Žyma: Antanas Smetona

Spaudoje: Lituanikos skyriaus darbuotojų publikacijos žurnale „Pasaulio lietuvis“

zoomed_v10Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamame žurnale „Pasaulio lietuvis“ nuolat pasirodo lietuvių diasporos spaudą saugančio Nacionalinės bibliotekos Lituanikos skyriaus publikacijų. Šių metų spalio mėnesio numeriui Lituanikos skyriaus darbuotojai parengė net du straipsnius.

Vyr. bibliografė Valdonė Budreckaitė pristato Istorinės Prezidentūros Kaune parengtą parodą „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“, kurioje atspindimas A. Smetonos gyvenimo tarpsnis nuo pasitraukimo iš Lietuvos, 1940 m., iki žūties JAV, 1944 m. Rengdama A. Smetonos 140-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metines žyminčią parodą, Istorinė Prezidentūra bendradarbiavo su Lituanikos skyriumi: politiko gyvenimas egzilyje gausiai nušviečiamas to meto pasaulio lietuvių periodikoje.

Straipsnyje „Rašytoja A. Povilaitytė-Mahari, pamilusi poetą kiauliaganį“ vyr. bibliografas Jonas Rimka aprašo Armėnijoje gyvenančios lietuvės gyvenimo istoriją: 1944 m. studentė Antanina Povilaitytė buvo suimta ir ištremta į Sibirą, ten pamilo Armėnų rašytoją Gurgeną Mahari. Šiemet Lituanikos skyriaus fondą papildė autobiografinės A. Povilaitytės-Mahari knygos „My Odyssey“ („Mano odisėja“) ir „The Three Birches“ („Trys beržai“).

Naujos istorinės studijos Lituanikos skaitykloje

Lituanikos fondai nuolat pasipildo naujomis knygomis. Šį kartą supažindiname su naujomis, istorinėmis studijomis.

Jarosław Nikodem studijos Witold Wielki Książę Litewski (1354 lub 1355 – 27 października 1430) tyrimo laikotarpis – vėlyvieji viduramžiai. Darbe kalbama apie apie vieną svarbiausių figūrų vidurio ir rytų Europos istorijoje – kunigaikštį Vytautą. Jarosław Nikodem taip pat kalba apie Kęstutaičių dinastiją, Vytauto sąsajas su Vladislovu Jogaila, Lenkijos ir Lietuvos sąjungą.

Shaul Stampfer knyga Lithuanian Yeshivas of the Nineteenth Century : Creating a Tradition of Learning yra pirmoji tokia dokumentuota, sistemiškai analizuojanti mums kiek mažiau žinomą laiką ir objektą – ješivas (žydų dvasines seminarijas). Tyrimo laikotarpis apima 1802-1914 metus. Darbas grindžiamas gausiais moksliniais šaltiniais: įvairiais dokumentais, straipsniais spaudoje, atsiminimais, pristatomas socialinis ir kultūrinis kontekstas.

Vokiečių mokslininkas Michael H Kohrs studijoje Die Litauische Nationale Union – Porträt einer (Staats-)Partei: Die Litauische Nationale Union (LTS) und ihre Bedeutung für das autoritäre Regime der … in Litauen 1924 bis 1940 rašo apie po I pasaulinio karo susiformavusį autoritarinį režimą, Lietuvių tautininkų sąjungos susikūrimą (LTS), jos reikšmę, sąjungos lyderį Antaną Smetoną. Studija suteikia svarbių žinių apie užsienio bei vidaus ekonominės politikos pokyčius tarpukariu. Kviečiame skaityti!

Naujos knygos

Lietuvių šalpos organizacijos

„United Lithuanian Relief Fund, Inc., Chicago apskrities pastangomis išleidžiamas į New York pirmas vagonas su 13 tonų drabužių nukentėjusiems nuo karo lietuviams – Lietuvoj ir pabėgusiems į kitus kraštus.“
„United Lithuanian Relief Fund, Inc., Chicago apskrities pastangomis išleidžiamas į New York pirmas vagonas su 13 tonų drabužių nukentėjusiems nuo karo lietuviams – Lietuvoj ir pabėgusiems į kitus kraštus.“

1915 m. gegužės 21 d. Vilniuje įkurta Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti, kuri gyvavo iki 1918 m. Ši labdaros organizacija globojo Pirmojo pasaulio karo pabėgėlius našlaičius, bei vargingai gyvenančius moksleivius. Organizacijai vadovavo Centrinis komitetas, kurį kordinavo Antanas Smetona. Draugija rinko lėšas rengdami kultūrinius renginius, rūpinosi švietimu, steigė labdaringas valgyklas, prieglaudas. Labai panašia veikla užsiėmė ir kiti organizacijos skyriai Rusijos miestuose, kuriuose buvo daugiau lietuvių pabėgėlių. Piniginės aukos buvo renkamos ir JAV bei Šveicarijoje. Draugijos veikla pasirodė esanti svarbi formuojant pilietinę visuomenę ir siekiant Lietuvos nepriklausomybės. Ilgainiui šios draugijos veikla tapo kulūriniu ir politiniu branduoliu ir pasirodė svarbi formuojant tautinį sąmoningumą, pilietines vertybes, visuomenę. Nemažai draugijos narių įsitraukė į politinę veiklą ir siekiant Lietuvos nepriklausomybės.

1944 m. Čikagoje JAV lietuvių visuomeninių organizacijų iniciatyva buvo įkurtas Bendrasis Amerikos lietuvių fondas, BALF (angl. United Lithuanian Relief Fund of America). Tai yra JAV lietuvių šalpos organizacija, veikusi iki 2008 m. Pirmuoju organizacijos vadovu tapo prelatas Juozas Končius. Fondas dar turėjo skyrių Kanadoje. XX a. pab. organizacijai priklausė apie 4000 žmonių. Organizacijos veikla apėmė visas lietuvių kolonijas. BALF’o organizacija rinko drabužius, maistą, pinigus ir siuntė juos lietuviams į karo pabėgėlių stovyklas Vakarų Europoje, siuntė siuntinius grįžusiems į Lietuvą tremtiniams, politiniams kaliniams, o taip pat ir į Sibirą, Vokietijos DR ir kt. kraštus. Fondas taip pat šelpė mokyklas, jaunimo organizacijas, ligonines, rėmė lietuvių kultūros veikėjus. Skaičiuojama, jog šalpai išleista apie 3 mln. JAV dolerių.