Nacionalinėje bibliotekoje svečiavosi knygos „Lietuviški takai“ autorius Donatas Januta

Birželio 11 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyta istorijos tyrinėtojo, bibliotekų mecenato, San Franciske (JAV) gyvenančio advokato Donato Janutos knyga „Lietuviški takai“ (Vilnius, 2015).

Straipsnių rinkinys, į kurį atrinkti anksčiau įvairiuose išeivijos ir Lietuvos periodiniuose leidiniuose publikuoti tekstai, apima platų istorinį-kultūrinį kontekstą, vis dėlto, pasak paties D. Janutos, kreipiant dėmesį į įvykius ir žmones, kurie istorikų darbuose minimi rečiau ar vis dar laukia išsamesnių tyrimų.

Pristatyme kalbėjusieji: žurnalistas Vilius Kavaliauskas, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, žurnalistas Vitalius Zaikauskas pabrėžė taikliai pasirinktą autoriaus pasakojimo stilių, skaitytojo neapsunkinant gausia faktografine, statistine medžiaga. Tekstuose apie skirtingas lietuvių emigracijos bangas į Vakarus gausu etnografinių, kasdieninio lietuvių gyvenimo detalių, vaizdžiai atspindinčių aprašomą situaciją. Istorinės tematikos rašiniuose pateikiami autoriaus individualiu požiūriu paremti svarstymai, formuluojamos išvados.

Pasak paties D. Janutos, ši knyga gimė iš noro pasidalinti žiniomis, informacija, kurią jis, daug laiko skirdamas skaitymui, aptinka istorinės, biografinės literatūros puslapiuose.

Knygos pristatymo dieną Donatas Januta svečiavosi ir LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“. Žiūrėti (nuo 17 min. 44 s.) »

2326_4206_zoomed_img_3029
Iš kairės: žurnalistas Vilius Kavaliauskas, knygos autorius Donatas Januta, žurnalistas Vitalius Zaikauskas, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė

Naujos anglakalbės knygos apie XX a. Lietuvos istoriją

Pristatome du leidinius, kuriuos galite rasti mūsų skaityklos „Naujų knygų“ lentynoje.

Pirmoji – Neringos Klumbytės ir Gulnaz Sharafutdinovos sudarytas straipsnių rinkinys „Soviet Society in the Era of Late Socialism, 1964–1985“ („Sovietinė visuomenė vėlyvojo socializmo eroje, 1964–1985“). Anot Peterio Rutlando iš Wesleyan universiteto (JAV), knyga atskleidžia Brežnevo laikų visuomenės individualizmą ir vartotojiškumą, nors Sovietų Sąjungą įprasta įsivaizduoti kaip pilką konformistų monolitą. Įžangoje sudarytojos pažymi, kad vėlyvasis socializmas siejamas su stagnacijos nuoboduliu, tad, palyginus su dinamiškais Sovietų Sąjungos istorijos periodais, menkai tyrinėjamas. Iš istorikų, sociologų, antropologų ir literatūros kritikų tekstų sudėliotos knygos tikslas – parodyti šio laikotarpio europinėje Sovietų Sąjungos dalyje spalvų įvairovę. Savo straipsnyje N. Klumbytė sutelkia dėmesį į satyros žurnalą „Šluota“, atskleidžiantį specifinį santykį tarp humoro ir moralės sovietinėje Lietuvoje.   Toliau skaityti „Naujos anglakalbės knygos apie XX a. Lietuvos istoriją“