2018 m. sausio 12–22 d.: Kauno IX forto muziejaus paroda „Antrojo pasaulinio karo nuojautos Lietuvos spaudoje“

2018 m. sausio 12–22 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, ant laiptų į 3 a. atrijų, bus eksponuojama Kauno IX forto muziejaus parengta paroda  „Antrojo pasaulinio karo nuojautos Lietuvos spaudoje“ .

1918–1939 metai į naujausiųjų laikų žmonijos istoriją įrašyti kaip trumpa vis didesnių iššūkių draskomos sąlyginės taikos atkarpa tarp dviejų globalinių konfliktų. Pirmosios makabriškos – naują platų, viską niokojantį ginkluotą susidūrimą žadančios – prognozės pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė jau XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje. Dar po dešimties metų, nacionalsocialistinei Vokietijai Europoje iškėlus revanšizmo vėliavą, tokie bauginantys perspėjimai tapo nuolatiniu informaciniu fonu.

Kad bent trumpam išsklaidytų slegiančią atmosferą, tuometė spauda nevengdavo naudoti satyros, juodojo humoro. Visa tai dažniausiai įsikūnydavo karikatūrose. Joms, nupieštoms lietuvių ar kitų šalių dailininkų, išspausdintoms pačiuose įvairiausiuose to meto Lietuvos leidiniuose, ir yra skirta ši paroda. Ja siūloma į lemtingus įvykius, istorinius veikėjus pažvelgti „amžininkų akimis“.

Lietuviški Dantės

„Dabar Kaune paplitusi tokia paskala, būk vienas Šančių gyventojas pramiegojęs 21 d. Atsibudęs jis pasakojęs buvęs aname pasaulyje, matęs pragarą, čysčių ir peklą. <…> Jis parsinešęs iš ten daug paslapčių, kurių niekam išduoti negalįs.“


Lietuvos žinios. – 1923 m., bal. 17 (Nr. 85), p. 3

Naujos anglakalbės knygos apie XX a. Lietuvos istoriją

Pristatome du leidinius, kuriuos galite rasti mūsų skaityklos „Naujų knygų“ lentynoje.

Pirmoji – Neringos Klumbytės ir Gulnaz Sharafutdinovos sudarytas straipsnių rinkinys „Soviet Society in the Era of Late Socialism, 1964–1985“ („Sovietinė visuomenė vėlyvojo socializmo eroje, 1964–1985“). Anot Peterio Rutlando iš Wesleyan universiteto (JAV), knyga atskleidžia Brežnevo laikų visuomenės individualizmą ir vartotojiškumą, nors Sovietų Sąjungą įprasta įsivaizduoti kaip pilką konformistų monolitą. Įžangoje sudarytojos pažymi, kad vėlyvasis socializmas siejamas su stagnacijos nuoboduliu, tad, palyginus su dinamiškais Sovietų Sąjungos istorijos periodais, menkai tyrinėjamas. Iš istorikų, sociologų, antropologų ir literatūros kritikų tekstų sudėliotos knygos tikslas – parodyti šio laikotarpio europinėje Sovietų Sąjungos dalyje spalvų įvairovę. Savo straipsnyje N. Klumbytė sutelkia dėmesį į satyros žurnalą „Šluota“, atskleidžiantį specifinį santykį tarp humoro ir moralės sovietinėje Lietuvoje.   Toliau skaityti „Naujos anglakalbės knygos apie XX a. Lietuvos istoriją“

Naujos istorinės studijos Lituanikos skaitykloje

Lituanikos fondai nuolat pasipildo naujomis knygomis. Šį kartą supažindiname su naujomis, istorinėmis studijomis.

Jarosław Nikodem studijos Witold Wielki Książę Litewski (1354 lub 1355 – 27 października 1430) tyrimo laikotarpis – vėlyvieji viduramžiai. Darbe kalbama apie apie vieną svarbiausių figūrų vidurio ir rytų Europos istorijoje – kunigaikštį Vytautą. Jarosław Nikodem taip pat kalba apie Kęstutaičių dinastiją, Vytauto sąsajas su Vladislovu Jogaila, Lenkijos ir Lietuvos sąjungą.

Shaul Stampfer knyga Lithuanian Yeshivas of the Nineteenth Century : Creating a Tradition of Learning yra pirmoji tokia dokumentuota, sistemiškai analizuojanti mums kiek mažiau žinomą laiką ir objektą – ješivas (žydų dvasines seminarijas). Tyrimo laikotarpis apima 1802-1914 metus. Darbas grindžiamas gausiais moksliniais šaltiniais: įvairiais dokumentais, straipsniais spaudoje, atsiminimais, pristatomas socialinis ir kultūrinis kontekstas.

Vokiečių mokslininkas Michael H Kohrs studijoje Die Litauische Nationale Union – Porträt einer (Staats-)Partei: Die Litauische Nationale Union (LTS) und ihre Bedeutung für das autoritäre Regime der … in Litauen 1924 bis 1940 rašo apie po I pasaulinio karo susiformavusį autoritarinį režimą, Lietuvių tautininkų sąjungos susikūrimą (LTS), jos reikšmę, sąjungos lyderį Antaną Smetoną. Studija suteikia svarbių žinių apie užsienio bei vidaus ekonominės politikos pokyčius tarpukariu. Kviečiame skaityti!

Naujos knygos

Seminaras „Nacionalinės bibliotekos Lituanikos fondas: tyrimų ir informacijos sklaidos galimybės“

susitikimo dalyviaiRugpjūčio 28 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko seminaras-diskusija „Lituanikos fondas: tyrimų ir informacijos sklaidos galimybės“. Susitikimo pradžioje Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja informacijos išteklių ir paslaugų plėtrai Sandra Leknickienė pasveikino susirinkusius, įžangos žodį tarė Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė. Susitikime dalyvavo Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto l. e. p. dekanė. doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, Lituanikos skyriaus darbuotojai. Šio seminaro tikslas – supažindinti su įvairių mokslo šakų leidiniais, esančiais Lituanikos fonde, pasiūlyti tyrinėtinas sritis/ar preliminarias temas jauniesiems tyrėjamas, stiprinti ryšius su Lietuvos edukologijos universitetu. Toliau skaityti „Seminaras „Nacionalinės bibliotekos Lituanikos fondas: tyrimų ir informacijos sklaidos galimybės““