Diskusija „Nuo bibliografijos iki monografijos: ar viską žino tyrėjas?“

Iš kairės: prof. dr. Jonas Vaičenonis, doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, dr. Kęstutis Raškauskas.
Iš kairės: prof. dr. Jonas Vaičenonis, doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, dr. Kęstutis Raškauskas.

Knygų mugės Bičiulių dieną, ketvirtadienį, 14 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka surengė diskusiją „Nuo bibliografijos iki monografijos: ar viską žino tyrėjas?“, kurioje aptartos informacijos, reikalingos mokslininkų tyrimams, paieškos galimybės, svarstyta, kokią vietą šiame procese užima bibliotekos, koks turėtų būti tyrėjo ir bibliotekininko bendradarbiavimas.

Diskusijoje dalyvavo Informacijos mokslų departamento direktorė, dr. Nijolė Bliūdžiuvienė, LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, istorikas prof. dr. Jonas Vaičenonis, Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojas dr. Kęstutis Raškauskas, diskusiją moderavo Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė.

N. Bliūdžiuvienė pristatė dabar leidžiamas ir jau išleistas bibliografines priemones ir naudojimosi jomis galimybes. LEU bei VDU universitetų atstovai Ž. Kolevinskienė ir J. Vaičenonis kalbėjo apie mokslininkų ir studentų informacijos paieškos skirtybes, pabrėžė tokio skaitmenintos informacijos šaltinio, kaip www.epaveldas.lt svarbą, bei pateikė savo lūkesčius, ko šiandien dideliame informacijos masyve pasigenda tyrėjas. K. Raškauskas akcentavo spausdintų bibliografijų svarbą ir jų talpinimo į virtualią erdvę reikalingumą.

Diskusijos pabaigoje dalyviai pasidalijo idėjomis, kaip būtų galima sustiprinti ryšį tarp mokslininko ir bibliotekos.

Krepšinis ir lenciūgėlis

dievo paukstelis 1947 nr.2Lietuvos krepšinio istorija prasideda nuo 1920 m. Maždaug iki ketvirt. dešimtmečio jis nebuvo itin populiarus. Vėliau, iš JAV atvykę Lietuvos išeiviai smarkiai pakeitė Lietuvos krepšininkų supratimą apie žaidimą. Iki 1937 m. Lietuvos vyrų rinktinė nebuvo iškovojusi nei vienos tarptautinės pergalės, tačiau tai nesutrukdė Rygoje lietuviams tapti Europos čempionais. 1939 m. Kaune lietuviai apgynė titulą. Po II pasaulinio karo Lietuvą okupavo Tarybų Sąjunga, tad geriausi šalies krepšininkai buvo priversti atstovauti TSRS rinktinei. Į pasaulio krepšinį Lietuva grįžo 1992 metais. Grįžo iš tiesų įspūdingai – Barselonos olimpiadoje buvo iškovoti bronzos medaliai.

2015 m. Europos krepšinio čempionatas yra 39-tas Europos krepšinio čempionatas, kuris 2015 m. rugsėjo 5–20 d. vyks keturiose šalyse Kroatijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Latvijoje. Čempionatas turėjo būti surengtas Ukrainoje, tačiau dėl šalyje kilusių neramumų, krepšinio renginys buvo perkeltas kitiems rengėjams. Pirmą kartą istorijoje čempionatas bus rengiamas keturiose šalyse. Artėjant Europos krepšinio čempionatui kviečiame pasklaidyti išeiviškąją spaudą, kurioje galima rasti įvairių krepšinio ir gyvenimo emigracijoje aktualijų.

Žr.Epaveldas—>http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=202564&biRecordId=36513 

Pasaulio lietuviui – 75 metai

Jau 1937 metais, dar prieš antrąją išeivijos bangą, lietuviai jautė poreikį burti po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Todėl tuometinėje Lietuvos sostinėje Kaune susikūrusi Pasaulio lietuvių sąjunga nusprendė leisti žurnalą, skirtą puoselėti lietuvių kalbos ir kultūros tradicijas tarp užsienyje gyvenančių tautiečių. Taip 1937 metų lapkričio 15 dieną pasirodė pirmas žurnalo „Pasaulio lietuvis“ numeris. Leidinys informavo apie įvairiose pasaulio šalyse gyvenančius lietuvius, svarstė klausimus, susijusius su lietuvybės išlaikymu.

Deja, kartu su bolševikų okupacija, 1940 metais žurnalo leidyba nutrūko. Darbus pratęsė Pasaulio lietuvių bendruomenės žurnalas tuo pačiu pavadinimu, imtas leisti 1963 metais Klyvlende ir tebeleidžiamas iki šiol. Šiandien „Pasaulio lietuvis“ yra siunčiamas net į 40 šalių. Pilną žurnalo komplektą galite rasti ir Lituanikos skaitykloje.  Toliau skaityti „Pasaulio lietuviui – 75 metai“