Siurrealistinis Aliutės Mečys pasaulis

Aliutė Mečys "Prancūziškas pavydas" 1982 © Forum für Künstlernachlässe
Aliutė Mečys „Prancūziškas pavydas“ 1982 © Forum für Künstlernachlässe

Kaune, Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, neseniai pristatyta unikali paroda „Aliutė. Dailininkės Aliutės Mečys asmenybė ir kūryba”. Joje pristatomas Lietuvoje mažai žinomos lietuvių kilmės dailininkės Aliutės Mečys tapybos palikimas. Dailininkei Lietuva visada buvo svarbi. Ji savo darbus pasirašinėjo lietuviškąja pavardės forma. Tai buvo kūrėjos apsisprendimas, reiškiantis tapatybės pasirinkimą. Menotyrininkai rašo, jog Aliutės Mečys kūryba – tai moters menininkės vidinio pasaulio vaizdiniai, perteikti realistiškais ir gąsdinančiai siurrealistiškais vaizdais. Ji tapė apokaliptinėmis temomis, o viena svarbiausių kūrybos idėjų – katastrofiškas žmogaus ir pasaulio irimas. A. Mečys studijavo bei gyveno Vokietijoje, JAV. Išdirbusi vienuolika metų, nutraukė scenografės karjerą ir, atsisakiusi pasiūlymų dirbti teatre, atsidėjo vien tapybai. Jos kūriniai autobiografiški, susiję su jos kaip Vokietijos „svetimšalės” patirtimis. Menininkės kūryboje galima atrasti sąsajų su kito išeivio Kęstučio Zapkaus ar lietuvio siurrealisto Šaruno Saukos kūryba.

Parodą iki kovo 22 d. galima apžiūrėti Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, Kaune. Apie paroda >> http://www.satenai.lt/2014/12/23/trikdantis-aliutes-mecys-realizmas/

Daugiau apie asmenybę >> Draugas. Mokslas, menas, literatūra. 2015 m. sausio 3 d, p. 4.

Aliutė Mečys "Tėvo namai" 1987 © Forum für Künstlernachlässe
Aliutė Mečys „Tėvo namai“ 1987 © Forum für Künstlernachlässe

Ypatinga JAV lietuvės meno kolekcija

2363857-1.epsMeno kūrinius dr. Martyna Miškinienė (1915-2013) pradėjo rinkti maždaug 1960 metais. Gydytoja į JAV atvyko po II pasaulinio karo. Įdomu, jog Martyna Miškinienė, būdama lietuvė ,,dipukė”, rinko ne lietuvių Varno, Galdiko, Kasiulio ar Petravičiaus dailės kūrinius, o pasauliniu mastu žinomus Chagall, Warhol bei kitų menininkų darbus. Dr. Miškinienė buvo aistringa šiuolaikinio meno šalininkė, daug bendravusi su kitais kolekcininkais, galerijų savininkais bei ilgametė Detroito meno instituto ir Amerikos meno archyvo narė. Pernai rudenį Wright galerijoje įvyko velionės kolekcijos aukcionas. Šią ypatingą kolekciją galite apžiūrėti >> http://www.wright20.com/exhibitions/2014/9/dr-martyna-miskinis. Aukciono akimirka: pirmas pristatytas darbas – legendinio dailininko, pop meno sąjūdžio atstovo Andy Warhol 1967 m. aktorės Marilyn Monroe portretas.100_1 Pradinė kaina – 40 000 dol. Darbas atiteko kolekcionieriui, suplojusiam už meno kūrinį 118 750 dol. Dauguma darbų įsigijo vietos galerijos, privatūs asmenys, o dalį kolekcijos pasiliko velionės giminaičiai. Daugiau šią lietuvių kolekcionierę galite skaityti: Draugas, 2014 m. spalio 4 d. (nr. 117), p. 1, 4-5.

Dovana 95-mečiui – nauja knyga

Naujausios prof. Pikūno knygos viršelis.
Naujausios prof. Pikūno knygos viršelis.

Sausio 7 dieną 95-erių metų sulaukęs psichologas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius Justinas Pikūnas (gimė 1921 m. Miroslave) džiaugiasi ne tik gražia sukaktimi, bet ir nauja knyga – 2014 metų vasarą Ateities leidybos centro išleistu straipsnių rinkiniu „Nuo vardo iki imuniteto“. 

Prof. Pikūno vardas gerai žinomas Šiaurės Amerikos lietuviams, ypač JAV ir Kanadoje leidžiamų periodinių leidinių – dienraščio „Draugas“ ir savaitraščio „Tėviškės žiburiai“ – skaitytojams. Šalia daugybės akademinių knygų ir publikacijų, autorius lietuviškoje spaudoje paskelbtuose straipsniuose rašė ne tik psichologinės, fizinės ir dorovinės sveikatos temomis, jis neliko abejingas ir socialiniams bei visuomeniniams skauduliams.

Nauja prof. Pikūno knyga nurodo į dar jaunystėje autoriaus užsibrėžtą siekį – savo profesinėmis žiniomis pasidalinti su kitais. Filosofijos mokslų daktaras, psichologas ir Detroito universiteto profesorius emeritas temas dėsto paprastai, neapsunkindamas skaitytojo nereikalinga teorija, moksline, sunkiai suprantama ir pernelyg detalia informacija. Toliau skaityti „Dovana 95-mečiui – nauja knyga“

Gruodžio 18-oji – migracijos diena

annual-multi-trip-travel-insurance-150x150Gruodžio 18-oji Jungtinių Tautų sprendimu paskelbta migracijos diena. Šią dieną valstybės skatinamos aptarti migracijos problemas.

Naujausias migracijos tyrimas >>> http://123.emn.lt/lt/bendros-tendencijos/migracija-10-metu-apzvalga

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, emigracijos srautai pakrypo kitomis linkmėmis: šalia JAV, Australijos daugiausia lietuvių emigruoja į Didžiąją Britaniją, Airiją, Norvegiją. Įvairiuose kraštuose kuriasi lietuvių bendruomenės, steigiamos lituanistinės mokyklos, leidžiama emigrantinė spaudą. Bendruomenių ryšiai su Lietuva sustiprinami ir per socialinius tinklus (facebook, twitter, Global True Lithuania ir kt. Toliau skaityti „Gruodžio 18-oji – migracijos diena“

Nesenstanti ,,Amerika pirtyje”

amerika pirt1899 m. rugpjūčio 20 d. spektaklis „Amerika pirtyje“ viešai suvaidintas Palangoje, grafo Tiškevičiaus daržinėje, stovėjusioje ant jūros kranto. Spektaklį režisavo Povilas Višinskis ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Povilas Višinskis kartu buvo ir pagrindinio vaidmens – Bekampio atlikėjas. Vaidino ir kiti tuo metu Palangoje viešėję lietuvių inteligentai: Augustinas Janulaitis, Vladas Mongirdas, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Marija Šlapelienė-Piaseckaitė.

Pjesė sulaukė didelio dėmesio ir turėjo reikšmės ne tik lietuviškojo teatro kūrimosi istorijoje, tačiau ir tautos identiteto formavimuisi. Komedijoje įžvelgta caro režimo kritika, to meto politinės situacijos pajuoka.

„Amerika pirtyje“ sukėlė lietuvių ir kitakalbių susidomėjimą ne tiek menine, kiek politine prasme. Spektaklis nuskambėjo kaip tautos savimonės akcija.

Šiandien pjesė yra aktuali ir statoma ne tik Kauno, Rokiškio dramos teatruose, tačiau ir išeivijoje. Apie tai galima paskaityti išeivijos laikraštyje „Draugas“ >>>