XIV-asis Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas kviečia pažinti pasaulio Lietuvą

kongresasPažinti pasaulio Lietuvą! – tokiu skambiu šūkiu kviečiama į XIV-ąjį Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresą (PLJK). PLJK šaukiamas kas 3-4 metus. Tai svarbiausias Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) organas, kuris nustato organizacijos veiklos gaires ir renka naują PLJS valdybą. Paskutinis Kongresas vyko Pietų Amerikoje 2009 metais. Tada buvo nuspręsta, jog 2013-aisiais metais valdybos nariai susitiks jau Europoje – Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje. Tai jau antrasis pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas nepriklausomoje Lietuvoje. Daugiau nei iš 30-ies valstybių  į susitikimą atvykę atstovai dalyvaus studijų bei kultūros programose. Kongrese dalyvauja 120 atstovų, kurie yra renkami pagal PLJK atstovų suvažiavimo nuostatas. Atstovus renka lietuvių jaunimo sajungos. Pirmasis PLJK įvyko 1966 metais JAV. Tai puikus laikas susitikti pasaulio lietuvių jaunimui, aptarti darbus, suplanuoti naujus, dalintis patirtimis ir mintimis. Kaip 1979 metais Pasaulio lietuvyje rašė kongreso dalyvis Linas Rimkus: „pirmas kartas, kad kongreso atstovai susiprato, kad jie ne vokiečiai, ne australai, ne amerikiečiai, kanadiečiai, o kad esą lietuviai, tos pačios tautos nariai“.  Toliau skaityti „XIV-asis Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas kviečia pažinti pasaulio Lietuvą“

Istorinių įvykių atspindžiai Lituanikos fondo dokumentuose: 1932 02 07 Kaune įsteigta Draugija užsienio lietuviams remti (DULR)

Nepriklausomos Lietuvos laikais kilo antra didelė emigracijos banga. 1918-1940 m. iš Lietuvos pasitraukė virš 100 tūkst. gyventojų. Nelengvą emigrantų dalią dar labiau apsunkino pasaulinė ekonominė krizė. Naujųjų emigrantų padėtis vertė Lietuvos valstybę pradėti rūpintis emigrantų klausimu. Taip, remiama Lietuvos vyriausybės, ir buvo įkurta Draugija užsienio lietuviams remti. Jos iniciatoriai buvo J. Grigolaitis, K. Kasakaitis, R. Skipitis ir J. Vanagas-Simonaitis. DULR kėlė uždavinį sudaryti bendrą visų pasaulio lietuvių organizaciją, remti lietuvių mokyklas emigra­cijoje, parūpinti joms mokytojus, steigti prie mokyklų bibliotekas, rūpintis tikybos reikalais, remti spaudą. Vienas reikšmingiausių DULR užmojų – tai pirmojo Pasaulio lietuvių kongreso sušaukimas. Jis įvyko Kaune 1935 m. rugpjūčio 11-17 d. Kongrese dalyvavo apie 100 atstovų iš keliolikos valstybių, buvo išrinkta Pasaulio lietuvių sąjungos valdyba, Kaune leidusi žurnalą „Pasaulio lietuvis“.

Toliau skaityti „Istorinių įvykių atspindžiai Lituanikos fondo dokumentuose: 1932 02 07 Kaune įsteigta Draugija užsienio lietuviams remti (DULR)“

Pasaulio lietuviui – 75 metai

Jau 1937 metais, dar prieš antrąją išeivijos bangą, lietuviai jautė poreikį burti po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Todėl tuometinėje Lietuvos sostinėje Kaune susikūrusi Pasaulio lietuvių sąjunga nusprendė leisti žurnalą, skirtą puoselėti lietuvių kalbos ir kultūros tradicijas tarp užsienyje gyvenančių tautiečių. Taip 1937 metų lapkričio 15 dieną pasirodė pirmas žurnalo „Pasaulio lietuvis“ numeris. Leidinys informavo apie įvairiose pasaulio šalyse gyvenančius lietuvius, svarstė klausimus, susijusius su lietuvybės išlaikymu.

Deja, kartu su bolševikų okupacija, 1940 metais žurnalo leidyba nutrūko. Darbus pratęsė Pasaulio lietuvių bendruomenės žurnalas tuo pačiu pavadinimu, imtas leisti 1963 metais Klyvlende ir tebeleidžiamas iki šiol. Šiandien „Pasaulio lietuvis“ yra siunčiamas net į 40 šalių. Pilną žurnalo komplektą galite rasti ir Lituanikos skaitykloje.  Toliau skaityti „Pasaulio lietuviui – 75 metai“

„S. Vėlavičienė – šių laikų knygnešė ir PLB metraštininkė“

Naujausiame Pasaulio Lietuvio numeryje, skirtame naujos PLB valdybos pristatymui, publikuotas ir straipsnis apie mums jau gerai pažįstamą, buvusią Lituanikos skyriaus vedėją Silviją Vėlavičienę. Apie buvusią kolegę prisiminimais pasidalinti buvo paprašyta ir dabartinė Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė. Jos interviu ne tik atskleidžia Silvijos nuveiktų darbų reikšmingumą, bet ir objektyviai pristato dabartinę skyriaus veiklą.