Lituania, patria mia!

„Lituania, patria mia! Sei come la salute“, – taip italų kalba suskamba Adomo Mickevičiaus „Pono Tado“ pradžia. Neseniai Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką pasiekusi knyga išleista pernai rudenį Venecijoje. Vertimą atliko polonistas  Silvano De Fanti. Plačiau (straipsnis anglų k.) >>


Bibliografinė informacija

Messer Taddeo / Adam Mickiewicz ; a cura di Silvano De Fanti ; [traduzione dal polacco di Silvano De Fanti]. – Venezia : Marsilio, 2018. – 473, [1] p.. – (Gli anemoni) (Letteratura universale Marsilio ; n. 362/2018). – Orig. antr.: Pan Tadeusz. – Bibliogr.: p. 469-473. – ISBN 978-88-317-4286-3

Gavelis ir Kunčinas prakalbo angliškai

Dalia Cidzikaitė. pasauliolietuvis.lt


Sovietmečio pabaigoje ir iškart po to sukurta lietuvių literatūra besidomintis anglakalbis skaitytojas nudžiugs, sužinojęs, jog Čikagoje įsikūrusi leidykla „Pica Pica Press“ neseniai išleido net dviejų tuo laikotarpiu parašytų romanų: Ričardo Gavelio Vilniaus pokeris (1989) ir Jurgio Kunčino Tūla (1993), vertimus į anglų kalbą. Abiejų vertimų autorė – JAV lietuvė E. Novickas.

Literatūrologai sutaria, jog abu romanai, perleisti net penkis kartus, yra svarbūs reiškiniai ne tik lietuvių literatūros, bet ir kultūros istorijoje. Jūratės Čerškutės nuomone, Gavelio knyga, išėjusi ribiniu Lietuvos istorijoje laikotarpiu, žymi labai svarbų lietuvių literatūros lūžį, o, mėginant suvokti nepriklausomybės laikais parašytos lietuvių literatūros pradžią, ji yra atskaitos taškas. Pasak Vytauto Rubavičiaus, su šiuo romanu į lietuvių literatūrą ateina miestas ir kūnas. Jam antrina Jūratė Sprindytė, šį Gavelio kūrinį matanti kaip iškaiminimo lūžį. Aleksandras Krasnovas pastebi, jog Vilniaus pokeris „iš to laiko literatūros išsiskyrė nepaprastai aštriu, plačiu ir konceptualiu požiūriu į sovietinį laikotarpį, kaip į ištisą ideologinę sistemą“. Be to, priduria jis, „šis kūrinys pranoko ano laiko kūrinius konceptualiu pasaulio suvokimu, matymu.“ Toliau skaityti „Gavelis ir Kunčinas prakalbo angliškai“

Mintis kaip uola. Poetė Lidija Šimkutė

Lidija Šimkutė su japonų poetu  Koichi Yakushigawa Druskininkuose, 2014 m.
Lidija Šimkutė su japonų poetu, knygos „Mintis ir uola“ vertėju Koichi Yakushigawa Druskininkuose, 2014 m.

„Atskirta nuo gimtosios žemės, ji lengvai galėjo nusigręžti nuo savo šaknų. Anaiptol taip neįvyko: subrendusi ji pasirinko tobulinti savąją lietuvių kalbą, domėjosi lietuvių literatūra ir tautosaka“, – 2008 m. sakė vienas žymiausių šiandienos rašytojų, Nobelio premijos laureatas John Maxwell Coetzee, kalbėdamas apie poetę Lidiją Šimkutę per jos eilėraščių knygos „Mintis ir uola / Thought and rock“ pristatymą Adelaidėje, Pietų Australijos rašytojų centre.

Pirmasis knygos leidimas išėjo 2008 m.
Pirmasis knygos leidimas išėjo lietuvių ir anglų kalbomis, 2008 m.

 

 

L. Šimkutė rašo lietuvių ir anglų kalbomis. Jos eilėraščiai lakoniški, paveikti kelių kultūrų – tradicinės lietuvių, Vakarų ir Tolimųjų Rytų. „Kartais be žodžių galima išreikšti daug daugiau“, – yra sakiusi L. Šimkutė. Tolimųjų Rytų meną primena ir minimalistinės  Viačeslavo Jevdokimovo-Karmalitos iliustracijos „Mintyje ir uoloje“ .

2014 m. ši L. Šimkutės knyga išleista Japonijoje. Japoniškajame leidime kūriniai publikuojami anglų ir japonų kalbomis.  Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomas pačios autorės padovanotas knygos egzempliorius su autografu. Toliau skaityti „Mintis kaip uola. Poetė Lidija Šimkutė“

Šiaurės šalių bibliotekų savaitė

Lapkričio 12 dieną prasidėjo Šiaurės šalių bibliotekų savaitė. Tai tradicinė šviesos ir knygos šventė, kuri skatina prisiminti senąją pasakojimų tradiciją, skaitymą balsu ir susipažinti su Šiaurės šalių literatūra. Šiaurės šalių bibliotekų savaitė šiemet Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse rengiama penkioliktą kartą, o Šiaurės šalyse ji jau šešioliktoji. Šių metų Šiaurės šalių bibliotekų savaitės tema – „Įvairialypė Šiaurė“.

Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinis bendradarbiavimas atsispindi literatūros vertimuose – ne tik skandinavų rašytojų kūryba pasiekia mus lietuvių kalba, bet ir lietuvių literatūra, poezija ir net liaudies pasakos yra verčiamos į suomių, norvegų, švedų, danų kalbas. Šios knygos yra saugomos Lituanikos skyriaus fonduose, prieinamos ir skaitytojams.

O jei šios savaitės proga nuspręsite perskaityti „šiaurietišką“ romaną, lai jis būna lituaninis. Siūlome Norvegijos literatūros karaliene tituluotos rašytojos Herbjørg Wassmo „Stiklinę pieno“. Tai prieštaringai vertinama istorija apie naivią mergaitę iš Lietuvos kaimo.