– Neatrodo taip jau grynas, pilkas ar biednas, o vis tiek grinorium visi vadins, kol prasigyvens.
– Taigi, – pritarė jai tetulė, – ir apsirėdęs gražiai.
Žodį grinorius, matyti, jiedvi išvedė iš „gryno, pliko, neturtingo“. Bet aš taip atrodyti, rodos, negalėjau, nes vilkėjau trumpu paltuku, papuoštu „baronėlio“ apykakle, ir avėjau naujais pusbačiais, kuriuos nusipirkau Eitkūnuose.
– Gudbai, – mosavo ranka šeimininkei mano tetulė.
– Gudbai, misele, gudbai[1], – mosavo ranka šeimininkė mudviem abiem. – Gud lak grinoriui,[2] – pridėjo.
Ėjome per pačią Waterburio lietuvių naujokyno širdį. Galėjo būti apie 4 val. popiet, tai žmonių šaligatvyje buvo reta. Vis dėlto mano tetulė susitiko vieną kitą pažįstamą. Jie buvo gražiai apsirengę, ir tuo labai skyrėsi nuo Lietuvos žmonių. Skyrėsi jie ir savo kalba, kuri man buvo nauja ir nesuprantama.
Taip savo pirmuosius mėnesius Voterberio mieste, Amerikoje, aprašė pirmosios JAV lietuvių emigracijos bangos atstovas (dar žinomų „grynorių“ pavadinimu) nuo Eitkūnų dr. Algirdas Margeris [tikr. vardas Konstantinas Šeštokas – D. C.] 1956 m. Čikagoje išleistoje knygoje Amerikos lietuviai ir angliškųjų skolinių žodynas. Knyga prasideda trumpu autoriaus pasakojimu „Pirmieji mėnesiai Amerikoje“, kuriuo siekta ne tiek parodyti iš Lietuvos į kitą šalį atvykusiojo džiaugsmus ir vargus, kiek pailiustruoti lietuvių emigracijos pirmosios bangos atstovų kalbą, kuri autoriui buvo ir nauja, ir nesuprantama. Todėl A. Margerio pasakojime ypač gausu angliškų skolinių. Vieni jų nesunkiai atpažįstami, kaip antai, rič (angl. rich – turtingas), karas (angl. car – automobilis), senvičius (angl. sandwich – sumuštinis), elekšinai (angl. elections – rinkimai), seifas (angl. safe – seifas, nedeganti spinta pinigams ar kitokioms vertybėms laikyti), kiti – sunkiau, pavyzdžiui, trubelis (angl. trouble – nemalonumas, bėda), dobal (angl. double – dvigubas), faitas (angl. fight – muštynės), liukė (angl. luck – sėkmė, laimė), šaur bet (angl. shower bath – dušas) ir kt.
Toliau skaityti „„Gud lak, grinori“: pirmieji lietuvio mėnesiai Amerikoje”
Imbieriaus pyragas
Lapkričio 24 d., penktadienį, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje muziejuje, Kaune, vykusi išeivijos poetų Liūnės Sutemos ir Algimanto Mackaus jubiliejinėms sukaktims skirta konferencija „Nužemintųjų generacijos kodai“ subūrė gausų skaičių lietuvių diaspora besidominčių tyrėjų. Konferencijoje svarstyti Liūnės Sutemos ir Algimanto Mackaus kūrybos ir veiklos metmenys, iš naujo brėžtos žemininkų ir nužemintųjų generacijų ribos ir sąsajos, gilintasi į Liūnės Sutemos rašymo tradiciją ir išeivijos moterų poezijos slinktis šalia ir tarp „nužemintųjų“.
Konferencijoje su pranešimu „Liūnė Sutema ir Marius Katiliškis: (ne)kasdieniški liudijimai apie bendraminčius ir save“ dalyvavo ir mūsų skyriaus vyr. tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Savo pranešime ji pristatė mažai kam žinomą Maros ir Kazio Almenų sakytinės istorijos medžiagą „Maros ir Kazio Almenų surinkti pokalbiai, 1965–1977“, saugomą Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje (JAV). Tarp Almenų pakalbintųjų yra ir Zinaida Nagytė-Katiliškienė (Liūnė Sutema) ir Marius Katiliškis. 1965 metų birželio 14-ą ir liepos 23 dieną Kazio Almeno kalbinti sutuoktiniai dalijosi mintimis apie 1961 metais žuvusį Antaną Škėmą, 1964 metais žuvusį Algimantą Mackų ir tais pačiais metais netikėtai mirusį Julių Kaupą. Visi trys buvo Katiliškių pažįstami, o Mackaus ir Kaupo atveju – geri bičiuliai. Pokalbiuose gausu kasdieniškų ir nekasdieniškų detalių iš rašytojų (ne tik čia paminėtų) gyvenimo Vokietijoje ir Amerikoje. Ilgėliau sustojama ties Škėma – jo asmenybe ir kūryba. Būtent kalbėdami apie Škėmos kūrinius, Katiliškiai įvardija ir savo estetinius principus literatūroje. Užrašyti pokalbiai leidžia pažvelgti į Katiliškius ne tik kaip į kūrėjus, bet ir kaip į sutuoktinius, pajusti jų santykių dinamiką, pagarbą kito nuomonei, požiūrį į vienas kito kūrybą.
Šiandien į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką atkeliavo dar keturios dėžės siuntinių iš Amerikos. Niujorke iki šiol veikianti seniausia Amerikos lietuvių organizacija Susivienijimas Lietuvių Amerikoje (SLA) atsiuntė dovanų – per šimtmetį išsaugotų leidinių, kurie liudija mūsų tėvynainių kultūrinę veiklą, atspindi jų kasdienybės rūpesčius ir švenčių džiaugsmus.