroninių šaltinių, kuriais galės naudotis mokiniai ir mokytojai. Taip pat parengtos ir nuolat pildomos skaitmeninio mokymo bazės su mokymosi aplinkomis, metodine medžiaga, mokymo priemonėmis ir kita mokykloms svarbia informacija.

O kokias mokymo „bazes“ turėjo Lietuvos mokiniai, studentai prieš šimtą metų? Ko jie mokėsi  tada? Kaip skyrėsi mokymo medžiaga nuo šiandienos ?

Vadovėlius galite skaityti kultūros paveldo svetainėje epaveldas.lt:


Toliau skaityti „Mokymo „bazės“ prieš šimtą metų“

Laikas poezijai

Atrinko Deimantė Žukauskienė


Pasaulinė poezijos diena, kurią paskelbė UNESCO (būstinė – Paryžius), kovo 21 d. minima nuo 2000 m. Visame pasaulyje kovą organizuojami poezijos skaitymai, susitikimai su poetais, kiti renginiai… Mes kviečiame visus susitikti www.epaveldas.lt , kur galite aptikti ne tik senosios, bet ir šiuolaikinės literatūros rinkinių. O jeigu jums artimesnė, pavyzdžiui, Adomo Mickevičiaus ar Vytauto Mačernio kūryba, virtualioje kultūros paveldo svetainėje neabejotinai surasite tai, ko ieškote. Kviečiame skaityti!

Rašymas – tai komunikacija. Jeigu tekstas aiškiai neperteikia minties, istorijos, išgyventos patirties, – jis nevykęs. Geras tekstas, kad ir kokio žanro jis būtų, kreipiasi į skaitytoją tuo pat metu ir intelektiniame, ir emociniame lygmenyje.  (Vincė, Laima. Rašyti gali kiekvienas. Vilnius: Baltos lankos, 2010, p. 67.)

Toliau skaityti „Laikas poezijai“

Diskusija „Nuo bibliografijos iki monografijos: ar viską žino tyrėjas?“

Iš kairės: prof. dr. Jonas Vaičenonis, doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, dr. Kęstutis Raškauskas.
Iš kairės: prof. dr. Jonas Vaičenonis, doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, dr. Kęstutis Raškauskas.

Knygų mugės Bičiulių dieną, ketvirtadienį, 14 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka surengė diskusiją „Nuo bibliografijos iki monografijos: ar viską žino tyrėjas?“, kurioje aptartos informacijos, reikalingos mokslininkų tyrimams, paieškos galimybės, svarstyta, kokią vietą šiame procese užima bibliotekos, koks turėtų būti tyrėjo ir bibliotekininko bendradarbiavimas.

Diskusijoje dalyvavo Informacijos mokslų departamento direktorė, dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, istorikas prof. dr. Jonas Vaičenonis, Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojas dr. Kęstutis Raškauskas, diskusiją moderavo Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė.

N. Bliūdžiuvienė pristatė dabar leidžiamas ir jau išleistas bibliografines priemones ir naudojimosi jomis galimybes. LEU bei VDU universitetų atstovai Ž. Kolevinskienė ir J. Vaičenonis kalbėjo apie mokslininkų ir studentų informacijos paieškos skirtybes, pabrėžė tokio skaitmenintos informacijos šaltinio, kaip www.epaveldas.lt svarbą, bei pateikė savo lūkesčius, ko šiandien dideliame informacijos masyve pasigenda tyrėjas. K. Raškauskas akcentavo spausdintų bibliografijų svarbą ir jų talpinimo į virtualią erdvę reikalingumą.

Diskusijos pabaigoje dalyviai pasidalijo idėjomis, kaip būtų galima sustiprinti ryšį tarp mokslininko ir bibliotekos.

Krepšinis ir lenciūgėlis

dievo paukstelis 1947 nr.2Lietuvos krepšinio istorija prasideda nuo 1920 m. Maždaug iki ketvirt. dešimtmečio jis nebuvo itin populiarus. Vėliau, iš JAV atvykę Lietuvos išeiviai smarkiai pakeitė Lietuvos krepšininkų supratimą apie žaidimą. Iki 1937 m. Lietuvos vyrų rinktinė nebuvo iškovojusi nei vienos tarptautinės pergalės, tačiau tai nesutrukdė Rygoje lietuviams tapti Europos čempionais. 1939 m. Kaune lietuviai apgynė titulą. Po II pasaulinio karo Lietuvą okupavo Tarybų Sąjunga, tad geriausi šalies krepšininkai buvo priversti atstovauti TSRS rinktinei. Į pasaulio krepšinį Lietuva grįžo 1992 metais. Grįžo iš tiesų įspūdingai – Barselonos olimpiadoje buvo iškovoti bronzos medaliai.

2015 m. Europos krepšinio čempionatas yra 39-tas Europos krepšinio čempionatas, kuris 2015 m. rugsėjo 5–20 d. vyks keturiose šalyse Kroatijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Latvijoje. Čempionatas turėjo būti surengtas Ukrainoje, tačiau dėl šalyje kilusių neramumų, krepšinio renginys buvo perkeltas kitiems rengėjams. Pirmą kartą istorijoje čempionatas bus rengiamas keturiose šalyse. Artėjant Europos krepšinio čempionatui kviečiame pasklaidyti išeiviškąją spaudą, kurioje galima rasti įvairių krepšinio ir gyvenimo emigracijoje aktualijų.

Žr.Epaveldas—>http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=202564&biRecordId=36513