Lietuvių metas Latvijos bibliotekose

„Kika Mika“, „Vilka stunda“, „Starp pelēkiem toņiem“ –  ar greit atspėtumėte, kokios lietuvių autorių knygos slepiasi už šių pavadinimų? Linos Žutautės  knygelės apie Kakę Makę, Andriaus Tapino „Vilko valanda“, Rūtos Šepetys „Tarp pilkų debesų“ pasitinka vos įėjus į Latvijos viešąsias bibliotekas, populiariausių ir naujausių knygų lentynose.

Tamsiai violetinį L. Žutautės knygos „Kakė Makė ir didelė Tamsa“ viršelį galima pamatyti kiekvienoje Latvijos bibliotekoje, kurioje yra vaikų literatūros skyrius. Kakė Makė žvelgia iš plakato „Lasi un vērtē!“ („Skaityk ir įvertink!“), mažiausiems (5+) knygų skaitytojams ir  vertintojams skirtos kategorijos. Iš viso latviškai pasirodė keturios L. Žutautės knygos apie Kakės Makės nuotykius. Skaitymo skatinimo akcija „Bērnu un jauniešu žūrija“ („Vaikų ir jaunimo žiuri“) atitinka Lietuvoje kasmet rengiamus Metų knygos rinkimus. 2012 m. Latvijos 8-12 klasių mokinių žiuri vertino lietuvių kilmės rašytojos R. Šepetys romaną „Tarp pilkų debesų“.

Latvijos nacionalinės bibliotekos akcija „Vaikų ir jaunimo žiuri“ buvo pristatyta per tarptautinio projekto „Inovatoriai ir ugdytojai bibliotekose“, kuriame dalyvauja Lietuvos nacionalinė biblioteka, patirties dalijimosi seminarą Latvijoje, supažindinant su bibliotekų vaidmeniu šalyje. Nacionalinės bibliotekos IMD Lituanistikos skyriaus tyrėja V. Budreckaitė su kolegėmis iš Nacionalinės bibliotekos I. Gumuliauskaite ir A. Masevičiene rugpjūčio 22-28 d. aplankė 10 bibliotekų įvairiose Latvijos vietose. Daugelis aplankytų bibliotekų yra netradicinės: tarkime, dienos centro biblioteka neturtingame Rygos rajone, vaikų ligoninės biblioteka, buvusiame sinagogos pastate įsikūrusi Kuldygos biblioteka… Projektu „Inovatoriai ir ugdytojai bibliotekose“ siekiama naujai pažvelgti į bibliotekų vaidmenį ir sukurti neformaliojo švietimo modelį, kuris stiprintų bibliotekas socialinių inovacijų, daugiakultūriškumo ir kūrybiškumo srityse.

Daugiau apie projektą: http://www.lnb.lt/apie-biblioteka/programos-ir-projektai/edukaciniai-projektai/inovatoriai-ir-ugdytojai-bibliotekose

Mintis kaip uola. Poetė Lidija Šimkutė

Lidija Šimkutė su japonų poetu  Koichi Yakushigawa Druskininkuose, 2014 m.
Lidija Šimkutė su japonų poetu, knygos „Mintis ir uola“ vertėju Koichi Yakushigawa Druskininkuose, 2014 m.

„Atskirta nuo gimtosios žemės, ji lengvai galėjo nusigręžti nuo savo šaknų. Anaiptol taip neįvyko: subrendusi ji pasirinko tobulinti savąją lietuvių kalbą, domėjosi lietuvių literatūra ir tautosaka“, – 2008 m. sakė vienas žymiausių šiandienos rašytojų, Nobelio premijos laureatas John Maxwell Coetzee, kalbėdamas apie poetę Lidiją Šimkutę per jos eilėraščių knygos „Mintis ir uola / Thought and rock“ pristatymą Adelaidėje, Pietų Australijos rašytojų centre.

Pirmasis knygos leidimas išėjo 2008 m.
Pirmasis knygos leidimas išėjo lietuvių ir anglų kalbomis, 2008 m.

 

 

L. Šimkutė rašo lietuvių ir anglų kalbomis. Jos eilėraščiai lakoniški, paveikti kelių kultūrų – tradicinės lietuvių, Vakarų ir Tolimųjų Rytų. „Kartais be žodžių galima išreikšti daug daugiau“, – yra sakiusi L. Šimkutė. Tolimųjų Rytų meną primena ir minimalistinės  Viačeslavo Jevdokimovo-Karmalitos iliustracijos „Mintyje ir uoloje“ .

2014 m. ši L. Šimkutės knyga išleista Japonijoje. Japoniškajame leidime kūriniai publikuojami anglų ir japonų kalbomis.  Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomas pačios autorės padovanotas knygos egzempliorius su autografu. Toliau skaityti „Mintis kaip uola. Poetė Lidija Šimkutė“

Rankraščiai nedega: pradingusio Vincentos Lozoraitienės rankraščio istorija

Petruitis

1968 m. pasirodęs knygos pulkininko Jono Petruičio atsiminimų knygos „Kaip jie mus sušaudė“ itališkasis leidimas „Come ci hanno fucilato“ turi detektyvinę priešistorę. Po Antrojo Pasaulinio karo į Romą plūstelėjo lietuviai. Vienas jų Vincentai Lozoraitienei padovanojo pulkininko J. Petruičio atsiminimų knygą „Kaip jie mus sušaudė“, kurioje aprašoma pirmoji sovietinė okupacija. Perskaičiusi tekstą, V. Lozoraitienė nutarė, kad jis galėtų būti naudingas italams, ypač idealizuojantiems komunizmą, ir pati išvertė knygą. Rankraštį atidavė vienai spaustuvei, kurioje jis pradingo. Vertimas netikėtai atsirado po dviejų dešimtmečių. 1968 m. V. Lozoraitienė rašė:

Ir štai po dvidešimties su viršum metų sutinku pažįstamą kunigą, kuris įteikia man mano rankraštį, net suvyniotą į tą patį popierių, kuriame jį buvau atidavusi spaustuvei, pasakodamas, kad vienas žmogus, atlikęs pas jį išpažintį, padėjo prie konfesionalo tą mano vertimą ir neprataręs žodžio pasišalino.

V. Lozoraitienės autografas. Lozoraičių šeimos biblioteka, Lituanikos skyrius
V. Lozoraitienės autografas. Lozoraičių šeimos biblioteka, Lituanikos skyrius

Ar tai ne stebuklas?

Toliau irgi buvo netikėtumų. Kadangi knygos leidimui neturėjo pinigų, vertėja rankraštį padėjo į stalčių ir, kaip pati rašo, būtų užmiršusi. Apie tą laiką „Istituto editoriale del Mediterraneo“ išleido prelato Zeno Ignonio (Zenono Ignatavičiaus) atsiminimus. Z. Ignonis patarė nesirūpinti dėl finansavimo ir kreiptis į tą pačią leidyklą.

Paruošta pagal >> Dirva. 1968 m. spalio 2 d., p. 5-6.

Knyga apie Lietuvos pokario rezistenciją – italų skaitytojams

 

Šią savaitę Lituanikos skyrių pasiekė Dalios Kuodytės ir Roko Tracevskio parengta knyga apie ginkluotąjį pokario lietuvių pasipriešinimą 1944-1953 m. „La guerra sconosciuta : la rezistenza armata antisovietica in Lituania negli anni 1944-1953“ (2014). Tai 2013 m. Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleistos knygos vertimas į italų kalbą, neabejotinai praturtinsiantis italų skaitytojų žvilgsnį į XX a. vidurio istorinius įvykius Lietuvoje. Juolab, kad įžangą itališkajam leidimui parengė gerai žinomas Milano universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų prof. dr. Alessandro Vitale. Gausiai archyvine medžiaga – nuotraukomis bei dokumentais iliustruota knyga, pasak vieno iš jos autorių R. Tracevskio – tarsi pradžiamokslis tiems, kurie siekia pažinti praėjusio amžiaus Lietuvos istoriją, suvokti lietuviškosios tapatybės formavimosi ypatumus. Toliau skaityti „Knyga apie Lietuvos pokario rezistenciją – italų skaitytojams“

Nado Rastenio palikimas

Nadas RastenisSausio viduryje minime vieno pirmųjų lietuvių poezijos vertėjų į anglų kalbą, Nado Rastenio (1891-1980), gimimo dieną. 1911 m. emigravęs į JAV, N. Rastenis dirbo medvilnės audykloje, tarnavo JAV kariuomenėje, kol, 1924 metais baigęs teisės studijas Bostono universitete ir persikėlęs į Baltimorę, tapo advokatu.

Nadas Rastenis buvo aktyvus lietuvių visuomeninio gyvenimo dalyvis, vaidino ir dainavo Miko Petrausko operetėse. Nuo 1917 m. skelbė eilėraščius lietuvių spaudoje, 1922 metais ėmė eiliuoti anglų kalba. Laikinai redagavo Sandarą ir Dirvą.

Nadas Rastenis išgarsėjo išleidęs savo eilėraščių rinkinį „Trijų rožių šventė“, kurį pats ir iliustravo. Tačiau vienas svarbiausių jo indėlių – tokių kūrinių, kaip Kristijono Donelaičio Metai (1967 m.) ir Antano Baranausko Anykščių šilelis (1956 m.) vertimai į anglų kalba.

Tai kaip gi skamba lietuvių klasika angliškai?

The climbing sun again was wakening the world

And laughing at the wreck of frigid winter’s trade.

The icy season’s grip was thouroughly undone,

And heaps of high-piled snow had dwindled down to naught.

[The seasons, by Kristijonas Donelaitis]