Sunkus ir erškėčiuotas Argentinos lietuvių teatrinės veiklos kelias

Parengė Deimantė Žukauskienė


19 a. prasidėjusi emigracija į Argentiną tapo atskaitos tašku kultūrinės veiklos plėtrai, tačiau reikšmingiausi kultūrinės veiklos įvykiai siejami su tarpukario nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu.

Lietuviai, apsigyvenę Argentinoje, ilgainiui pradėjo steigti įvairias kultūros bei savišalpos draugijas. 1914 m. Buenos Airėse įkurtas Susivienijimas lietuvių Argentinoje (toliau SLA), kuris leido lietuvišką spaudą, steigė meno saviveiklos ratelius, rengė kultūros vakarus.

„Sunkus ir erškėčiuotas buvo kultūrinės veiklos kelias. Iš pradžių jis reiškėsi palaidais vienetais. Paskui buvo dedamos pastangos sukristalizuoti menines pajėgas grupėmis: vaidintojų būrelius, chorus, ansamblius, orkestrus, bet nepajėgta pastoviai išsilaikyti dėl pačių gyvenimo sąlygų: jaunieji subręsta, sukuria šeimos židinius, dažnai ne tos pačios tautybės, būna priversti pasitraukti, kiti apsigyvendami kitur, negal dalyvauti, seni visai pasensta, šalinasi nuo bet kokios veiklos. Nuolatinis lipdymas papildymais nusibosta, ilgainiui apleidžiama. Vaidintojų būreliai, kitados veikę, reikalui esant susiburia ir vėl paskui vėl gyvena kas sau“.

Susivienijimas lietuvių Argentinoje. – Buenos Aires : Susivienijimas Lietuvių Argentinoje, [1964], 91.

1926-1927 metais, veiklą pradėjus Susivienijimo lietuvių Argentinoje organizacijai, pradedami statyti ir teatro pasirodymai. Šiais metais pastatyta drama „Undinė“. Organizacijos narys Pranas Galbuogis, kaip matosi iš SLA protokolų, ragina „užsakyti iš Lietuvos veikalų“. Tačiau teatro veikla išlieka vis dar mažai organizuota, kryptinga, taip pat stigo ir lėšų jai vystyti.

1927 m. balandžio mėn. 3 d. SLA pirmininkas M. Rušėnas susitikime praneša, kad artistams reikalingas koks nors atlyginimas: „nutarta duoti vakarienę“. Pasirodymai duodavo šiokio tokio pelno, bet ne visuomet. Buvo ir labai nuostolingų. Tuo metu vaidino žmonės, kurie apie vaidybos meną mažai arba nieko neišmanė.

Apie 1936 m. būta bandymų steigti nuolatinį teatrą,  tačiau dėl vidinės nesantaikos tai ir teliko idėja. Prie SLA kultūrinės veiklos daug prisidėjo teatras „Viltis“. Jo vadovas Vincas Sajauskas, kaip aktyvus visuomenininkas, 1947 metais apdovanotas amžina plunksna su užrašu: SLA. Per keliolika metų bendradarbiaujant su SLA pastatyta „visa eilė smagių veikalų“:

Apsiriko, Žemaitės 2-jų veiksmų komedija, rež. V Sajauskas;

Pavogtoji sužadėtinė, Jono Skinkio vieno veiksmo komedija, rež. V. Sajauskas;

Pampalio piršlybos, 2-jų veiksmų komedija, parašyta E. Gramtiko;

Amerika pirtyje, komedija pagal Keturakio pjesę, rež. Sajauskas;

Tik niekam nesakyk, vieno veiksmo komedija, rež. St. Majauskas;

Avinėlis nekaltasis, Aišbės keturių veiksmų komedija, rež. Sajauskas;

Uošvė į namus, tylos nebebus. „Vaidybą prižiūrėjo Irenė Andriuškaitė“;

Žentai iš Amerikos, 2 veiksmų komedija, rež. St. Majauskas;

Džiordž Dandin, 3 veiksmų Moljero komedija, rež. K. Velička

Barzdaskutys nukirto galvą ir kt. komedijos.


Susivienijimas lietuvių Argentinoje : istorinė apžvalga : auksinio jubiliejaus proga, 1914-1964 Kristijono Donelaičio metais / parašė Andrius Jakubauskas ; medžiagos rinkime talkino Pranas Stalioraitis ; paruošė spaudai Kastantas Norkus. – Buenos Aires : Susivienijimas Lietuvių Argentinoje, [1964], 90-95.