Lituania, patria mia!

„Lituania, patria mia! Sei come la salute“, – taip italų kalba suskamba Adomo Mickevičiaus „Pono Tado“ pradžia. Neseniai Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką pasiekusi knyga išleista pernai rudenį Venecijoje. Vertimą atliko polonistas  Silvano De Fanti. Plačiau (straipsnis anglų k.) >>


Bibliografinė informacija

Messer Taddeo / Adam Mickiewicz ; a cura di Silvano De Fanti ; [traduzione dal polacco di Silvano De Fanti]. – Venezia : Marsilio, 2018. – 473, [1] p.. – (Gli anemoni) (Letteratura universale Marsilio ; n. 362/2018). – Orig. antr.: Pan Tadeusz. – Bibliogr.: p. 469-473. – ISBN 978-88-317-4286-3

A. Baranausko „Anykščių šilelio“ vertimo į ispanų kalbą pristatymas

Pristatymas vyks rugsėjo 14 d. 17.30 val.  Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (III-ame aukšte).

Dalyvaus: literatūrologė Brigita Speičytė, vertėja Carmen Caro

SKAITOVAI:

Prof. Skirmantas Valentas,

Vilniaus universiteto ispanų kalbos dėstytojai:
Carmen Caro
Jordana González 
Gustaw Juzala
Aistė Kučinskienė
Dovilė Kuzminskaitė
María Sebastiá 


Renginį ves: Dr. Dalia Cidzikaitė

Pažvelgus į lietuvių literatūrą ispanų kalba: vertimo galia

Gabrielė Gedo


Turbūt nedaug kas sietų ispanų kalbą ir literatūrą su lietuvių – atrodo, kad jos labai nepanašios ir neturi nieko bendro. Tad įdomu, kad Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugoma maždaug 200 lituaninių knygų ispanų kalba. Ypač smalsu pasižvalgyti, koks yra literatūros rinkinys: rodos, nemažai romanų, poezijos ir novelių rinkinių ir pasakų vertimų. ,,Eglė, žalčių karalienė“ tampa ,,Egle, la reina de las áspides“, o ,,Lygiosios trunka akimirką“ – ,,Tablas por segundos“. Knygos ir brošiūros apibrėžia literatūros svarbą Lietuvai. Tikrai įdomu patirti tokią integralią kultūros dalį ne tos kultūros kalba – naujas ir netikėtas būdas suprasti savo pačios kultūrą.

             Kelios brošiūros ispanų kalba pabrėžia, kokia svarbi lietuviškos kultūros dalis yra literatūra. Kazimiero Čibiro (Casimiro Verax) ,,La lucha de una nación por su prensa“ (,,Šalies kova už savo spaudą“) aiškina  tyliosios kultūrinės rezistencijos istoriją spaudos draudimo metu carinėje Lietuvoje. Knygnešį apibūdina kaipo ,,rezistencijos simbolį“ ir ,,Lietuvos kultūros herojišką kankinį“. Aiškina, kad kitoms šalims spaudos laisvė yra normali ir tikėtina gyvenimo dalis, bet lietuviams tai ypač svarbu. Šiuo atžvilgiu pritaria Antano Vaičiulaičio ,,La literatura, guardián de la nación: historia de las letras lituanas“ (,,Literatūra, šalies globėja: lietuvių literatūros istorija“). Šioje literatūros istorijos santraukoje Vaičiulaitis aiškina, kad begalybė šalies kančių ir jos kova už nepriklausomybę yra stipriai susijusios su literatūra. Ši istorija yra svarbi Lietuvos istorijos dalis ir todėl verta vertimo – pats pasirinkimas šias brošiūras parašyti ispanų kalba atskleidžia daug informacijos apie šalies istoriją ir vertybes. Galiausiai, kaip nurodo ,,La lucha…“ brošiura, Lietuvai literatūra yra kažkas ,,šventa“. Toliau skaityti „Pažvelgus į lietuvių literatūrą ispanų kalba: vertimo galia“

Gavelis ir Kunčinas prakalbo angliškai

Dalia Cidzikaitė. pasauliolietuvis.lt


Sovietmečio pabaigoje ir iškart po to sukurta lietuvių literatūra besidomintis anglakalbis skaitytojas nudžiugs, sužinojęs, jog Čikagoje įsikūrusi leidykla „Pica Pica Press“ neseniai išleido net dviejų tuo laikotarpiu parašytų romanų: Ričardo Gavelio Vilniaus pokeris (1989) ir Jurgio Kunčino Tūla (1993), vertimus į anglų kalbą. Abiejų vertimų autorė – JAV lietuvė E. Novickas.

Literatūrologai sutaria, jog abu romanai, perleisti net penkis kartus, yra svarbūs reiškiniai ne tik lietuvių literatūros, bet ir kultūros istorijoje. Jūratės Čerškutės nuomone, Gavelio knyga, išėjusi ribiniu Lietuvos istorijoje laikotarpiu, žymi labai svarbų lietuvių literatūros lūžį, o, mėginant suvokti nepriklausomybės laikais parašytos lietuvių literatūros pradžią, ji yra atskaitos taškas. Pasak Vytauto Rubavičiaus, su šiuo romanu į lietuvių literatūrą ateina miestas ir kūnas. Jam antrina Jūratė Sprindytė, šį Gavelio kūrinį matanti kaip iškaiminimo lūžį. Aleksandras Krasnovas pastebi, jog Vilniaus pokeris „iš to laiko literatūros išsiskyrė nepaprastai aštriu, plačiu ir konceptualiu požiūriu į sovietinį laikotarpį, kaip į ištisą ideologinę sistemą“. Be to, priduria jis, „šis kūrinys pranoko ano laiko kūrinius konceptualiu pasaulio suvokimu, matymu.“ Toliau skaityti „Gavelis ir Kunčinas prakalbo angliškai“

Lietuvių metas Latvijos bibliotekose

„Kika Mika“, „Vilka stunda“, „Starp pelēkiem toņiem“ –  ar greit atspėtumėte, kokios lietuvių autorių knygos slepiasi už šių pavadinimų? Linos Žutautės  knygelės apie Kakę Makę, Andriaus Tapino „Vilko valanda“, Rūtos Šepetys „Tarp pilkų debesų“ pasitinka vos įėjus į Latvijos viešąsias bibliotekas, populiariausių ir naujausių knygų lentynose.

Tamsiai violetinį L. Žutautės knygos „Kakė Makė ir didelė Tamsa“ viršelį galima pamatyti kiekvienoje Latvijos bibliotekoje, kurioje yra vaikų literatūros skyrius. Kakė Makė žvelgia iš plakato „Lasi un vērtē!“ („Skaityk ir įvertink!“), mažiausiems (5+) knygų skaitytojams ir  vertintojams skirtos kategorijos. Iš viso latviškai pasirodė keturios L. Žutautės knygos apie Kakės Makės nuotykius. Skaitymo skatinimo akcija „Bērnu un jauniešu žūrija“ („Vaikų ir jaunimo žiuri“) atitinka Lietuvoje kasmet rengiamus Metų knygos rinkimus. 2012 m. Latvijos 8-12 klasių mokinių žiuri vertino lietuvių kilmės rašytojos R. Šepetys romaną „Tarp pilkų debesų“.

Latvijos nacionalinės bibliotekos akcija „Vaikų ir jaunimo žiuri“ buvo pristatyta per tarptautinio projekto „Inovatoriai ir ugdytojai bibliotekose“, kuriame dalyvauja Lietuvos nacionalinė biblioteka, patirties dalijimosi seminarą Latvijoje, supažindinant su bibliotekų vaidmeniu šalyje. Nacionalinės bibliotekos IMD Lituanistikos skyriaus tyrėja V. Budreckaitė su kolegėmis iš Nacionalinės bibliotekos I. Gumuliauskaite ir A. Masevičiene rugpjūčio 22-28 d. aplankė 10 bibliotekų įvairiose Latvijos vietose. Daugelis aplankytų bibliotekų yra netradicinės: tarkime, dienos centro biblioteka neturtingame Rygos rajone, vaikų ligoninės biblioteka, buvusiame sinagogos pastate įsikūrusi Kuldygos biblioteka… Projektu „Inovatoriai ir ugdytojai bibliotekose“ siekiama naujai pažvelgti į bibliotekų vaidmenį ir sukurti neformaliojo švietimo modelį, kuris stiprintų bibliotekas socialinių inovacijų, daugiakultūriškumo ir kūrybiškumo srityse.

Daugiau apie projektą: http://www.lnb.lt/apie-biblioteka/programos-ir-projektai/edukaciniai-projektai/inovatoriai-ir-ugdytojai-bibliotekose

Mintis kaip uola. Poetė Lidija Šimkutė

Lidija Šimkutė su japonų poetu  Koichi Yakushigawa Druskininkuose, 2014 m.
Lidija Šimkutė su japonų poetu, knygos „Mintis ir uola“ vertėju Koichi Yakushigawa Druskininkuose, 2014 m.

„Atskirta nuo gimtosios žemės, ji lengvai galėjo nusigręžti nuo savo šaknų. Anaiptol taip neįvyko: subrendusi ji pasirinko tobulinti savąją lietuvių kalbą, domėjosi lietuvių literatūra ir tautosaka“, – 2008 m. sakė vienas žymiausių šiandienos rašytojų, Nobelio premijos laureatas John Maxwell Coetzee, kalbėdamas apie poetę Lidiją Šimkutę per jos eilėraščių knygos „Mintis ir uola / Thought and rock“ pristatymą Adelaidėje, Pietų Australijos rašytojų centre.

Pirmasis knygos leidimas išėjo 2008 m.
Pirmasis knygos leidimas išėjo lietuvių ir anglų kalbomis, 2008 m.

 

 

L. Šimkutė rašo lietuvių ir anglų kalbomis. Jos eilėraščiai lakoniški, paveikti kelių kultūrų – tradicinės lietuvių, Vakarų ir Tolimųjų Rytų. „Kartais be žodžių galima išreikšti daug daugiau“, – yra sakiusi L. Šimkutė. Tolimųjų Rytų meną primena ir minimalistinės  Viačeslavo Jevdokimovo-Karmalitos iliustracijos „Mintyje ir uoloje“ .

2014 m. ši L. Šimkutės knyga išleista Japonijoje. Japoniškajame leidime kūriniai publikuojami anglų ir japonų kalbomis.  Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomas pačios autorės padovanotas knygos egzempliorius su autografu. Toliau skaityti „Mintis kaip uola. Poetė Lidija Šimkutė“