Virtuali paroda „Vytautas Antanas Dambrava: „Politika – artimo meilės vykdymas“

cdef6a43bc1b35b9e123b511eee1b7d6Birželio 10 d. sukanka 95 metai, kai gimė Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos Respublikos diplomatas Vytautas Antanas Dambrava. Pažymint sukaktį, Lituanikos skyrius parengė šiai įvairiapusei asmenybei skirtą virtualią parodą „Vytautas Antanas Dambrava: „Politika – artimo meilės vykdymas“. Joje Dambrava pristatomas kaip diplomatas, daug nuveikęs spaudos bei radijo žurnalistas, teisininkas, religinių knygų ispanų ir lietuvių kalbomis autorius.

Parodoje cituojami prisiminimai, šio autoriaus knygų ištraukos, taip pat pateikiamos nuorodos į virtualioje epaveldo sistemoje patalpintus leidinius – pradedant žaismingu literatūriniu laikraščiu „Parnaso aidai“, kurį Dambrava redagavo gimnazijos laikais. Taip pat galima paklausyti niekur kitur virtualiai neprieinamos ištraukos iš „Amerikos balso“ laidos „Antano Aukštaičio pastabos“, kurią Dambrava vedė pokariu, JAV.

Parodos pavadinime užsimenama apie Dambravos religingumą, atsispindintį visose jo veiklos srityse. 1991 metais Dambrava ragino JAV išeiviją susitelkti dėl atgimstančios Lietuvos, cituodamas šiuos popiežiaus Pauliaus VI žodžius: „Politika po religijos yra pati kilniausia forma artimo meilei vykdyti.“

Parodą inicijavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, parengė LNB Lituanikos skyrius. Parodos autorės: Valdonė Budreckaitė ir Dalia Cidzikaitė. Publikuoti internete parengė Eglė Karalienė.

Birželio 23 d. gimė išeivijos rašytojas Algirdas Landsbergis

ALandsbergisVMazeliofotoAlgirdas Landsbergis (1924 m. birželio 23 d. Kybartai – 2004 m. balandžio 4 d. Fryportas, Niujorko valstija) – dramaturgas, prozininkas, žurnalistas. A. Landsbergis studijavo Vytauto Didžiojo universitete lituanistiką. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje studijavo anglistiką ir romanistiką, o vėliau mokytojavo Visbadeno ir Kaselio lietuvių gimnazijose. Išeivijos lietuvių spaudoje pradėjo skelbti noveles, kritikos straipsnius, grožinės literatūros vertimus. Buvo vienas iš avangardinio žurnalo „Žvilgsniai“ (1946–1948 m.) bendradarbių ir redaktorių. 1949 m. išvyko į JAV. Ten dirbo įvairius darbus. 1957 m. Kolumbijos universitete baigė lyginamosios literatūros studijas. Bendradarbiavo radijo stotyse Amerikos balsas ir Laisvosios Europos radijas. 1965 m. tapo Ferli Dikinsono universiteto profesoriumi. Literatūros kritikos straipsnius skelbė periodikoje „Literatūros lankai“, „Darbininkas“. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje apie autoriaus kūrybą rošoma: „Debiutinis romanas „Kelionė“ – vienas pirmųjų moderniosios pokario prozos pavyzdžių lietuvių literatūroje. Jame modernistine stilistika vaizduojama Antrojo pasaulinio karo pabaigos laikotarpis. Parašė novelių, joms būdinga temų įvairovė: rezistencija, išeivijos gyvenimo problematika, gausu netikėtų sugretinimų, paradoksalių situacijų, simbolių. Sukūrė pjesių, jose ryški modernistinė stilistika: įvykis vaizduojamas iš kelių perspektyvų per paradoksalų sugretinimą arba priešpriešą, simbolinamas. Kai kurios pjesės išverstos į anglų kalbą, statytos JAV, Kanados, Slovėnijos teatruose“. Toliau skaityti „Birželio 23 d. gimė išeivijos rašytojas Algirdas Landsbergis“

„Kalba Amerikos balsas iš Vašingtono“

nuotrauka www.voanews.comAmerikos balsas (angl. Voice of America, VOA) – JAV radijo stotis, kuri veikė nuo 1942 m. vasario 24 d. II pasaulinio karo metu buvo transliuojamos laidos net 27 kalbomis. 53-ejus metus transliuota programa ir lietuvių kalba. Radijo laidos lietuvių kalba pradėtos rengti 1951 m. vasario 16 d. iš Niujorko. Jas ruošė Kazys Grinius ir Povilas Julius Labanauskas. Iš pradžių lietuviškai programai skirta 15 min., 1952 m. gegužės 15 d. lietuvių padalinys ėmė transliuoti ir 15 min. laidas iš Europos, ten dirbo K. Grinius ir J. B. Laučka. Ilgą laiką „Amerikos balso“ redakcijai vadovavo Romas Sakadolskis, o nuo 1995 m. jau Linas Rimkus. Lietuviškas laidas rengė Jurgis Bradūnas, Vytautas Dambrava, Antanas Dambriūnas, Konstantinas Jurgėla, Romas Kasparas, Alfonsas Petrutis, Jolanta Raslavičiūtė, Antanas Vaičiulaitis, Virginija Vengrienė ir kt. „Amerikos balso“ programa buvo labai svarbus informacijos šaltinis už geležinės uždangos atsidūrusiai Lietuvai. Sovietmečiu buvo daromi įvairūs trukdžiai, kad Lietuva negalėtų išgirsti „Amerikos balso“. Lietuvai atgavus nepriklausomybę „Amerikos balso“ laidos buvo retransliuojamos per Lietuvos radijo pirmąją programą ir per radijo stotį M-1 plius. Pasibaigus Šaltajam karui JAV Kongreso sprendimu buvo nutrauktas finansavimas laidoms kai kuriomis Rytų Europos kalbomis. Paskutinė „Amerikos balso“ laida lietuvių kalba transliuota 2004 m. vasario 27 d.

Nauja virtuali paroda, skirta „Lietuvių enciklopedijos“ 60-mečiui

Lietuviu_enciklopedijaŠiemet sukanka 60 metų, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose, Bostone, išleistas pirmasis „Lietuvių enciklopedijos“ tomas. Tai buvo sėkminga milžiniško darbo pradžia – Antrojo pasaulinio karo ir sovietinės okupacijos sustabdytos pirmosios lietuviškos enciklopedijos atgaivinimas emigracijoje, realizuotas 37 t. lietuviškuoju leidiniu ir šešiais angliškos „Encyclopedia Lituanica“ tomais. Šios drąsios idėjos autoriaus – spaustuvininko, leidėjo Juozo Kapočiaus (1907-1996) – privačios iniciatyvos, ryžto, tikėjimo ir ypatingų vadybininko sugebėjimų dėka esame bene vienintelė pasaulio tauta, sugebėjusi emigracijoje išleisti visuotinę enciklopediją.  Toliau skaityti „Nauja virtuali paroda, skirta „Lietuvių enciklopedijos“ 60-mečiui“

Nepailstantis Lietuvos ambasadorius – Vytautas Antanas Dambrava

DambravaŠiandien minime žymaus Lietuvos ir JAV diplomato, žurnalisto, visuomenės veikėjo Vytauto Antano Dambravos gimimo dieną (1920 m. birželio 10 d.). Nors likimas nuo jaunystės negailėjo sunkių išbandymų, tačiau, kaip teigia V. A. Dambravos ilgametis bičiulis Venesueloje F. Zubras, visoje veikloje šį žmogų vedė tvirta valia ir energija spinduliuojantis charakteris. 1941 m. birželio mėn. okupantai V. A. Dambravos tėvus ir tris mažamečius broliukus bei sesutę užkalė tremtinių vagonuose ir išvežė nežinoma kryptimi į Rytus, o jį patį paliko stovintį Naujosios Vilnios traukinių stotyje – be artimųjų, be namų. Likęs be šeimos įsidarbino Lietuvos sveikatos ministerijos gydymo ir profilaktinių įstaigų valdybos sekretoriumi ir Vilniaus 6-osios infekcinės ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoju administracijai. 1943 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Gavęs diplomą, 1944 m. pasitraukė į Vakarus.  Ten rūpinosi likimo nublokštų lietuvių emigrantų švietimu, aktyviai dalyvavo įsteigiant Austrijoje V. Krėvės – Mickevičiaus lietuvių gimnaziją. Dvejus metus ten mokytojavo, taip pat toliau gilinosi į teisės mokslus. Toliau skaityti „Nepailstantis Lietuvos ambasadorius – Vytautas Antanas Dambrava“