Amerikietiška Lauryno Radziukyno mokykla Kurnėnuose

jpg450Lauryno Radziukyno mokyklos Kurnėnuose, netoli Alytaus, statyba pradėta 1934 m., po dvejų metų, 1936 m. mokykla jau pastatyta. Kurnėniškis L. Radziukynas emigravo į JAV, prasigyveno ir nutarė palengvinti gimtojo kaimo vaikų kasdienybę (artimiausia mokykla buvo labai toli). 1936 m. spalio mėnesį pamokas pradėjo lankyti 51 mokinys. Visus statybos darbus finansavo čia gimęs ir augęs Laurynas. Jis paaukojo 160 tūkst. litų, o apskrities valdyba pridėjo 11 tūkstančių litų. Visos statybinės medžiagos, mokykliniai suolai, lentos, stiklai langams buvo atvežti iš Čikagos, kur gyveno L. Radziukynas. Statybinė medžiaga ir inventorius buvo gabenami iš Čikagos į Niujorką, iš Niujorko plukdomi į Klaipėdą. Už atplukdytą krovinį reikėjo sumokėti 41 tūkst. litų muito mokestį. Iš Klaipėdos į Alytų inventorius atvežtas traukiniais, toliau į Kurnėnus – arklių traukiamais vežimais. Buvo atgabenti suolai, durys, langai, parketas, radiatoriai, čiaupai. Visos statybinės medžiagos amerikietiškos, mokyklos projektas taip pat buvo amerikietiškas. Tais laikais mokykla buvo pakankamai moderni, jos galėjo pavydėti net miestų mokiniai. „Lietuvos aidas“ 1936 m. apie Kurnėnų mokyklą rašė: „Kurnėnų mokykla it bažnyčia su bokštu. Vietos gyventojams atrodė savotiška ir neįprasta jų akiai, bet ji yra prabangiška, gerai įrengta, su visais patogumais. Didžiulė gimnastikos salė, erdvios klasės, patogūs mokytojams butai ir kambariai, vonios, vandentiekis daro šią mokyklą vienintelę Lietuvoje“. Šiuo metu mokykla yra uždaryta.

Pagal: Aušra, 2015, Nr. 6, p. 18-19.

Lituanikos skyriaus viešnia – Lituanistikos tyrimo ir studijų centro vykdomoji direktorė

LTSC vykdomoji direktorė Kristina Lapienytė Lituanikos skaitykloje. Šalia jos – Lituanikos skyriaus vyr. tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė
LTSC vykdomoji direktorė Kristina Lapienytė Lituanikos skaitykloje. Šalia jos – Lituanikos skyriaus vyr. tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė.

Rugpjūčio 4 dieną Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriuje lankėsi viešnia iš Amerikos – Čikagoje veikiančio Lituanistikos tyrimo ir studijų centro vykdomoji direktorė Kristina Lapienytė. Su viešnia aptartas bendradarbiavimas projektinėje veikloje įgyvendinant bendrus projektus, užsiminta apie būtinybę atnaujinti LNB ir LTSC bendradarbiavimo sutartį. Lapienytė domėjosi galimybe prie LNB sistemos prijungti LTSC vedamą knygų katalogą, taip pat LNB interneto svetainėje paskelbti virtualias LTSC jau parengtas ir būsimas parodas.

Tikriausiai nežinojote, kad…

Populiariuose žurnaluose, savaitraščiuose galima rasti įdomiausių faktų apie žmones, gyvūnus, šalis, miestus. Kasmet išleidžiama įvairių knygų, pavyzdžiui, Faktai ir skaičiai, Faktai ir rekordai, Įdomybių geografija. Šiuose leidiniuose paprastai pristatomos įvairenybės apie pasaulį, žmones, neįtikėtinus įvykius. Emigrantinėje spaudoje taip pat galima rasti atskirų skyrelių, kuriuose pateikiami įvairūs faktai, kurių dar nesate girdėję. Kviečiame pasmalsauti, kokiomis įdomybėmis dalijasi išeivijos senjorų leidinys „Pensininkas“ rubrikoje Tikriausiai nežinojote, kad… Daugiau Epavelde >>>

Pensininkas. 1986, Nr.7, p. 7.
Pensininkas. 1986, nr.7, p. 7.

Nesenstanti ,,Amerika pirtyje”

amerika pirt1899 m. rugpjūčio 20 d. spektaklis „Amerika pirtyje“ viešai suvaidintas Palangoje, grafo Tiškevičiaus daržinėje, stovėjusioje ant jūros kranto. Spektaklį režisavo Povilas Višinskis ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Povilas Višinskis kartu buvo ir pagrindinio vaidmens – Bekampio atlikėjas. Vaidino ir kiti tuo metu Palangoje viešėję lietuvių inteligentai: Augustinas Janulaitis, Vladas Mongirdas, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Marija Šlapelienė-Piaseckaitė.

Pjesė sulaukė didelio dėmesio ir turėjo reikšmės ne tik lietuviškojo teatro kūrimosi istorijoje, tačiau ir tautos identiteto formavimuisi. Komedijoje įžvelgta caro režimo kritika, to meto politinės situacijos pajuoka.

„Amerika pirtyje“ sukėlė lietuvių ir kitakalbių susidomėjimą ne tiek menine, kiek politine prasme. Spektaklis nuskambėjo kaip tautos savimonės akcija.

Šiandien pjesė yra aktuali ir statoma ne tik Kauno, Rokiškio dramos teatruose, tačiau ir išeivijoje. Apie tai galima paskaityti išeivijos laikraštyje „Draugas“ >>>

Lietuvos vardo garsinimas pasaulyje

„Scanpix“ nuotr.  Seanas Pennas, Pink, Jasonas Sudeikis ir Anthony Kiedis
„Scanpix“ nuotr. Seanas Pennas, Pink, Jasonas Sudeikis ir Anthony Kiedis

Lietuvių emigrantų ar kilusių iš jų rastume tarp pasaulinio garso filmų kūrėjų, aktorių, dainininkų, politikų ar net dvasininkų. Lietuviai savo talentu, profesiniais laimėjimais daug pasiekė ir garsina Lietuvos vardą jau daug dešimtmečių. Toliau skaityti „Lietuvos vardo garsinimas pasaulyje”

Čikagoje paminėta Tarptautinė taikos diena

chicago.mfa.ltindex.php1233107283Lietuvos Respublikos Generalinio konsulato Čikagoje atstovai rugsėjo 20 dieną dalyvavo kasmetinėje Taikos dienos šventėje Daley Center Plaza aikštėje miesto centre. Šiais metais jubiliejiniame 35-ąjame Taikos dienos minėjime savo šalis atstovavo ir nacionalines vėliavas pagerbė Čikagoje reziduojančių konsulinių įstaigų, įvairių šalių tautinių organizacijų ir bendruomenių atstovai, visuomenininkai, žymūs miesto veikėjai. Miestiečiai iškėlus kiekvienos šalies vėliavą linkėjo  šiai šaliai taikos. Tautiniu drabužiu pasipuošusiai konsulato atstovei iškėlus trispalvę aikštėje nuskambėjo linkėjimas ir Lietuvai: „Peace in Lithuania“.

Tarptautinė taikos diena imta minėti nuo 1981 metų. Jungtinių tautų organizacija Taikos dieną nutarė paskelbti rugsėjo 21-ąją. Nuo 2002 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos iniciatyva Taikos diena minima kasmet visame pasaulyje. Šiais metais Taikos diena paminėta net 65-iose pasaulio šalyse. Įvairūs renginiai, eisenos už taiką vyko daugiau negu 400 skirtingų pasaulio miestų.

Lietuviai nusprendė šia proga surengti didžiausią „flashmobą“ – „One Day One Dance“. Rugsėjo 21-osios popietę sostinės gyventojai susirinko V.Kudirkos aikštėje, kur VŠĮ „Savanorių centras“ bei „Showmakers“ akademija organizavo bendrą šokį, skirtą paminėti Taikos dieną.