Kaip austrai suko filmą „Birutės daina“

„Pastaruoju metu filmų gamyba yra žymiai sumažėjusi , o taip pat ir esamų filmų turinys yra blankus. Ypatingai  neturtingos yra filmos diktatūrinių valstybių, kurios reikalauja ne tikro meno, bet propagandos. Kino mėgėjai tokiomis filmomis nepatenkinti,“ – 1938 m. vasarį Borisas Dauguvietis pasakojo „Lietuvos žinioms“.[1] Pasak jo, būtent tai lėmė, kad austrai susidomėjo kino filmo apie Lietuvos istoriją scenarijumi: „Susidomėta svetimais kraštais, kurių įdomumas bei nepažįstama graži gamta nusvertų gerą artistų vaidybą. Taigi, panašiai sumetimai ir apskaičiavimas, svetima kino filmų gamybos b-vė „Ekranfilm“ Vienoje, ėmėsi sukti filmą iš Lietuvos gyvenimo.“[2] Į Lietuvą atvyko bendrovės režisierius Aleksandras Gorskis. Filmą užsimota „gaminti“ vokiečių ir anglų kalbomis.[3]

Toliau skaityti „Kaip austrai suko filmą „Birutės daina“”

Pasirodė naujas laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ numeris

Beje, tarp kitko, mielas Simanai, / jeigu susitiktumei Stanevyčią, / – siunčiu linkėjimų ir pasakyk, / kad jojo tėviškėj svečiai. / Čia daug praeivių ėjo ir praėjo, / palikdami nualintus laukus ir pievas. / Tur būt užmiršo mus gerasis Dievas, / kad mes to vargo klumpėm nebeišbrendam…

(Petras Gintalas. Atviras laiškas Simanui Daukantui Anapilyje)


Mus pasiekė naujas Simono Daukanto bibliofilų klubo laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ numeris (Nr. 8). Natūralu, kad daugiausia dėmesio skiriama Simonui Daukantui: 2018-aiais minėjome 225-ąsias istoriko gimimo metines. „Knygių aplinkoje sakoma, kad žmogus, draugaujantis su knyga, myli šviesą. Toks žmogus buvo Simonas Daukantas“, –  taip prasideda „Redakcijos žodis“.

Toliau skaityti „Pasirodė naujas laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ numeris”

Naujos lietuvių autorių knygos užsienio kalbomis

Pas  mus jau atėjo Kalėdos: su naujutėlėmis lietuvių autorių knygomis iš užsienio! Smagu, kad mūsų rašytojų kūrybą gali skaityti ir kitų šalių skaitytojai. 

POEZIJA

New Baltic poetry : [anthology] / Marius Burokas, Benediktas Januševičius, Antanas Jonynas, Aušra Kaziliūnaitė, Giedrė Kazlauskaitė, Kęstutis Navickas; edited by Jayde Will ; [translation R. Uzgiris … [et al.]. – Cardigan : Parthian, 2018. – 214, [2] p. – ISBN 978-1-9121-0905-0

Now I understand / Marius Burokas ; translated from Lithuanian by Rimas Uzgiris. – Cardigan : Parthian, 2018. – 80 p. – ISBN 978-1-9121-0944-9

Stalo kalnas = Stół góra ołtarna / Vladas Braziūnas ; z języka litewskiego przełożyła Agnieszka Rembiałkowska. – Sejny : Pogranicze, 2018. – 240, [10] p. – (Seria Poetycka Inicjał). – ISBN 978-83-61388-95-1

The moon is a pill / Aušra Kaziliūnaitė ; translated from Lithuanian by Rimas Uzgiris. – Cardigan : Parthian, 2018. – 66 p. – ISBN 978-1-9121-0945-6

Then what : selected poems / Gintaras Grajauskas ; translated from the Lithuanian by Rimas Uzgiris. – Hexham : Bloodaxe Books, 2018. – 95 p. – ISBN 978-1-78037-213-6

Εφτα Λιθουανοι ποιητεσ στον 21° αιωνα / Daiva Čepauskaitė, Agnė Žagrakalytė, Giedrė Kazlauskaitė, Aušra Kaziliūnaitė, Gytis Norvilas, Marius Burokas, Aivaras Veiknys ; eπιμέλεια χαι σύνταξη: Dalia Staponkutė ; mετάφραση: Σ. Σουλιώτης. – Θεσσαλονίκόν : Σαιζπηρικόν, 2018. – 204, [3] p. – ISBN 978-618-5274-30-6

Toliau skaityti „Naujos lietuvių autorių knygos užsienio kalbomis”

Jolantei Budriūnienei įteikta Kultūros ministerijos premija

Dainiaus Vaitiekūno nuotr.

Šiandien Vilniaus miesto rotušėje įteiktos šiųmetės Kultūros ministerijos premijos labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorei, buvusiai Lituanistikos skyriaus vadovei, Jolantai Budriūnienei įteikta premija už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus ir praktinę veiklą bibliotekose.

Serge‘o Barbeto atvira paskaita apie netikras naujienas

Gruodžio 14 d. 17 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Valstybingumo erdvė, II aukštas) žurnalistas Serge‘as Barbetas, Prancūzijos medijų ir informacinio raštingumo centro (CLEMI) direktorius, skaitys atvirą paskaitą apie netikras naujienas ir būdus, kaip apsisaugoti nuo manipuliacijos informacija. Paskaita bus verčiama į lietuvių kalbą. Norintieji gauti pažymėjimus kviečiami užsiregistruoti iš anksto, iki gruodžio 13 d. imtinai (nurodant savo vardą, pavardę, instituciją, šiuo el. adresu: matas.baltrukevicius@lnb.lt)

Prancūzų instituto Lietuvoje kvietimu į Vilnių atvykęs lektorius pristatys savo vadovaujamo centro (kurio steigėjas – Prancūzijos švietimo ministerija) patirtį sprendžiant aktualias su manipuliacija informacija ir netikromis naujienomis susijusias problemas medijų komunikacijoje, naujausias jaunimo ir visuomenės edukacijos priemones, išbandytas įvairiose edukacinėse programose Prancūzijoje.

Apie lektorių (Prancūzų instituto informacija):
Serge Barbet yra žurnalistas, savo karjerą pradėjęs rašytinėje žiniasklaidoje (1995–2001). Vėliau dirbo Liono apkrities vietinės valdžios administracijų patarėju (2001–2013), Moterų teisių, miestų, jaunimo ir sporto ministrės bei Švietimo, mokslo ir tyrimų ministrės patarėju žiniasklaidos ir pilietinio ugdymo klausimais (2014–2017). Nuo 2017 m. Barbet vadovauja Prancūzijos medijų ir informacinio raštingumo centrui, kurio misija – rengti mokytojus, kurti medijų ir informacinio raštingumo ugdymo priemones, organizuoti medijų raštingumo mokyklose veiklas, koordinuoti kasmet vykstančią „Medijų raštingumo mokyklose savaitę“, kuri suburia per 3 milijonus mokinių Prancūzijoje ir užsienyje.

Prieš 100 metų lapkričio 30 d. paskelbtas Tilžės aktas

Parengė Rima Dirsytė


Tilžės akto plakatas, išleistas Klaipėdoje, 1936 m.

1918 metai tapo lemtingi lietuvių tautos istorijoje. Vasario 16 dieną Tautos taryba Vilniuje paskelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą, kuriuo buvo atkurta Lietuvos valstybė, tuo nutraukiant  bet kokius pavaldumo ryšius su kitomis valstybėmis (Rusija, Lenkija ir Vokietija). Lapkričio 30 d. Prūsų lietuvių tautos taryba Tilžėje priėmė deklaraciją, kuria, remiantis tautų apsisprendimo teise, buvo reikalaujama prijungti Mažąją Lietuvą prie atkurtos Lietuvos valstybės.

Prūsų lietuvių tautos taryba –  1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje kelių dešimčių mažalietuvių atstovų beveik iš visos Mažosios Lietuvos įkurta politinė organizacija. Jos nariais buvo žinomi to meto visuomenės veikėjai: Prūsijos landtago narys kun. prof. Vilius Gaigalaitis, kun. Mikelis Reidys, Martynas Jankus, Enzys Jagomastas, Viktoras Gailius, Erdmonas Simonaitis, Adomas Brakas, Kristupas Lekšas, Jonas Vanagaitis ir kt. Jau pačią pirmą  dieną taryba 100 tūkst. egz. tiražu išplatino atsišaukimą „Lietuvninkai! Pabuskit, klausykit, padabokit!“, kuriame propagavo šią susijungimo idėją. Daugeliui tarybos narių užėmus tvirtą prolietuvišką poziciją, lapkričio 30 d., susirinkusi spaustuvininko Enzio Jagomasto namuose Tilžėje, taryba paskelbė  aktą. Jį pasirašė 24 signatarai. Toliau skaityti „Prieš 100 metų lapkričio 30 d. paskelbtas Tilžės aktas”