Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, emigracijos srautai pakrypo kitomis linkmėmis: šalia JAV, Australijos daugiausia lietuvių emigruoja į Didžiąją Britaniją, Airiją, Norvegiją. Įvairiuose kraštuose kuriasi lietuvių bendruomenės, steigiamos lituanistinės mokyklos, leidžiama emigrantinė spaudą. Bendruomenių ryšiai su Lietuva sustiprinami ir per socialinius tinklus (facebook, twitter, Global True Lithuania ir kt. Toliau skaityti „Gruodžio 18-oji – migracijos diena”
Mano kelias – tai lyg kokio keliauninko, kurį žavi saulėlydžiai, šešėliai, atspindžiai, kartais ir veidai. Savo nuotraukose nieko nebandau įrodinėti, nieko nereklamuoju, tik dalinuosi džiaugsmu, kad atradau grožio spindulį kurioje nors žemės kertėje. (Algimantas Kezys)
„Sraigtiniai laiptai“. Čikaga, 1968 m.
Vienam ryškiausių išeivijos menininkų, fotografui Algimantui Keziui spalio 28 dieną sukanka 86-eri metai. Daugelis A. Kezį pažįsta iš jo fotografijos darbų arba visuomeninės veiklos, kurią jis plėtojo gyvendamas išeivijoje.
Daugelį metų Algimantas Kezys vadovavo Jaunimo centrui, dalyvavo rengiant savo personalines ir daugelio kitų menininkų parodas, dirbo lituanistinėje mokykloje, stovyklavo su skautais, bei taip pat dirbo pastoracinį darbą.
Menininkas fotografija susidomėjo visiškai atsitiktinai. Per vieną stovyklą vaikams kilo idėja įsteigti fotografijos klubą. Taip mažame stovyklos namelyje A. Kezys įsteigė fotostudiją. Vaikai tada metė visus kitus užsiėmimus, sukeldami kitų vadovų pyktį ir rinkosi į tą namuką išmokti fotografijos. Taip bežaisdamas su vaikais, Algimantas Kezys pats rimtai susidomėjo fotografavimu.
A. Kezys pripažinimo sulaukė 1965 m., surengus pirmąją parodą Čikagos meno institute. Nuo tada fotografas eksponavo savo kūrinius daugelyje Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Europos muziejų. Fotografo darbai pasirodydavo įvairiuose meno žurnaluose ir knygose. A. Kezio parodų tematika dažniausiai yra Čikaga, Lietuva, miesto architektūra, taip pat abstraktūs, sunkiai nusakomi dalykai. Šių metų liepą Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekoje eksponuota Nacionalinės bibliotekos fotografijų paroda „Algimantas Kezys. Lithuania“. Lituanikos fonduose saugomi fotografo darbų bei parodų katalogai. Kviečiame!
Rugsėjo 19 d. Pasvalio viešojoje Mariaus Katiliškio bibliotekoje vyko tradiciniai lietuvių egzodo rašytojo Mariaus Katiliškio skaitymai. Renginyje dalyvavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė, vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė ir vyriausioji bibliografė Jolanta Matuzaitė. Šių metų skaitymai buvo skirti 100-osioms rašytojo gimimo metinėms. Nuo 1949 m. iki mirties 1980-ųjų gruodį Čikagos priemiestyje Lemonte gyvendamas M. Katiliškis parašė brandžiausius savo kūrinius: apsakymų rinkinius „Prasilenkimo valanda“, „Šventadienis už miesto“, romanus „Užuovėja“, „Išėjusiems negrįžti“ ir žymųjį „Miškais ateina ruduo“,1969-aisiais išleistą net sovietinėje Lietuvoje. Jų analizei buvo skirtas J. Matuzaitės pranešimas „Miškas ir medis Mariaus Katiliškio kūryboje“. Tragišką mūsų tautos lemtį vaizdavęs rašytojas tos lemties tragiškumą patyrė ir pats: 1944-aisiais kartu su dešimtimis tūkstančių tautiečių jis buvo priverstas palikti gimtinę. Apie šią skaudžią sukaktį savo pranešime „Didžiojo bėgimo“ septyniasdešimtmetį minint“ kalbėjo D. Cidzikaitė. Renginyje buvo pristatyta knyga „Manėm, kad greit grįšim: 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus 1940–1944 m.“, skambėjo M. Katiliškio dienoraščio fragmentai.
Nuotraukos autorius Vidas Dulkė; nuotraukoje iš kairės: Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė, LNB Lituanikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė, skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė, vyriausioji bibliografė Jolanta Matuzaitė, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Zita Baltrušiūnienė.
Gruodžio 18-oji Jungtinių Tautų sprendimu paskelbta migracijos diena. Šią dieną valstybės skatinamos aptarti migracijos problemas.
