Chemija, kvepalai, išeivija. Kas bendro?

 Danutės Anonienės darbo pradžia. ,,Fritzide Brothers” laboratorijoje, 1954 m.

Danutės Anonienės darbo pradžia. ,,Fritzide Brothers” laboratorijoje, 1954 m.

Danutė Pajaujis-Anonis gimė 1925 m. balandžio 30 d. Marijampolėje. 1942–1944 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete Kaune. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, ten lankė Aukštosios technikos mokyklą Hanoveryje. 1950 m. gyvendama jau JAV, Fordhamo universitete D. Pajaujis-Anonis baigė chemijos magistrantūros studijas. Daugiau nei 15 metų moteris dirbo aromatinių parfumerijos medžiagų tyrimo ir gamybos įmonėse. Nuo 1962 m. tapo chemijos ir parfumerijos konsultante. Skaitė paskaitas tarptautiniuose kongresuose JAV, Japonijoje, Anglijoje. Priklausė „American Society of Perfumers” – buvo pati pirmoji moteris, priimta į šią draugiją. Toliau skaityti „Chemija, kvepalai, išeivija. Kas bendro?“

Ką žinome apie lietuvį fiziką Raymond J. Krisst?

Krisciokaitis-geriausiaJAV fizikas dr. Raymond J. Krisst, Lietuvoje žinomas kaip Rimas Kriščiokaitis, nuo pat atvykimo su tėvais į JAV (1949 m.) gyvena Hartforde, Konektikuto (Connecticut) valstijoje. Mokslininkas vykdė fundamentinius ir taikomuosius tyrimus Mičigano (Michigan State University, East Lansing), Jeilio (Yale) ir Harvardo universitetuose, Argono nacionalinėje laboratorijoje (Argonne National Laboratory), Masačiusetso technologijos institute (Massachusetts Institute of Technology), Helmholtzo asociacijos mokslinių tyrimų centro DESY (Deutsches Elektronen-Synchrotron) laboratorijose Vokietijoje ir kt. Ši daugiaplanė dr. Rimo Kriščiokaičio veikla gali pasitarnauti mokslo ir verslo plėtrai Lietuvoje.

Daugiau apie mokslininką bei jo tyrinėjimus skaitytkite >> http://mokslolietuva.lt/2015/07/esu-veiklos-zmogus/

Lietaus ir vestuvių žemėje

LankauskasKnygoje „The land of weddings and rain: nation and modernity in post-socialist Lithuania“ (Lietaus ir vestuvių žemė: tauta ir modernybė šiuolaikinėje Lietuvoje“) Gediminas Lankauskas, Reginos universiteto Kanadoje Antropologijos katedros profesorius, susitelkia į miestiečių vestuves šiuolaikinėje Lietuvoje. Prie modernybės sąvokos tyrėją nukreipė kalbinti lietuviai, dažnai vartoję žodžius „modernybė“, „moderniškas“, „modernizacija“ ir pan. Nors vestuvėse daugėja vakarietiškų elementų, organizatoriai neatsisako ir tradicinių, per kuriuos išreiškiama lietuvybė, t.y., priklausymas tautai. Pasak knygos autoriaus, tyrinėti vestuves šiuolaikinėje Lietuvoje reiškia įžengti į didžiulę ir klaidžią etnografinę teritoriją, užklystant į švenčiausias tautai vietas. Vestuvės tebėra ritualas, perteikiantis biologinio ir socialinio atsinaujinimo vizijas, leidžiantis pamatyti ar bent jau įsivaizduoti ateitį.

Ergonomikos pradininkas Alfonsas Čapanis

capanisAlfonsas Čapanis – lietuvių kilmės JAV psichologas, ergonomikos pradininkas. A. Čapanis gimė 1917 m. kovo 17 d. Meridene, Konektikuto valstijoje. 1943 m. baigė Jeilio universitetą. Nuo 1946 iki 1982 m. dėstė psichologiją ir pramonės inžineriją J. Hopkinso universitete. Mokslininkas priklausė Žmogiškųjų veiksnių ir ergonomikos draugijai, o taip pat buvo Inžinerinės psichologijos ir Tarptautinės ergonomikos asociacijų prezidentas. Vienas pirmųjų pradėjo tyrinėti sistemą žmogus – mašina. Tyrimai turėjo įtakos inžinerinės psichologijos formavimuisi. 1949 m. išleido pirmąjį ergonomikos vadovėlį „Taikomoji eksperimentinė psichologija: Žmogiškieji veiksniai technikos projektuose“ (Applied Experimental Psychology: Human Factors in Engineering Design).

chapanis_quote