Laikraštis „Draugas“ apdovanotas už viso gyvenimo nuopelnus

Laikraščiui „Draugas“ skirtą apdovanojimą priėmė dabartinė vyriausioji redaktorė Ramunė Lapas (nuotraukoje antra iš dešinės), priedo „Kultūra“ redaktorė Renata Šerelytė–Mendeikienė (pirma dešinėje), buvusi vyriausioji redaktorė Dalia Cidzikaitė (antra iš kairės) ir žurnalistas Vitalius Zaikauskas (pirmas kairėje).

Gruodžio 27 dieną Prezidentūroje įteikti „Globalios Lietuvos apdovanojimai 2019“. Apdovanojimą  už viso gyvenimo nuopelnus gavo Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojams puikiai žinomas laikraštis „Draugas“ (JAV), šiemet švenčiantis 110 metų (!!!) nepertraukiamos veiklos sukaktį.

„Draugas“ buvo bene populiariausias laikraštis senojoje Lituanikos skaitykloje, per rekonstrukciją veikusioje Nacionalinės bibliotekos priestate (į šią skaityklą lankytojai ateidavo užsienyje išleistų, tačiau su Lietuva vienaip ar kitaip susijusių knygų bei periodikos); nauji tuometinio Lituanikos skyriaus darbuotojai pirmiausia sužinodavo „Draugo“ komplektų saugojimo vietą fonde (jie, žinoma, buvo sukrauti patogiai – netoli įėjimo). Laikraštyje laiks nuo laiko publikuojami ir Lituanistikos skyriaus darbuotojų tekstai. – Šiemet knygų recenzijas „Draugo“ priede „Kultūra“ aktyviai skelbė lituanistė Deimantė Žukauskienė.

Senesni laikraščio numeriai suskaitmeninti ir prieinami čia : http://www.draugas.org/rodykle-index/ Naujesnius kviečiame pasklaidyti Nacionalinėje bibliotekoje!

Šimtametis „Draugas“ – ne tik internete, bet ir pritaikytas paieškai

Dalia Cidzikaitė


Taip atrodo Draugo archyvų paieškos langas

Netrukus pasirodysiančiame Lithuanian Heritage rugsėjo-spalio mėn. numeryje lietuviškos diasporos tyrinėtojų laukia džiugi žinia – kitais metais internete bus galima sklaidyti beveik visus – 99 proc. – vieno iš seniausių (pradėtas leisti kaip savaitraštis 1909 m. Wilkes Barre, PA) ir ilgiausiai už Lietuvos ribų leidžiamo laikraščio Draugas archyvinių numerių! Toliau skaityti „Šimtametis „Draugas“ – ne tik internete, bet ir pritaikytas paieškai“

„Eglyno snieguolės“ ir kitos veikliosios JAV lietuvės

Parengė Dalia Cidzikaitė


Skyrius „Moterų gyvenimas“ Čikagoje leidžiamame katalikiškame dienraštyje Draugas atsirado 1949 metais. Viena iš trijų skyrių redagavusių redaktorių, Stasė E. Semėnienė, rašo, jog jis „gimė“ su kunigo dr. Juozo Prunskio, nepriklausomoje Lietuvoje leisto laikraščio XX amžius redaktoriaus, atėjimu į Draugą ir jam tapus šeštadieninio priedo „Mokslas, Menas, Literatūra“, dar žinomo kaip kultūrinis priedas, redaktoriumi.

Semėnienė prisimena, jog vos pradėjus redaguoti „Moterų gyvenimą“ pirmasis jos rūpestis buvo „nutiesti draugiškumo bei bendradarbiavimo tiltą su vietinėmis lietuvėmis“, t. y. ankstesne lietuvių emigrančių banga. Naujosios redaktorės geros intencijos pasiteisino, į skyrių su entuziazmu rašė senosios kartos visuomenininkės, ypač tos, kurios aktyviai dalyvavo visuomeninėje tiek lietuvių, tiek amerikiečių veikloje. Metams bėgant, skyriuje atsirado ir informacijos apie Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių veiklą.

Toliau skaityti „„Eglyno snieguolės“ ir kitos veikliosios JAV lietuvės“

Rašytojos Renatos Šerelytės knygų kambarys

Renata Šerelytė. Benedikto Januševičiaus nuotrauka
Renata Šerelytė. Benedikto Januševičiaus nuotrauka

Čikagoje leidžiamo laikraščio „Draugas“ šeštadieninio priedo  „Kultūra: mokslas, menas, literatūra“ redaktorė yra gerai žinoma rašytoja Renata Šerelytė. Neseniai Nacionalinę biblioteką iš JAV pasiekė šio leidinio liepos 9 d. numeris su rašiniu apie knygų ir bibliotekos vietą šiandienos visuomenėje. „Kiek susinepatoginu, kai namuose reikia priimti svečius ar žurnalistus, ypač dar lydimus televizijos kamerų, nes tos kameros – godžios slibino akys, kurioms reikia gražių ir madingų interjerų“,  – tekstą, pavadintą „Mano knygų kambarys“ pradeda R. Šerelytė. Pateikiame straipsnio fragmentą:

Glamūro pateikti negaliu, nes slibino akys mano namuose atsimuša į krūvas knygų, sukrautų po kompiuterio stalu, prie radiatoriaus (ant šito knygų kalnelio mėgsta snausti katės), netgi, kas jokiai padoriai moteriškei nedera, ant naktinio staliuko prie lovos.

<…>

Dabar demonstruojamos ne knygos. Garsenybės atveria savo batų ir drabužių, drambliukų ir šuniukų kolekcijų kambarius, bet nemačiau nė vienos, kuri atvertų kambario duris ir įvestų į savo asmeninę biblioteką. Žmonės, kurie šiais laikais turi asmenines bibliotekas, žurnalistams neįdomūs.

Draugas. Mokslas, menas, literatūra . – 2016, liep. 9, p. 1

Lietuvos kariai Liudviką išmokys ne tik karybos, bet ir lietuvių kalbos

liudvikas nppkt„Mano noras tarnauti Lietuvos kariuomenėje bus paskata ir kitiems Lietuvos piliečiams, ypač jaunuoliams”, – sako Meksikoje gimęs ir Lietuvoje šiuo metu gyvenantis, bet dar lietuviškai nekalbantis Liudvikas Jakavičius. Vaikino atvejis ypatingas – jis Lietuvos pilietis, bet nekalba lietuviškai. Ar tai nesutrukdys tapti Lietuvos kariu? Pagal Lietuvos įstatymus kariuomenėje gali tarnauti tik respublikos piliečiai. Liudvikas – Lietuvos pilietis, todėl kelias į Lietuvos kariuomenę jam yra atviras.

Jaunuolis didžiuojuosi savo lietuviška kilme. Šiauliuose gyveno ir dirbo jo prosenelis – garsus XX a. pr. visuomenės veikėjas, rašytojas ir knygnešys Liudvikas Jakavičius-Lietuvanis. Vaikinas visada jautė, kad jo šaknys yra Lietuvoje. Jis niekada nelaikė savęs nei meksikiečiu, nei ispanu, nei argentiniečiu. Nors ir galėjo turėti dvigubą pilietybę, gauti Meksikos, Argentinos ir Ispanijos pasus (pagal gyvenamąją vietą), tačiau pasirinko Lietuvos. Į Lietuvą Liudvikas pirmą kartą atvyko prieš dešimt metų, o nuo tada jis čia atvykdavo kas dveji metai. 2013 m. pab. priėmė svarbų sprendimą – grįžti prie savo šaknų ir apsigyventi Lietuvoje.

Šiuo metu Liudvikas atlieka stažuotę pagal „Erasmus” programą, studijuoja politikos mokslus ir viešąjį administravimą nuotoliniu būdu Ispanijos nacionaliniame universitete, jo straipsnius politikos studentams spausdina ir Lietuvos žiniasklaida. Liudvikas bendradarbiauja iš Buenos Airių gyvai lietuviškai transliuojama radijo stotimi „Ecos de Lituania”.

Daugiau skaitykite >> Draugas, 2015 m. balandžio 23 d., p.1, 14.