Dienoraščių dialogas

Naujausio „Metų“ numerio (2020, Nr. 5/6) turinys trumpai pristatomas čia >>

Naujausiame „Metų“ numeryje (2020, Nr. 5/6) – Władysławo Wielhorskio (1885–1967) 1915 m. birželio dienoraščio ištraukos, publikuotos „Metuose“ (2020, Nr. 1), atgarsiai. Vystosi Pirmojo pasaulinio karo dienomis rašytų dienoraščių dialogas: Virginijus Gasiliūnas parengė kito dienoraščio 1915 m. birželio publikaciją. Įdomu tai, kad šio dienoraščio autorius yra Kazimieras Ralys (1885–1958), Wielhorskio bendraamžis, tuo laiku gyvenęs Žalpiuose – visai netoli nuo Balčių dvaro, kuriame savąjį dienoraštį lenkų kalba rašė Wielhorskis. Pasak V. Gasiliūno, tai padės „palyginti, kaip du žmonės, gyvenantys tikrai labai netoli, išgyvena kaizerinės Vokietijos okupaciją.“ Beje, su Balčiais ir Balčių dvaru glaudžiai susijęs ir buvusio „Metų“ redaktoriaus Juozo Apučio likimas.

Primename, kad šiemet Vilniaus knygų mugėje pristatytas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojų dr. Tomaszo Błaszczako ir Astos Miltenytės bei vertimo virtuozės Irenos Aleksaitės bendro darbo vaisius – spaudai parengtas „Władysławo Wielhorskio 1915–1917 m. dienoraštis“. W. Wielhorskio dienoraštis – išskirtinis egodokumentas, liudijantis apie Pirmojo pasaulinio karo kasdienybę ir patirtis Žemaitijoje.

Dienoraštis : iš Nacionalinės bibliotekos archyvų / Władysław Wielhorski ; [sudarytojas ir mokslinis redaktorius Tomasz Błaszczak] ; iš lenkų kalbos vertė Irena Aleksaitė ; Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2019 (Vilnius : Petro ofsetas).

Toliau skaityti „Dienoraščių dialogas“

Vilniuje prisiminta Wladyslawo Wielhorskio asmenybė

Praėjusią savaitę Vilniuje įvyko mokslinė konferencija „Sovietologijos pradžia: Rytų Europos mokslinių tyrimų institutas Vilniuje (1930-1939) – idėjos – žmonės – palikimas (90-mečio įkūrimo proga)“. Instituto direktoriumi 1931–1939 m. buvo Wladyslawas Wielhorskis. Pranešimą apie šią iškilią ir įdomią asmenybę perskaitė Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus tyrėjas dr. Tomasz Błaszczak, konferencijoje dalyvavo W. Wielhorskio giminaičiai.

Per Vilniaus knygų mugę pristatėme pirmąkart išleistą W. Wielhorskio dienoraštį, rašytą Pirmojo pasaulinio karo metais Balčių dvare. Dienoraščio rankraštis yra saugomas Nacionalinėje bibliotekoje, Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Tekstą iš lenkų kalbos išvertė Irena Aleksaitė, kurią drąsiai galima pavadinti vertimo virtuoze. Plačiau apie knygos pristatymą>>

Mes dalyvaujame Vilniaus knygų mugėje!

Lenkų kalba rašiusio publicisto, Lietuvos tyrinėtojo Wladyslawo Wielhorskio dienoraštis, rašytas Pirmojo pasaulinio karo metais Balčių dvare (dab. Raseinių r. Nemakščių seniūnija),saugomas Nacionalinėje bibliotekoje, Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Pirmą kartą publikuojamas dienoraštis įdomus ir kaip istorinis dokumentas, ir kaip karo metų išgyvenimų liudijimas. Anot knygos sudarytojo Tomaszo Błaszczako, autorius neabejotinai buvo viena svarbiausių asmenybių, kurios formavo Lietuvos įvaizdį tarpukario Lenkijoje. Kilęs iš Žitomiro apylinkių, studijavęs Kijeve bei Krokuvoje, prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą vedė Celiną Lewoniewską iš Balčių. Baigiantis karui W. Wielhorskis įsitraukė į „didžiąją politiką“, o jo dienoraštis „yra puiki proga tiek grąžinti lituanistikai jo asmenybę, tiek susipažinti su Žemaitijos kasdienybe Pirmojo pasaulinio karo metais“. Dalyvaus Tomaszas Błaszczakas, Irena Aleksaitė, Asta Miltenytė, Rimantas Miknys.

Knygos pristatymas vyks vasario 22 d. (šeštadienį, Atvirų pasimatymų dieną) 16 val. Konferencijų salėje 3.1

Ištrauka iš spaudai rengiamo Władysławo Wielhorskio 1915–1917 metų dienoraščio – žurnale „Metai“

Nauji metai, nauji „Metai“. Gurkšnodami rytmetinę kavą, galėjome pasidžiaugti, kad skaitančiosios visuomenės akis pagaliau pasiekė mūsų kolegų Astos Miltenytės bei dr. Tomasz Blaszczak ir vertimo virtuozės Irenos Aleksaitės bendro triūso rezultatai. „Metuose“ (2020, Nr. 1) publikuojama ištrauka iš W. Wielhorskio dienoraščio. „Władysławo Wielhorskio (1885–1967) asmenybė šiais laikais yra primiršta tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, žinoma tik siaurame specialistų rate. Todėl Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus darbuotojų aptiktas bibliotekos rankraštyne jo 1915–1917 metų dienoraštis, rašytas Balčių dvare (dabar Raseinių rajono Nemakščių seniūnija), yra puiki proga tiek grąžinti lituanistikai jo asmenybę, tiek supažindinti su Žemaitijos kasdienybe Pirmojo pasaulinio karo metais. Tokių šaltinių lietuvių literatūroje nėra (gretimiausiu galima laikyti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės „Karo metų dienoraštį“, – „Metuose“ pasakoja T. Błaszczak. Nekantraudami laukiame Vilniaus knygų mugės 2020, kurios metu  spaustuvės dažais kvepianti knyga, planuojama, bus pristatyta skaitytojams!

Toliau skaityti „Ištrauka iš spaudai rengiamo Władysławo Wielhorskio 1915–1917 metų dienoraščio – žurnale „Metai““

Primirštas lobis: Lietuvos dvarų paveldas Nacionalinėje bibliotekoje

Lapkričio 18 d. LRT laidoje „Atspindžiai. Paveldo kolekcija“, skirtoje pasienyje su Latvija stovinčiam Malgužių (Malžgužės) dvarui, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoja Asta Miltenytė pasakojo apie turtingą šio dvaro biblioteką, sukauptą kultūrą mylėjusių grafų Kaizerlingų (Keyserling’ų). Dalis Malgužių  dvaro bibliotekos knygų dabar saugomos Nacionalinės bibliotekos fonduose. Kai kurios iš jų kadaise į Malgužių dvarą pateko iš Rytų Prūsijos – Kaizerlingų tėvoninio Rautenburgo dvaro (dab. Kaliningrado Malinovkos mieste), vadinto mūzų namais. Rautenburgo dvare lankydavosi filosofas Immanuelis Kantas ir kitos iškilios asmenybės. Toliau skaityti „Primirštas lobis: Lietuvos dvarų paveldas Nacionalinėje bibliotekoje“

Ekskursijos po parodą „BUS UŽDRAUSTA“

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iki gegužės 14 dienos lankytojų laukia unikali leidinių  paroda „Bus uždrausta: Baltijos šalių knyga 1918–1940 m.“.

Parodoje – leidiniai, atspindintys to meto Baltijos šalių kultūros politiką, nacionalines knygų leidybos ir dizaino tradicijas bei pasaulines tendencijas. Ypatingas dėmesys skiriamas asmenybėms, kurios padarė reikšmingą įtaką Baltijos šalių knygų leidybai ir dizainui.

Lietuviškoje parodos „Baltijos šalių knyga 1918–1940 m.“ dalyje eksponuojami Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomi leidiniai, atspindintys visą tarpukario knygų leidybos repertuarą. Paroda pradedama originalių ir verstinių grožinės literatūros kūrinių eksponavimu, įdomiai pristatomos ir mokslinės knygos. Prieškario Lietuvoje leisti prabangūs bibliofiliniai leidiniai atspindėjo leidėjų ir bibliofilų organizacijų norą ugdyti leidinių meninį lygį, kelti naujus reikalavimus leidėjams ir spaustuvininkams. Daugiausia dėmesio valstybė ir leidėjai skyrė proginiams leidiniams. Parodoje galima pamatyti ir prieškario Lietuvoje gyvenusių tautinių bendrijų – žydų, rusų, baltarusių, vokiečių, karaimų – reikšmingesnius ar savo meniniu apipavidalinimu išsiskiriančius leidinius. Plečiantis kultūriniam gyvenimui, spaudai, švietimui, plėtojantis pedagoginei ir estetinei minčiai atsivėrė naujos perspektyvos vaikų knygoms. Tačiau visa tai buvo brutaliai svetimos valstybės sustabdyta ir uždrausta.

Bibliotekos lankytojų patogumui rengiamos ekskursijos po šią parodą: laukiamos ir organizuotos grupės (po 10–15 asmenų), mūsų gidai išsamiai ir profesionaliai pristatys parodą ir jos eksponatus.


Lietuvių kalba ekskursiją veda itin plačios erudicijos ir puikaus humoro jausmo nestokojanti, žmogus-enciklopedija, ilgametė Nacionalinės bibliotekos darbuotoja, Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Lituanistikos skyriaus vyriausioji redaktorė Asta Miltenytė.

Kviečiame registruotisasta.miltenytė@lnb.lt

Ekskursijos vyks kovo 29, balandžio 5, 12, 19, 26, gegužės 3 ir 10 dienomis – 15 valandą.


Ekskursijas puikia anglų kalba veda 2005 m. Ilinojaus universitete Čikagoje (Jungtinės Amerikos Valstijos) disertaciją apgynusi ir humanitarinių mokslų daktaro laipsnį įgijusi, DPTP Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja Dalia Cidzikaitė.

Kviečiame registruotis: dalia.cidzikaite@lnb.lt

Kovo 29, balandžio 5, 19, 26, gegužės 3 dienomis – 13 valandą.

Laukiame moksleivių, studentų, dėstytojų, visų, besidominčių tarpukario laikotarpio istorija, politika, kultūra, leidyba, knygų dizainu ir visuomeniniu gyvenimu.