Paulius Augius-Augustinavičius (biografija ir kūryba)

Pauliaus_Augiaus_nuotraukaGrafikas gimė 1909 m. rugsėjo 2 dieną Gečaičiuose (Plungės r.). Dailininkas 1935 m. baigė Kauno meno mokyklą. Jo mokytojais buvo žymūs to meto menininkai: Adomas Galdikas, Petras Kalpokas, Justinas Vienožinskis, Juozas Zikaras. P. Augius priklausė dailininkų grupei „Forma“, dalyvavo įvairiose dailės parodose. Vėliau išvyko studijuoti dailės į Paryžių (baigė Ecole Nationale Souperieure des Beaux-Arts ir Conservatoire Nationale des Arts et metiers). 1937 m. už Motiejaus Valančiaus „Žemaičių vestuvių“ iliustracijas laimėjo Paryžiaus pasaulinės parodos garbės prizą bei Lietuvos taupomųjų kasų premiją. Grįžęs į Lietuvą kurį laiką dėstė Kauno meno mokykloje, Vilniaus dailės akademijoje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o nuo 1948 m. apsigyveno JAV. P. Augius-Augustinavičius dirbo kaip grafikas ir publicistas (bendradarbiavo „Vaire”, „Naujojoje Romuvoje”, „Aiduose”, „Žiburiuose”). 1946 m. dirbo „Minties” žurnalo Dailės skyriaus redaktoriumi.  Toliau skaityti „Paulius Augius-Augustinavičius (biografija ir kūryba)”

Kovo 6 d. gimė rašytojas Julius Viktoras Kaupas

Julius Viktoras Kaupas mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje, vėliau Kauno karo mokykloje. Medicinos studijas baigė Vytauto Didžiojo universitete. Lankydavosi literatūros vakaruose, kur susipažino su Henriku Nagiu. Pirmosios publikacijos išėjo žurnale „Žiburėlis“. J. Kaupas pasirašinėjo slapyvardžiu Coppelius. 1944 m. su didžiąją emigrantų banga pasitraukė į Vakarus. 1946 m. studijavo Tiubingeno, Fribūro universitetuose. Domėjosi daile, amatais, filosofija, literatūra. Redagavo akademinio jaunimo žurnalą „Šviesa“, bendradarbiavo žurnaluose „Aidai“, „Literatūros lankai“, rašė literatūros kritikos straipsnius, redagavo knygas. 1948 m. išleido pirmąją knygą „Daktaras Kripštukas pragare.“ 1950 m. persikėlė į JAV, dirbo gydytoju psichiatru Altono ligoninėje. Jo neoromantinėse pasakose ryški europietiškoji tradicija. Pagrindinis pasakų kūrimo principas – fantazijos ir realybės dermė. Stebuklingi įvykiai vyksta Kaune, kuris pavaizduotas tikroviškai. Novelių centre – žmogaus egzistencija, kupina skaudžių išgyvenimų, tragiškų pajautų, būdingas psichologinis įžvalgumas. Veikėjai – svajotojai, į melancholiją linkę keistuoliai. Kritikos straipsniuose vienas pirmųjų panaudojo Zigmundo Froido ir Karlo Gustavo Jungo kategorijas. Pasakų analizėms taikė psichoanalitinį metodą. Novelių paskelbta ir anglų kalba.

In memoriam filosofui Juozui Girniui (1915-05-23 Sudeikiai, 1994-09-13 Bostonas)

Juozas Girnius„Tautos likimas yra sprendžiamas ne tik krašte, bet ir visur, kur yra jos vaikų.”

Juozas Girnius gimė 1915 m. gegužės 23 d. Sudeikiuose (Utenos apskritis). Ten baigė mokyklą. 1932 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos ir filosofijos fakultetą. Studijuodamas universitete, susidomėjo egzistencine filosofija. Diplominio darbo objektu pasirinko Martino Haidegerio filosofiją. Po studijų tobulinosi Liuveno, Freiburgo, Paryžiaus universitetuose. 1939–1940 m., bendradarbiavo su leidiniu Židinys. 1941–1943 m. Kauno universitete dėstė filosofijos kursą. Karui baigiantis, pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje bendradarbiavo leidiniuose ŽiburiaiTėviškės garsas ir Aidai. Juozas Girnius mokytojavo Niurtingeno ir Švabiš Gmiundo lietuvių stovyklų gimnazijose. 1949 m. filosofas atvyko į Ameriką. JAV filosofas prancūzų kalba parašė disertaciją Laisvė ir būtis. Karlo Jasperso egzistencinė metafizika, už kurią 1951 m. Monrealio universitetas (Kanada) suteikė filosofijos daktaro laipsnį. Juozas Girnius 17 metų buvo Lietuvių enciklopedijos redaktorius, aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje. Patys svarbiausi filosofo darbai: Žmogus be Dievo (1964), Idealas ir laikas (1966), Žmogaus problema technikos amžiuje (1998). Reikšmingu darbu tapo įžanginis straipsnis Žemės antologijoje (1951), atskleidžiantis poetų žemininkų kūrybos konceptą.

Kviečiame pasižiūrėti Arvydo Reneckio video interviu apie filosofą išeivį Juozą Girnių: „Čia iš mano serijos Mieli bičiuliai, kuriuos man yra tekę susitikti ir kuriuos dar gal susitiksiu. 1991 m. buvau Bostone pas dr. J.Girnių. Mes išsišnekėjome apie „viską”. Nuo egzistencializmo iki Žmogaus be Dievo. Jis buvo tas laisvasis lietuvis, kuris buvo įkalintas bandyme suvokti Šeimą, Tautą ir Dievą. Aš juo lig šiol žaviuosi. Tie dūmai iš pypkės – tai tik pradžia geriausio mano gyvenime interviu, kai aš tyliu, žmogus neturi, ką sakyti ir tada kalba”.

„Mano dalykas yra kalba“. Liepos 7 d. sukanka 104 metai, kai gimė poetas Jonas Aistis

Aistis

ĖJAU laukais, ėjau ir pievomis…
Kiek sopulio graudaus, kiek skurdo!…
O tėviške, o tėviške, ką dievini?

„Eilėraščiai“, 1932m.

Jonas Aistis tikr. Jonas Aleksandravičius iki karo pasirašinėjo kaip Kossu-Aleksandravičius, Aleksandriškis, Kuosa-Aleksandriškis, o 1952 m. oficialiai pasikeitė pavardę į Aistis.

„Apie Joną Aistį būtų galima kalbėti ne vien kaip apie poetą, bet ir kaip apie mokslininką, tautos likimo filosofą, valstybės teoretiką, visuomenės darbuotoją, publicistą, literatūros kritiką, bibliotekininką, sportininką slidinėtoją Alpių kalnuose, įdomių laiškų autorių ir nagingą vyrą aplink namus.“- rašė Antanas Vaičiulaitis laikraštyje Aidai.

Jonas Aistis gimė 1904 m. liepos 7 d. Kampiškėse, Panemunės valsčiuje (Kauno apskr.). Vaikystę poetas praleido Rumšiškėse, o vėliau persikėlė į Išlaužą. 1927 m. baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją ir įstojo į VDU lituanistikos fakultetą. 1936 m. Grenoblio universitete studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą. 1944 m. apgynė disertaciją ir gavo filosofijos daktaro laipsnį. Dėl karo negalėdamas grįžti į Lietuvą, pasiliko Prancūzijoje ir čia dirbo  Nicos archyvuose, Paryžiaus bibliotekoje, o 1946 m. su šeima persikėlė į JAV. Tais pačiais metais Jonas Aistis pradeda dėstyti Marianapolio kolegijoje lietuvių kalbą ir literatūrą. Kūrėjas bendradarbiavo išeivijos spaudoje, o taip pat „Gaisuose“, „Naujojoje Romuvoje“, „Pjūvyje“, rengė laikraščių ir knygų apžvalgas, dirbo „Laisvosios Europos“ radijuje. Nuo 1958 m. Jonas Aistis dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone.

Jono Aisčio pirmasis lyrikos rinkinys „Eilėraščiai“ išėjo 1932 m. Lietuvoje dar yra išleisti rinkiniai: „Imago mortis“ (1934), „Intymios giesmės“ (1935) „Užgesę chimeros akys“ (1937), rinktinė „Poezija“ (1940), o taip pat literatūros kritikos ir publicistikos knyga „Dievai ir smūtkeliai“ (1935). Išeivijoje išėjo 6 poezijos knygos, atsiminimų knygą „Apie laiką ir žmones“ ir eseistikos rinkinys „Milfordo gatvės elegijos“. Jono Aisčio poezija subtili, intymi. Lyrikas mąsto savo santykį su gimtąja žeme, gamta, istorija, jo poezija persmelkta elegiškos nuotaikos ir filosofinių minčių. Jono Aisčio vardo literatūrinė premijos teikiama kiekvienais metais festivalio Poezijos pavasaris renginių metu.

Gimė Jonu Aleksandravičiumi. Iki 1940 m. pasirašinėjo kaip Kossu-Aleksandravičius, Aleksandriškis, Kuosa-Aleksandriškis, nuo 1952 m. oficiali pavardė Aistis.

1904 m. liepos 7 d. gimė Kampiškėse, Panemunės valsčiuje, Kauno apskr. 1907–1913 m. gyveno Rumšiškėse, o 1913–1919 m. – Išlauže.
1927 m. baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją. VDU studijavo lituanistiką, dirbdamas raštininku Žemės ūkio banke.
Nuo 1936 m. studijavo prancūzų k. ir literatūrą Grenoblio universitete,
1944 m. apgynė disertaciją Evangelijos tekstų vertimų į senąją provansalų kalbą lingvistiniai etiudai.
1944–1945 m. dirbo Nicos archyve ir Paryžiaus nacionalinėje bibliotekoje.
1946 m. persikėlė į JAV. Marianapolio kolegijoje dėstė lietuvių k.
1952–1958 m. dirbo „Laisvosios Europos“ radijuje, rengė okupuotos Lietuvos laikraščių ir knygų analitines apžvalgas.
Nuo 1958 m. dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone.
1973 m. birželio 13 d. mirė Vašingtone. 2000 m. birželio 29 d. perlaidotas Rumšiškių kapinėse.

Birželio 23-ąją minėsime Aidų redaktoriaus, rašytojo A. Vaičiulaičio 107-ąsias gimimo metines

Antanas VaiciulaitisAntanas Vaičiulaitis (1906-1992) gimė Didžiuosiuose Šelviuose (Vilkaviškio valsčius). Vaičiulaitis baigė Vilkaviškio Žiburio gimnaziją. Lietuvos universitete studijavo lietuvių ir prancūzų kalbas, o vėliau prancūzų literatūros žinias gilino Sorbonos ir Grenoblio universitetuose. 1938-1940 m. dirbo Lietuvos telegramų agentūroje ELTA ir skaitė paskaitas Vytauto Didžiojo universitete. 1940 m. rašytojas dirbo diplomatinėje tarnyboje Romoje. Po šiek tiek laiko kūrėjas emigravo į JAV, kur dėstė Marianapolio kolegijoje Thompsone ir Scrantono universitete. Antanas Vaičiulaitis dvidešimt penkerius metus dirbo Amerikos balse. Rašytojas aktyviai dalyvavo skautų veikloje. Išeivijoje pakartoti apsakymų rinkiniai: Pelkių takas (1939), Kur bakūžė samanota (1947), Pasakojimai (1955), Vidurnaktis prie Šeimenos (1986), pasakų rinkinys, padavimų knyga. Išleistos  dvi knygos kelionių: Nuo Sirakūzų iki šiaurės elnio (1937), Italijos vaizdai (1949). 1980 m. pasirodė jo poezijos rinkinys Ir atlėkė volungė. Antanas Vaičiulaitis bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje. Jis redagavo Ateitį, Vytį, Aidus. Vokietijoje leidžiami Aidai turėjo finansinių sunkumų, todėl pranciškonams suteikus paramą, Aidus nutarta perkelti į JAV. A. Vaičiulaitis tapo Aidų žurnalo redaktoriumi. Prie Aidų leidimo prisidėjo A. Nyka-Niliūnas, H. Radauskas, H. Nagys, L. Sutema, K. Ostrauskas, J. Mekas, M. Katiliškis, J. Kaupas. Pasak A. Nykos-Niliūno „A. Vaičiulaitis yra sąmoningas stilistas, gramatikos virtuozas ir šiandieninėje lietuvių prozoje nė iš tolo neprilygstamas žodinio orkestro dirigentas”.

Bronius Budriūnas ir jo kūryba

Spalio pirmąją minima Pasaulinė muzikos diena. Daug muzikantų užaugino Lietuvos žemė, tačiau šiandien prisiminkime vieną žymiausių lietuvių muzikų išeivijoje – Bronių Budriūną. Ilgus metus praleidęs už tėvynės ribų, jis visada garbino senąjį protėvių kraštą ir jo ilgesiu prisunkė savo kūrybą.

Šis lietuvių kompozitorius, choro dirigentas, vargonininkas ir pedagogas gimė 1909 metais Biržų rajone, muzikalioje šeimoje. Visi trys broliai Budriūnai: Motiejus, Antanas ir Bronius pasirinko muziko kelią. Deja, antrasis pasaulinis karas išblaškė šeimą po pasaulį: Motiejus atsidūrė Vokietijoje, Bronius – JAV, o Antanas liko Lietuvoje. Nors brolių likimai susiklostė skirtingai, įvairiapusė visų jų veikla paliko ryškius pėdsakus tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje. Toliau skaityti „Bronius Budriūnas ir jo kūryba”