Sulaukėme laiškų …

atsiliepimaiŠį rudenį Lituanikos skyrius parengė dvi virtualias parodas, skirtas Pasaulio lietuvio ir Lietuvių enciklopedijos sukaktims. Jubiliejaus proga sveikinome visus Pasaulio lietuvio redaktorius, bendradarbius, skaitytojus, ir kvietėme aplankyti parodą, skirtą leidinio 50-mečio sukakčiai. Gerų žodžių sulaukėme iš Venesuelos ir Brazilijos lietuvių bendruomenių pirmininkų. JAV lietuvių bendruomenės valdybos vicepirmininkė džiaugiasi naujiena: „Ačiū, persiunčiau visoms JAV LB apylinkėms – įdomi informacija“.

Taip pat kvietėme artimiau susipažinti su „Lietuvių enciklopedijos“ rengimo istorija, leidėjo Juozo Kapočiaus asmenybe ir veikla, kurią iliustruoja garso ir vaizdo įrašai, archyviniai dokumentai ir fotografijos parodoje „Lietuvių enciklopedijai – 60“. Paroda sulaukė daug gražių atsiliepimų. Dr. Kristina Ūsaitė: „Dėkoju už galimybę iš arčiau susipažinti su mūsų išeivijos lobynais“. Amerikos lietuvių kultūros archyvo direktorė Mirga Girnius: „Skamba labai įdomiai. Sveikinu.“

Žinoma, mums svarbios ir leidėjų artimiausių žmonių nuomonės. Arūnas Pabedinskas, J.Kapočiaus vaikaitis: „Aš ir šeima esame labai dėkingi, kad senelio pastangos nėra užmirštos“.

Nuorodas į parodą socialiniame tinkle facebook mielai dalijosi JAV lietuvių bendruomenė, Pasaulio lietuvių bendruomenė, Globalus tinklas Lietuvai – Global Lithuania Network, Pasaulio lietuvis, Lietuvių kultūros atašė Londone.

Džiaugiamės, kad aplankėte šias parodas ir prisidedate prie išeivijos paveldo sklaidos!

Nauja virtuali paroda, skirta „Lietuvių enciklopedijos“ 60-mečiui

Lietuviu_enciklopedijaŠiemet sukanka 60 metų, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose, Bostone, išleistas pirmasis „Lietuvių enciklopedijos“ tomas. Tai buvo sėkminga milžiniško darbo pradžia – Antrojo pasaulinio karo ir sovietinės okupacijos sustabdytos pirmosios lietuviškos enciklopedijos atgaivinimas emigracijoje, realizuotas 37 t. lietuviškuoju leidiniu ir šešiais angliškos „Encyclopedia Lituanica“ tomais. Šios drąsios idėjos autoriaus – spaustuvininko, leidėjo Juozo Kapočiaus (1907-1996) – privačios iniciatyvos, ryžto, tikėjimo ir ypatingų vadybininko sugebėjimų dėka esame bene vienintelė pasaulio tauta, sugebėjusi emigracijoje išleisti visuotinę enciklopediją.  Toliau skaityti „Nauja virtuali paroda, skirta „Lietuvių enciklopedijos“ 60-mečiui“

A. Gustaitis: „Maloniausias laikas – dirbti dėl lietuvybės“.

GustaitisAlgirdas Gustaitis – žinomas žurnalistas, kartografas, rašytojas, lietuvių ir prūsų kultūrų tyrinėtojas. A. Gustaitis gimė 1916 m. Gudijoje, Mogiliovo gub., Pečersko dvare, iš ten jo tėvai pasitraukė Pirmojo pasaulinio karo metais. Į Lietuvą A.Gustaitis su tėvais sugrįžo baigiantis karui. Mokėsi gimnazijoje Kaune, ten įsteigė gamtos mylėtojų būrelį, vadovavo savo paties įsteigtam Maironio vardo literatų būreliui. Buvo aktyvus skautas, šaulys. Gyvendamas Kaune išvedė naują pašto karvelių rūšį „Lietuvos auksiniai“, kuriais naudojosi Lietuvos kariuomenė, tačiau per okupaciją jie buvo sunaikinti.

Nuo vaikystės domėjosi knygomis, spauda. Jau nuo 1930 m. jo žurnalistinius darbus spausdino „Lietuvos aidas“, „XX amžius“, „Trimitas“ ir kiti laikraščiai bei žurnalai. 1938 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą, lituanistikos studijas, priklausė lietuvių studentų „Jūros“ korporacijai. Nuo 1939 m. tęsė studijas atgautame Vilniaus universitete, įsteigus čia „Jūros“ korporaciją, buvo išrinktas jos vadu. 1998 m. išleista A. Gustaičio knyga apie šią studentų draugiją („Lietuvių studentų korporacija „Jūra“ Lietuvos universitetuose“). Toliau skaityti „A. Gustaitis: „Maloniausias laikas – dirbti dėl lietuvybės“.“

In memoriam filosofui Juozui Girniui (1915-05-23 Sudeikiai, 1994-09-13 Bostonas)

Juozas Girnius„Tautos likimas yra sprendžiamas ne tik krašte, bet ir visur, kur yra jos vaikų.”

Juozas Girnius gimė 1915 m. gegužės 23 d. Sudeikiuose (Utenos apskritis). Ten baigė mokyklą. 1932 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos ir filosofijos fakultetą. Studijuodamas universitete, susidomėjo egzistencine filosofija. Diplominio darbo objektu pasirinko Martino Haidegerio filosofiją. Po studijų tobulinosi Liuveno, Freiburgo, Paryžiaus universitetuose. 1939–1940 m., bendradarbiavo su leidiniu Židinys. 1941–1943 m. Kauno universitete dėstė filosofijos kursą. Karui baigiantis, pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje bendradarbiavo leidiniuose ŽiburiaiTėviškės garsas ir Aidai. Juozas Girnius mokytojavo Niurtingeno ir Švabiš Gmiundo lietuvių stovyklų gimnazijose. 1949 m. filosofas atvyko į Ameriką. JAV filosofas prancūzų kalba parašė disertaciją Laisvė ir būtis. Karlo Jasperso egzistencinė metafizika, už kurią 1951 m. Monrealio universitetas (Kanada) suteikė filosofijos daktaro laipsnį. Juozas Girnius 17 metų buvo Lietuvių enciklopedijos redaktorius, aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje. Patys svarbiausi filosofo darbai: Žmogus be Dievo (1964), Idealas ir laikas (1966), Žmogaus problema technikos amžiuje (1998). Reikšmingu darbu tapo įžanginis straipsnis Žemės antologijoje (1951), atskleidžiantis poetų žemininkų kūrybos konceptą.

Kviečiame pasižiūrėti Arvydo Reneckio video interviu apie filosofą išeivį Juozą Girnių: „Čia iš mano serijos Mieli bičiuliai, kuriuos man yra tekę susitikti ir kuriuos dar gal susitiksiu. 1991 m. buvau Bostone pas dr. J.Girnių. Mes išsišnekėjome apie „viską“. Nuo egzistencializmo iki Žmogaus be Dievo. Jis buvo tas laisvasis lietuvis, kuris buvo įkalintas bandyme suvokti Šeimą, Tautą ir Dievą. Aš juo lig šiol žaviuosi. Tie dūmai iš pypkės – tai tik pradžia geriausio mano gyvenime interviu, kai aš tyliu, žmogus neturi, ką sakyti ir tada kalba”.

Lietuvių enciklopedija – lietuvių kultūros paminklas

Balandžio 10 d. (trečiadienį) 17 val. Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įvyks renginys „Lietuvių enciklopedija – lietuvių kultūros paminklas“, skirtas Lietuvių enciklopedijos 60-čiui paminėti. Šis renginys – dalis Lietuvos politinės minties paveldo paskaitų ciklo.

Renginyje dalyvaus: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė ir TSPMI docentas Kęstutis Girnius. Bus demonstruojama dokumentinė medžiaga apie Lietuvių enciklopedijos redaktorius ir bendradarbius, Kęstutis Girnius pasidalins atsiminimais apie filosofą Juozą Girnių – ilgametį Lietuvių enciklopedijos redaktorių.

Šis renginys viešas, tad kviečiame visus! enciklopedija

TSPMI / Vokiečių g. 10, Vilnius / 402 aud. (Konferencijų salė)

>