Paroda „Per Atlantą: Lietuvos ir JAV draugystės amžius“

Balandžio 18 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankytojams atverta Lietuvos ir JAV bičiulystės šimtmečio puslapius atskleidžianti paroda „Per Atlantą: Lietuvos ir JAV draugystės amžius“. Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui skirtą parodą drauge kūrė JAV ambasada Lietuvoje ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus.  Toliau skaityti „Paroda „Per Atlantą: Lietuvos ir JAV draugystės amžius““

Lietuvių rašytojų draugija: septynių dešimtmečių istorija

rasytojai_emblemaLapkričio 22 dieną, antradienį, 18 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka  (Gedimino pr. 51, Vilnius) kviečia į Lietuvių rašytojų draugijos (JAV) 70 metų minėjimą ir virtualios parodos „Lietuvių rašytojų draugija: septynių dešimtmečių istorija“ pristatymą. Renginyje dalyvaus prof. dr. Vytautas Martinkus, prof. dr. Dalia Kuizinienė, doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, rašytojas, literatūros kritikas Valentinas Sventickas. Renginį ves dr. Dalia Cidzikaitė.

Lietuvių rašytojų draugija, įsteigta 1932 m. vasario 21 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, yra pirmoji savarankiška lietuviškai rašančių rašytojų, vertėjų, literatūros tyrėjų ir kritikų organizacija. Iki 1944 metų veikusi Lietuvoje, organizacija 1946 metais pavadinimu Lietuvių rašytojų tremtinių draugija buvo atkurta Vokietijoje nuo antrosios sovietų okupacijos pasitraukusių pabėgėlių. Nuo 1950 metų iki dabar draugija veikia Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Organizatorius – Nacionalinės bibliotekos Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyrius.

Renginio vieta – LNB V a. konferencijų salė. Renginys atviras.

Numatoma renginio trukmė – 1,5 val.

rasytoju_draugija

Lietuviška pavardė pasaulio literatūroje

Salt_to_seaVasario pradžioje lietuvių kilmės JAV rašytoja Rūta Šepetys pradėjo naujojo romano „Salt to the Sea“ („Druska jūrai“) pristatymų JAV skaitytojams ciklą. Šiame romane R. Šepetys aprašo 1945 metų žiemą įvykusią keleivinio laivo ,,Wilhelm Gustloff“ tragediją, per kurią žuvo tūkstančiai civilių gyventojų, kurie frontui artėjant traukėsi į Vakarus. Knygoje pasakojama apie lietuvaitę Joaną, lenkę Emiliją ir iš Karaliaučiaus kilusį Florianą, kurie susitinka laive ,,Wilhelm Gustloff“.

Pačios rašytojos tėvas į Vakarus pasitraukė 1940 m., o 1949 m. išvyko į JAV, kur vedė amerikietę, R. Šepetys mamą. Rašytoja nuo vaikystės domėjosi menais, baigusi mokyklą nutarė studijuoti operą, tačiau pasuko į tarptautinius finansus ir įgijo šios srities diplomą. Dvidešimt metų dirbo muzikos industrijoje, muzikantų ir filmų kompozitorių vadybininke. R. Šepetys didžiuojasi lietuviškomis šaknimis, nepaisant to, kad, kaip pati juokauja, jos vardo ir pavardės niekas negali ištarti.

06.09.2011. WARSZAWA. AMERYKANSKA PISARKA LITEWSKIEGO POCHODZENIA RUTA SEPETYS, AUTORKA KSIAZKI "SZARE SNIEGI SYBERII". FOT. MAGDA STAROWIEYSKA/FOTORZEPA *** ZDJECIE POCHODZI Z ZASOBOW AGENCJI FOTOGRAFICZNEJ "FOTORZEPA". PROSIMY O DOPISANIE ZRODLA "FOTORZEPA" OBOK NAZWISKA AUTORA OPUBLIKOWANEGO ZDJECIA. ***

Rašytoją išgarsino į vaikų ir paauglių auditoriją orientuotas istorinis romanas „Tarp pilkų debesų“, pasakojantis apie lietuvių tremtį į Sibirą. Parašyti šią knygą įkvėpė apsilankymas Lietuvoje ir šokiravę giminaičių pasakojimai. R. Šepetys nutarė atkreipti skaitytojų dėmesį į šią menkai Vakaruose žinomą Baltijos šalių istorijos atkarpą. Romanas pateko į laikraščio „New York Times“ bestselerių sąrašą, išverstas į daugelį pasaulio kalbų. Dabar Jungtinės Karalystės ir JAV kūrėjai romaną ekranizuoja Lietuvoje. Pagrindinis herojės Linos vaidmenį atlieka britų aktorė Bel Powley, išgarsėjusi vaidmeniu kino žinovų pripažintame filme „Paauglės dienoraštis“ („Diary of a Teenage Girl“).

Daugiau informacijos apie naująją knygą ir R. Šepetys galima rasti:

http://www.penguinrandomhouse.com/books/311729/salt-to-the-sea-by-ruta-sepetys/9780399160301/

www.rutasepetys.com

www.facebook.com/rutasepetys

Vaclovas Biržiška – bibliografas ir senosios lietuvių literatūros tyrinėtojas

VaclovasBiržiška1925F182-108-1bBiržiška Vaclovas (1884.12.02 Viekšniai – 1956.01.02 Waterbury, Konektikuto valstija), visuomenės veikėjas, bibliografas, teisininkas, publicistas. Mykolo ir Viktoro Biržiškų brolis. Lietuvos MA narys (1941). Pulkininkas leitenantas (1925). VDU filologijos garbės daktaras (1939). 1895–1903 mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1909 baigė Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetą, studijuodamas buvo slaptos lietuvių bibliotekos vedėjas, dalyvavo LSDP veikloje. Didžiojo Vilniaus seimo (1905) dalyvis. 1910–14 dirbo advokato padėjėju, advokatu Vilniuje ir Šiauliuose, čia tvarkė viešąją biblioteką ir Šiaulių ekonomijos archyvą. 1914–17 tarnavo Rusijos kariuomenėje; štabo kapitonas (1917). 1917 Maskvoje dirbo Lietuvos reikalų komisariato archyvo vedėju. 1918 kaip buvęs karininkas bolševikų suimtas. Sušaudymo išvengė tik V. Kapsuko siūlymu sutikęs dirbti vadinamos Lietuvos sovietinės respublikos švietimo liaudies komisaru (1919 01–03). 1920–25 dėstė Aukštuosiuose karininkų kursuose ir Karo mokykloje Kaune. Nuo 1922 VDU (iki 1930 Lietuvos universitetas) dėstė teisę, bibliografiją ir knygos istoriją, 1933–35 Teisių fakulteto dekanas; prof. (1930). 1923–1944 VDU bibliotekos, 1924–43 ir Bibliografijos instituto direktorius. 1931–44 Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas. 1940–41 VU Teisių fakulteto dekanas, Bibliologijos katedros (nuo 1941 12 01 veikė VDU) vedėjas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1946–49 dėstė Pabaltijo universitete Hamburge – Pinneberge. Nuo 1946 Lietuvių rašytojų draugijos garbės narys. 1949 apsigyveno JAV. 1951–53 Kongreso bibliotekos Vašingtone garbės konsultantas. Stamps_of_Lithuania,_2009-05

Nuo 1906 bendradarbiavo spaudoje. Rinko medžiagą ir redagavo bibliografinius leidinius: „Knygos“ (1922–26), „Bibliografijos žinios“ (1928–43), tęstinį leidinį „Mūsų senovė“ (1937–40). 1931–44 buvo „Lietuviškosios enciklopedijos“, 1953–54 „Lietuvių enciklopedijos“ vyr. redaktorius. Surinko ir paskelbė kult. ir lit. palikimo archyvinės medžiagos. Svarbiausi darbai: „Lietuvių bibliografija“ (4 d. 1924–39), „Lietuviškų knygų istorijos bruožai“ (1 d. 1930), „Iš mūsų laikraščių praeities“ (1932), „Lietuviškieji slapyvardžiai ir slapyvardės“ (1943), „Senųjų lietuviškų knygų istorija“ (1953–1954), „Aleksandrynas“ (3 t. 1960–65 Čikaga 1990 Vilnius), „Praeities pabiros“ (1960), „Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV-XVIII amžiais“ (1987), „Amerikos lietuvių spauda 1874–1910. Bibliografija“ (1994), „Knygotyros darbai“ (1998). Gedimino 3 laipsnio ordinas (1928).

Biržiška Vaclovas. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2003, t. 3, p. 235. Straipsnio autoriai Egidijus Aleksandravičius, Vladas Žukas.

Chemija, kvepalai, išeivija. Kas bendro?

 Danutės Anonienės darbo pradžia. ,,Fritzide Brothers” laboratorijoje, 1954 m.

Danutės Anonienės darbo pradžia. ,,Fritzide Brothers” laboratorijoje, 1954 m.

Danutė Pajaujis-Anonis gimė 1925 m. balandžio 30 d. Marijampolėje. 1942–1944 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete Kaune. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, ten lankė Aukštosios technikos mokyklą Hanoveryje. 1950 m. gyvendama jau JAV, Fordhamo universitete D. Pajaujis-Anonis baigė chemijos magistrantūros studijas. Daugiau nei 15 metų moteris dirbo aromatinių parfumerijos medžiagų tyrimo ir gamybos įmonėse. Nuo 1962 m. tapo chemijos ir parfumerijos konsultante. Skaitė paskaitas tarptautiniuose kongresuose JAV, Japonijoje, Anglijoje. Priklausė „American Society of Perfumers” – buvo pati pirmoji moteris, priimta į šią draugiją. Toliau skaityti „Chemija, kvepalai, išeivija. Kas bendro?“

Chemikas, kuris rašo apie literatūrą

 Lituanikos skaitykla  A(LK)21/011

Lituanikos skaitykla A(LK)21/011

Kaip galėtume pristatyti išeivijos profesorių Kęstutį Keblį? Tai chemikas, išgarsėjęs kaip literatūros kritikas, žurnalo „Ateitis“ bendradarbis, Lituanistikos instituto Čikagoje literatūros skyriaus vedėjas, ateitininkas ir skautas. Profesorius griauna stereotipą, jog „tiksliukas“ negali būti gabus literatūrai ir atvirkščiai. Kęstutis Keblys – netradicinis lietuvių literatūros kritikas. Literatūros analizės neparemtos mokslinėmis teorijomis, metodologijomis, tačiau visada objektyvios, įdomios, gyvos. „Kritiškas ir atviras kritikai. Nemeilikaujantis, bet malonus. Pripratęs prie amerikietiško gyvenimo būdo, bet kasmet keletui mėnesių sugrįžtantis į Lietuvą“, – taip rašoma apie išeivijos mokslininką.

2011 m. Lietuvių išeivijos institutas išleido Kęstučio Keblio literatūros kritikos straipsnių rinktinę, kurią galima rasti ir Lituanikos skaitykloje.

„Knygoje „Smulki kritikos rasa“ skelbiami išeivijos literatūros kritiko Kęstučio Keblio tekstai, rašyti per daugiau nei penkiasdešimt metų, išbarstyti išeivijos ir Lietuvos periodikoje. Tai įvairaus žanro tekstai – akademinės studijos, recenzijos, proginiai straipsniai, juose dominuoja išeivijos literatūros tematika ir problematika. K. Keblio literatūros kritika išsiskiria vertinimų taiklumu, objektyvumu, šmaikštumu, literatūrinių kontekstų paralelėmis“.

Kviečiame skaityti!