Sunkus ir erškėčiuotas Argentinos lietuvių teatrinės veiklos kelias

Parengė Deimantė Žukauskienė


19 a. prasidėjusi emigracija į Argentiną tapo atskaitos tašku kultūrinės veiklos plėtrai, tačiau reikšmingiausi kultūrinės veiklos įvykiai siejami su tarpukario nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu.

Lietuviai, apsigyvenę Argentinoje, ilgainiui pradėjo steigti įvairias kultūros bei savišalpos draugijas. 1914 m. Buenos Airėse įkurtas Susivienijimas lietuvių Argentinoje (toliau SLA), kuris leido lietuvišką spaudą, steigė meno saviveiklos ratelius, rengė kultūros vakarus.

„Sunkus ir erškėčiuotas buvo kultūrinės veiklos kelias. Iš pradžių jis reiškėsi palaidais vienetais. Paskui buvo dedamos pastangos sukristalizuoti menines pajėgas grupėmis: vaidintojų būrelius, chorus, ansamblius, orkestrus, bet nepajėgta pastoviai išsilaikyti dėl pačių gyvenimo sąlygų: jaunieji subręsta, sukuria šeimos židinius, dažnai ne tos pačios tautybės, būna priversti pasitraukti, kiti apsigyvendami kitur, negal dalyvauti, seni visai pasensta, šalinasi nuo bet kokios veiklos. Nuolatinis lipdymas papildymais nusibosta, ilgainiui apleidžiama. Vaidintojų būreliai, kitados veikę, reikalui esant susiburia ir vėl paskui vėl gyvena kas sau“.

Susivienijimas lietuvių Argentinoje. – Buenos Aires : Susivienijimas Lietuvių Argentinoje, [1964], 91.
Toliau skaityti „Sunkus ir erškėčiuotas Argentinos lietuvių teatrinės veiklos kelias“

Trys knygos apie Vilniaus istoriją

Knygas atrinko Vaclava Filipovič

Przedwojenne Wilno : najpiękniejsze fotografie / Jolanta B. Kucharska. – Warszawa : Wydawnictwo RM, 2013. – 101, [3] p. : fotogr. – ISBN 978-83-7773-052-2

Knygoje pateikiamos profesionalų ir mėgėjų nuotraukos, kurios veda mus į nostalgišką kelionę po XIX–XX a. sandūros ir tarpukario Vilnių. Daugiau apie knygą (lenkų k.) ir kelios nuotraukos iš jos: https://culture.pl/pl/dzielo/jolanta-b-kucharska-przedwojenne-wilno-najpiekniejsze-fotografie


Toliau skaityti „Trys knygos apie Vilniaus istoriją“

Lituanistikos skyriaus pėdsakai „Draugo“ priede „Kultūra“

JAV lietuvių laikraščio „Draugas“ priede „Kultūra“, išėjusiame šį šeštadienį (rugsėjo 7 d.), rasite net kelis Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus pėdsakus.  Mūsų skyriaus darbuotoja Deimantė Žukauskienė recenzuoja keliautojos Eglės Gerulaitytės antrąją knygą, „Amerika be dangoraižių“ “ (p. 7). „Ši knyga nėra vien apie keliones. Tai ne tik išorinė kelionė į svečias šalis, bet ir kelionė po savąjį aš. Ir (galbūt) savęs atradimą“, rašo Deimantė.

Pristatydama rugpjūčio kultūrinę padangę, Astrida Petraitytė pastebi Leonardo Skirpsto parodą „(Ne)lokali istorija“, skirtą Baltijos kelio 30-mečiui (p. 2-3, 8). Paroda Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje veiks iki rugsėjo 22 d. Užsukite!

Daugiau apie parodą >>

Iš tarpukario laikraščių. Apie plaukus ir protą

Jeigu tikėsime 1930 m. vasario 20-osios „Lietuvos žiniomis“, vienas vokiečių medikas  būtų pritaręs patarlei „Ilgas plaukas, trumpas protas“ (beje, ši patarlė yra tarptautinė[1]): „Mediko nuomone, smagenys [smegenys] kliudą plaukams augti, nes atima iš jų kraują. […] Plikė esanti geriausias ir tikriausias protingumo ir išminties įrodymas. […] Kas del to, kad jo teorija prieštaraujanti faktams, medikas atsako: „nuo to tik blogiau faktams “.


[1] Giedrė Bufienė, „Boba lietuvių patarlėse ir priežodžiuose.“ Tautosakos darbai, 16(23),  2002, 63.

Dokumentinį paveldą tyrinėja studentai

Studentai visados laukiami Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kur jų laukia itin įvairi, dažnai – dar menkai tetyrinėta, medžiaga! 

Akimirkos iš gynimų

Šiandien džiaugiamės puikiai apgintu Justynos Sadovskos baigiamuoju bakalauro darbu „Karo patirtys Gabrielės PetkevičaitėsBitės ir Władysław’o Wielhorski’io dienoraščiuose“ (VDU Švietimo akademija, lietuvių filologijos ir istorijos pedagogikos studijų programa). 🎓✒️Darbo autorė tyrinėjo bibliotekoje saugomus Władysław’o Wielhorski’io rankraščius, o juos įskaityti padėjo ir turimomis žiniomis apie autorių pasidalino mūsų skyriaus darbuotojai. Beje, Władysław’o Wielhorski’io dienoraščius, kuriuos verčia nuostabi vertėja Irena Aleksaitė, planuojama išleisti rudenį. 

Nacionalinės bibliotekos fonduose saugomi dokumentai įkvėpė ir vakar apgintą V. Budreckaitės magistro darbą „Diasporos vaidmuo formuojant Lietuvos įvaizdį laikraštyje „The New York Times“ 1990 m.“ VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Kai kurias iškarpas iš 1990 m. Vakarų spaudos galite peržiūrėti virtualioje parodoje >>

Iš tarpukario laikraščių: vasaros mados

„Madų žurnaluose pažymėta, kad bus dėvimos ir didelės mėlynos spalvos palerinos, bet Lietuvoj madų salonuose manoma, kad ši naujiena Lietuvoj neprigysianti, nes taip apsirengusi panelė, būtų panaši į mūsų policininką,“ – rašė Modistė  „Amatininke“ (1935, nr. 15, p. 4)