Žyma: Tomasz Błaszczak

Vilniuje prisiminta Wladyslawo Wielhorskio asmenybė

Praėjusią savaitę Vilniuje įvyko mokslinė konferencija „Sovietologijos pradžia: Rytų Europos mokslinių tyrimų institutas Vilniuje (1930-1939) – idėjos – žmonės – palikimas (90-mečio įkūrimo proga)“. Instituto direktoriumi 1931–1939 m. buvo Wladyslawas Wielhorskis. Pranešimą apie šią iškilią ir įdomią asmenybę perskaitė Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus tyrėjas dr. Tomasz Błaszczak, konferencijoje dalyvavo W. Wielhorskio giminaičiai.

Per Vilniaus knygų mugę pristatėme pirmąkart išleistą W. Wielhorskio dienoraštį, rašytą Pirmojo pasaulinio karo metais Balčių dvare. Dienoraščio rankraštis yra saugomas Nacionalinėje bibliotekoje, Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Tekstą iš lenkų kalbos išvertė Irena Aleksaitė, kurią drąsiai galima pavadinti vertimo virtuoze. Plačiau apie knygos pristatymą>>

Mes dalyvaujame Vilniaus knygų mugėje!

Lenkų kalba rašiusio publicisto, Lietuvos tyrinėtojo Wladyslawo Wielhorskio dienoraštis, rašytas Pirmojo pasaulinio karo metais Balčių dvare (dab. Raseinių r. Nemakščių seniūnija),saugomas Nacionalinėje bibliotekoje, Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Pirmą kartą publikuojamas dienoraštis įdomus ir kaip istorinis dokumentas, ir kaip karo metų išgyvenimų liudijimas. Anot knygos sudarytojo Tomaszo Błaszczako, autorius neabejotinai buvo viena svarbiausių asmenybių, kurios formavo Lietuvos įvaizdį tarpukario Lenkijoje. Kilęs iš Žitomiro apylinkių, studijavęs Kijeve bei Krokuvoje, prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą vedė Celiną Lewoniewską iš Balčių. Baigiantis karui W. Wielhorskis įsitraukė į „didžiąją politiką“, o jo dienoraštis „yra puiki proga tiek grąžinti lituanistikai jo asmenybę, tiek susipažinti su Žemaitijos kasdienybe Pirmojo pasaulinio karo metais“. Dalyvaus Tomaszas Błaszczakas, Irena Aleksaitė, Asta Miltenytė, Rimantas Miknys.

Knygos pristatymas vyks vasario 22 d. (šeštadienį, Atvirų pasimatymų dieną) 16 val. Konferencijų salėje 3.1

Ištrauka iš spaudai rengiamo Władysławo Wielhorskio 1915–1917 metų dienoraščio – žurnale „Metai“

Nauji metai, nauji „Metai“. Gurkšnodami rytmetinę kavą, galėjome pasidžiaugti, kad skaitančiosios visuomenės akis pagaliau pasiekė mūsų kolegų Astos Miltenytės bei dr. Tomasz Blaszczak ir vertimo virtuozės Irenos Aleksaitės bendro triūso rezultatai. „Metuose“ (2020, Nr. 1) publikuojama ištrauka iš W. Wielhorskio dienoraščio. „Władysławo Wielhorskio (1885–1967) asmenybė šiais laikais yra primiršta tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, žinoma tik siaurame specialistų rate. Todėl Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus darbuotojų aptiktas bibliotekos rankraštyne jo 1915–1917 metų dienoraštis, rašytas Balčių dvare (dabar Raseinių rajono Nemakščių seniūnija), yra puiki proga tiek grąžinti lituanistikai jo asmenybę, tiek supažindinti su Žemaitijos kasdienybe Pirmojo pasaulinio karo metais. Tokių šaltinių lietuvių literatūroje nėra (gretimiausiu galima laikyti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės „Karo metų dienoraštį“, – „Metuose“ pasakoja T. Błaszczak. Nekantraudami laukiame Vilniaus knygų mugės 2020, kurios metu  spaustuvės dažais kvepianti knyga, planuojama, bus pristatyta skaitytojams!

Toliau skaityti „Ištrauka iš spaudai rengiamo Władysławo Wielhorskio 1915–1917 metų dienoraščio – žurnale „Metai““

Apskritojo stalo diskusija „Trys laisvės dešimtmečiai: diplomatai ir sunki kaimynystė“

LT

Birželio 20 d. 16.00 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Konferencijų salė, V a.) rengiama ambasadorių apskritojo stalo diskusija „Trys laisvės dešimtmečiai: diplomatai ir sunki kaimynystė“. 30-ųjų Sąjūdžio metinių proga organizuojama diskusija vyks lenkų ir lietuvių kalbomis su sinchroniniu vertimu.

Diskusijoje dalyvaus:

Darius Degutis – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams, šiuo metu koordinuoja klausimus, susijusius su Astravo atominės elektrinės problematika; buvęs LR ambasadorius Lenkijos Respublikoje (2001–2004 m.) ir Izraelio Valstybėje (2009–2014 m.). Nuo 1991 m. dirbo įvairiose Lietuvos diplomatijos struktūrose, 2006–2008 m. – LR Ministro Pirmininko atstovas Lietuvos bei Lenkijos energetikos projektams.

Urszula Doroszewska – Lenkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje, 2015–2017 m. Lenkijos Respublikos Prezidento Andrzejaus Dudos patarėja, 2008–2013 m. ambasadorė Gruzijoje (Sakartvele), 2013–2015 m. Lenkų instituto Minske direktorė. Antikomunistinės opozicijos Lenkijos Liaudies Respublikoje veikėja, nepriklausoma žurnalistė, nuo 1989 m. – žurnalistė ir Rytų Europos specialiste.

Dainius Junevičius – LR URM ambasadorius ypatingiems pavedimams. Pirmasis Lietuvos diplomatinis atstovas Lenkijoje: nuo 1991 m. rugsėjo – laikinasis reikalų patikėtinis, 1992–1994 m. – ambasadorius. LR ambasadorius Graikijos Respublikoje (2002–2006 m.) ir Egipto Arabų Respublikoje (2010–2015 m.), Lietuvos specialiosios misijos Afganistane vadovas (2008–2010 m.).

Mariusz Maszkiewicz – Lenkijos Respublikos ambasadorius Gruzijoje (Sakartvele), vienas iš Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje steigėjų, 1991–1992 m. Lenkijos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvos Respublikoje, vienas iš konsulato steigėjų ir pirmasis konsulas Gardine (Baltarusijos Respublika), 1998–2002 m. ambasadorius Baltarusijos Respublikoje. Habilituotas socialinių mokslų daktaras, tyrinėjantis Lenkijos užsienio politikos rytinį vektorių bei Lenkijos politiką lenkų, gyvenančių užsienyje, atžvilgiu.

Moderatorius – Tomasz Błaszczak (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka).

Apskritojo stalo diskusija organizuojama konferencijos „1918 metai Lietuvoje ir Lenkijoje iš dabartinės Vidurio-Rytų Europos perspektyvos: istorija, politika, kultūra“ rėmuose.
Rėmėjas – Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje. Toliau skaityti „Apskritojo stalo diskusija „Trys laisvės dešimtmečiai: diplomatai ir sunki kaimynystė““

Istorikas Tomasz Błaszczak: užsienio profesionalas, dirbantis Lietuvoje

Tomasz Błaszczak / vdu.lt nuotr.

„Tarpukariu jaunai Lietuvos valstybei trūko profesionalų įvairiose srityse, tad į Lietuvą dirbti atvykdavo nemažai užsieniečių. Pavyzdžiui, po Rusijoje įvykusios Spalio revoliucijos į Lietuvą pradėjo plūsti daug profesionalų, kurie tuo metu nenorėjo dirbti bolševikų kontroliuojamai valdžiai ir nusprendė išvažiuoti į Vakarus “, – per parodos „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ atidarymą  pasakojo VDU istorikas, Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus  tyrėjas T. Blaszczak, neseniai išleidęs knygą „Baltarusiai Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m.“ (Białorusini w Republice Litewskiej 1918-1940. Białystok: Białoruskie Towarzystwo Historyczne, 2017)

„Baltarusių atsiradimas Kaune buvo susijęs su Lenkijos ir Lietuvos konfliktu – dauguma baltarusių buvo gimę teritorijose, kurios po Pirmojo pasaulinio karo atiteko Lenkijai, šiame fone nemažai baltarusių, kurie priklausė baltarusių tautiniam judėjimui, buvo Lietuvos pusėje ir persikėlė į Kauną. Žinoma, dalis emigravo kitur, tačiau likusiesiems baltarusiams puikiai pavyko integruotis į Lietuvos visuomenę ir dalis jų liko čia gyventi“.

Pagal Kauno miesto muziejaus informaciją.

Daugiau skaitykite: http://sc.bns.lt/view/item/255285

Daugiau apie Tomasz Błaszczak ir jo kelią Lietuvon: http://pilnas.kaunas.lt/2016/07/05/tomasz-blaszczak-nepaisant-ivairiu-nesutarimu-esame-vieninga-kulturine-erdve/

 

Gruodžio 11 d.: leidinio „Baltarusiai Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m.“ pristatymas

Minėdami Gudų reikalų ministerijos įkūrimo 99-ąsias metines kviečiame į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vyriausiojo metodininko-tyrėjo dr. Tomaszo Błaszczako knygos „Baltarusiai Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m.“ (Białorusini w Republice Litewskiej 1918-1940. Białystok: Białoruskie Towarzystwo Historyczne, 2017) pristatymą. Dalyvaus knygos autorius, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis, istorikas dr. Tomas Balkelis (Lietuvos istorijos institutas), literatas ir fotografas Andrei Antonau.

1918 m. gruodžio 10 d. Lietuvos laikinoji vyriausybė paskelbė įsakymą, kuriuo Juozapas Varonko buvo paskirtas gudų reikalų ministru be portfelio. Šis svarbus žingsnis sutvirtino Vilniaus baltarusių įsitraukimą į Lietuvos valstybės atkūrimą 1918 m. Monografijoje išsamiai aptariamas baltarusių vaidmuo nepriklausomos Lietuvos istorijoje: bendradarbiavimas su lietuviais 1918 m. išvakarėse, baltarusių indėlis kuriant ir ginant Lietuvos nepriklausomybę, jų integracija į Lietuvos visuomenę, kultūrinė veikla tarpukario Kaune, baltarusių pozicija dėl Vilniaus ir Vilniaus krašto prijungimo prie Lietuvos 1939 m. Knyga išleista lenkų kalba. Leidinio pristatymas vyks lietuvių kalba.

Trumpai apie leidinį

Data gruodžio 11 d.
Laikas 17 val.
Vieta Valstybingumo erdvė, II a.
Trukmė 2 val.
Dalyvavimas įėjimas laisvas