Apie kūrybingus būdus būti lietuviu išeivijoje

Šiemet JAV Lietuvių Bendruomenės  vykdoma programa jaunimui „Lietuvių išeivijos stažuotė“ (LISS) mini dešimtmetį. Sukakties proga Dalia Cidzikaitė pakalbino praėjusiais metais stažuotę Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriuje atlikusią Amerikos lietuvę, ispanų kalbos ir literatūros studentę Gabrielę Gedo.

Paklausta apie netikėtus atradimus, Gabrielė prisimena: „Buvo malonu matyti, kad bibliotekoje yra mano senelio (politologo Thomo Remeikio, –  aut.) knygų ir kad jo idėjos turi savo vietą Lietuvos intelektualiniame pasaulyje. Netikėtai suradau vieną iš jo redaguotų knygų, išverstą į ispanų kalbą. Tai buvo maloni staigmena.“

Anot merginos, universitete puoselėti lietuviškumą sunku, nors kartais jis išnyrąs visai netikėtai: „Kartą skaičiau straipsnį apie pasakas, jame buvo paminėtos ir lietuviškos pasakos. Kai palyginti lengvai išmokau vokiečių kalbos linksnius, supratau, kad taip nutiko dėl to, kad moku lietuvių kalbą. Antra vertus, manau, galima ugdyti lietuviškumą Amerikoje. Esu dalyvavusi šokių grupėse ir skautuose, kartais dalyvauju Lietuvos ambasados JAV renginiuose. Manau, kad lietuviai draugai, bendravimas su jais, jų vestuvių šventimas ir pan. toliau stiprina tą ryšį. <…> Labai verta keliauti į Lietuvą ir taip palaikyti ryšį, tačiau taip pat manau, kad jei nėra įmanoma važiuoti į Lietuvą, yra daug kūrybingų būdų būti lietuviu išeivijoje.“

Visą interviu rasite naujausiame žurnalo „Pasaulio lietuvis“ numeryje (2018 gegužė 5/567).

 

Gavelis ir Kunčinas prakalbo angliškai

Dalia Cidzikaitė. pasauliolietuvis.lt


Sovietmečio pabaigoje ir iškart po to sukurta lietuvių literatūra besidomintis anglakalbis skaitytojas nudžiugs, sužinojęs, jog Čikagoje įsikūrusi leidykla „Pica Pica Press“ neseniai išleido net dviejų tuo laikotarpiu parašytų romanų: Ričardo Gavelio Vilniaus pokeris (1989) ir Jurgio Kunčino Tūla (1993), vertimus į anglų kalbą. Abiejų vertimų autorė – JAV lietuvė E. Novickas.

Literatūrologai sutaria, jog abu romanai, perleisti net penkis kartus, yra svarbūs reiškiniai ne tik lietuvių literatūros, bet ir kultūros istorijoje. Jūratės Čerškutės nuomone, Gavelio knyga, išėjusi ribiniu Lietuvos istorijoje laikotarpiu, žymi labai svarbų lietuvių literatūros lūžį, o, mėginant suvokti nepriklausomybės laikais parašytos lietuvių literatūros pradžią, ji yra atskaitos taškas. Pasak Vytauto Rubavičiaus, su šiuo romanu į lietuvių literatūrą ateina miestas ir kūnas. Jam antrina Jūratė Sprindytė, šį Gavelio kūrinį matanti kaip iškaiminimo lūžį. Aleksandras Krasnovas pastebi, jog Vilniaus pokeris „iš to laiko literatūros išsiskyrė nepaprastai aštriu, plačiu ir konceptualiu požiūriu į sovietinį laikotarpį, kaip į ištisą ideologinę sistemą“. Be to, priduria jis, „šis kūrinys pranoko ano laiko kūrinius konceptualiu pasaulio suvokimu, matymu.“ Toliau skaityti „Gavelis ir Kunčinas prakalbo angliškai“

Spaudoje: Lituanikos skyriaus darbuotojų publikacijos žurnale „Pasaulio lietuvis“

zoomed_v10Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamame žurnale „Pasaulio lietuvis“ nuolat pasirodo lietuvių diasporos spaudą saugančio Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus publikacijų. Šių metų spalio mėnesio numeriui Lituanikos skyriaus darbuotojai parengė net du straipsnius.

Vyr. bibliografė Valdonė Budreckaitė pristato Istorinės Prezidentūros Kaune parengtą parodą „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“, kurioje atspindimas A. Smetonos gyvenimo tarpsnis nuo pasitraukimo iš Lietuvos, 1940 m., iki žūties JAV, 1944 m. Rengdama A. Smetonos 140-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metines žyminčią parodą, Istorinė Prezidentūra bendradarbiavo su Lituanikos skyriumi: politiko gyvenimas egzilyje gausiai nušviečiamas to meto pasaulio lietuvių periodikoje.

Straipsnyje „Rašytoja A. Povilaitytė-Mahari, pamilusi poetą kiauliaganį“ vyr. bibliografas Jonas Rimka aprašo Armėnijoje gyvenančios lietuvės gyvenimo istoriją: 1944 m. studentė Antanina Povilaitytė buvo suimta ir ištremta į Sibirą, ten pamilo Armėnų rašytoją Gurgeną Mahari. Šiemet Lituanikos skyriaus fondą papildė autobiografinės A. Povilaitytės-Mahari knygos „My Odyssey“ („Mano odisėja“) ir „The Three Birches“ („Trys beržai“).

Stasys Barzdukas: „Pasaulio lietuvis“ savo uždavinius atliko

Barzdukas2Stasys Barzdukas (1906 m. balandžio 23 d. – 1981 m. rugsėjo 13 d.) – pedagogas, JAV lietuvių bendruomenės veikėjas, lituanistas. 1929 m. baigė Lietuvos universitetą ir kurį laiką mokytojavo Lietuvoje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1945-1949 m. dėstė lietuvių gimnazijoje Eichštete. 1949 m. persikėlė į JAV ir ten mokytojavo Klivlando lituanistinėje mokykloje. 1955-1961 m. buvo JAV lietuvių bendruomenės centro valdybos, o 1961-1964 m. – tarybos pirmininkas. 1963 m. įsteigė žurnalą „Pasaulio lietuvis“ ir jį redagavo iki 1975 m. 1963-1969 m. buvo Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos vykdomasis vicepirmininkas, 1969-1973 m. – pirmininkas, o nuo 1973 m. – garbės pirmininkas. S. Barzdukas buvo aktyvus Ateitininkų federacijos narys, vėliau – pirmininkas, taip pat Lietuvių kalbos draugijos veikėjas.

<…> „Pasaulio lietuvis“ savo uždavinius atliko, nes subūrė pasaulyje pasklidusius lietuvius į vieną lietuvišką šeimą, kuriai rūpėjo lietuvybės išlaikymas ir Lietuvos laisvinimo darbas. (Pasaulio lietuvis, 1981, Nr. 6, p. 52)

„Pasaulio lietuvį“ galite skaityti Epavelde. Kviečiame! 

Sulaukėme laiškų …

atsiliepimaiŠį rudenį Lituanikos skyrius parengė dvi virtualias parodas, skirtas Pasaulio lietuvio ir Lietuvių enciklopedijos sukaktims. Jubiliejaus proga sveikinome visus Pasaulio lietuvio redaktorius, bendradarbius, skaitytojus, ir kvietėme aplankyti parodą, skirtą leidinio 50-mečio sukakčiai. Gerų žodžių sulaukėme iš Venesuelos ir Brazilijos lietuvių bendruomenių pirmininkų. JAV lietuvių bendruomenės valdybos vicepirmininkė džiaugiasi naujiena: „Ačiū, persiunčiau visoms JAV LB apylinkėms – įdomi informacija“.

Taip pat kvietėme artimiau susipažinti su „Lietuvių enciklopedijos“ rengimo istorija, leidėjo Juozo Kapočiaus asmenybe ir veikla, kurią iliustruoja garso ir vaizdo įrašai, archyviniai dokumentai ir fotografijos parodoje „Lietuvių enciklopedijai – 60“. Paroda sulaukė daug gražių atsiliepimų. Dr. Kristina Ūsaitė: „Dėkoju už galimybę iš arčiau susipažinti su mūsų išeivijos lobynais“. Amerikos lietuvių kultūros archyvo direktorė Mirga Girnius: „Skamba labai įdomiai. Sveikinu.“

Žinoma, mums svarbios ir leidėjų artimiausių žmonių nuomonės. Arūnas Pabedinskas, J.Kapočiaus vaikaitis: „Aš ir šeima esame labai dėkingi, kad senelio pastangos nėra užmirštos“.

Nuorodas į parodą socialiniame tinkle facebook mielai dalijosi JAV lietuvių bendruomenė, Pasaulio lietuvių bendruomenė, Globalus tinklas Lietuvai – Global Lithuania Network, Pasaulio lietuvis, Lietuvių kultūros atašė Londone.

Džiaugiamės, kad aplankėte šias parodas ir prisidedate prie išeivijos paveldo sklaidos!

Nauja virtuali paroda, skirta leidinio „Pasaulio lietuvis“ 50 metų sukakčiai

zurnalas-pasaulio-lietuvis1963 m. lapričio 1 d. JAV buvo išleistas pirmasis Pasaulio lietuvių bendruomenės informacinio biuletenio „Pasaulio lietuvis“ numeris. Šių metų lapkritis žymi gražų šio leidinio jubiliejų. Šiandien „Pasaulio lietuvis“ – solidus, spalvingas, įvairioms nuomonėms atviras žurnalas, jau 50 metų puoselėjantis lietuvybę, išlaikantis ir stiprinantis užsienio lietuvių ryšius su Lietuva, nušviečiantis įvairių lietuvių bendruomenių veiklą.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus kolekcijoje – 520 „Pasaulio lietuvio“ numerių. Tiek jų nuo 1963-ųjų išleido gausus darbščių ir kūrybingų tautiečių būrys.

Jubiliejaus proga sveikiname visus „Pasaulio lietuvio“ redaktorius, bendradarbius, skaitytojus, ir kviečiame į parodą „Pasaulio lietuviui – 50“ – nedidelę virtualią kelionę per penkis žurnalo dešimtmečius.