Poezija be pakylėto dvasingumo

triukšmo gyvatė

gali būti švelni

jeigu būsi švelnus

ir nustosi slapstytis

nuo jos triukšmo akių

nes jos tyli

Tarp knygų, patekusių į „Metų knygos rinkimų“ poezijos penketuką , netradiciškai atrodo „Triukšmo gyvatė“: jauno poeto Tomo Petrulio pirmoji knyga, 2017 m. išleista  elektroninės leidyklos „Naujas vardas“.

Eilėraščių knyga išsiskiria ne tik dėl elektroninės formos. „Tomas Petrulis mikliai išvengia beveik visų poetiškumo spąstų ir tyčia, su pasimėgavimu nuvilia mūsų įprastus poetinius lūkesčius – atima iš mūsų tiek kartų jau žiaumotą poezijos kramtalą. Pradedi skaityti eilėraštį ir, regis, jau atpažįsti siurrealizmą. O pasirodo ne – jis baigiasi meiliu „šveikišku“ kreipiniu, nešvankybe ar prozišku it palto saga sakiniu“,[1]– rašo Marius Burokas, kurio knyga „Švaraus buvimo“, taip pat patekusi į poezijos knygų penketuką, gruodžio 4 d. Nacionalinėje bibliotekoje bus pristatoma drauge su „Triukšmo gyvate“. (Valstybingumo erdvėje 18 val. vyksiantį susitikimą su T. Petruliu ir M. Buroku ves literatūros kritikė dr. Virginija Cibarauskė.) Toliau skaityti „Poezija be pakylėto dvasingumo”

Karalienė iš Lietuvos, kurios asmenybė keri švedus

1562 m. spalio 4 d. Vilniuje Kotryna Jogailaitė – Žygimanto Senojo dukra – ištekėjo už Suomijos kunigaikščio Jono Vazos, vėliau tapusio Švedijos karaliumi. Bonos Sforcos dukterį švedų istorikai vadina „Renesanso karaliene“, nes ji atvežė itališkojo Renesanso idėjas. 2018 m. išėjusi švedų kultūros istorikės Evos Mattsson biografinė knyga Furstinnan apie Kotryną Jogailaitę gausiai iliustruota, parašyta gan paprasta kalba, trumpais sakiniais, todėl paskaitoma ir teturintiems švedų kalbos pagrindus.

O Kotrynos Jogailaitės gyvenimas iš tiesų vertas plunksnos – arba kino kameros.  „Prieš 450 metų surengtos tokios vestuvės, kokios, jei tik Holivudo scenaristai būtų skaitę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istoriją, seniai būtų tapusios „Oskarais“ nominuoto kostiuminio nuotykių filmo siužetu“,[1] –  2012 metų spalį, per vestuvių sukaktį, žaismingame tekste rašė Rimvydas Valatka. Nors Kotryna, ypač amžininkų standartais, buvo labai įmetėjusi nuotaka (beveik 36-erių!), jos rankos dėl politinių sumetimų siekė ne vienas Šiaurės ir Rytų Europos valdovas. Rusijos valdovą santuoka nepaprastai įžeidė: „Nevaldomu charakteriu garsėjęs caras Joanas[2] pasijuto pažemintas, todėl pasiuntė 5 tūkst. vyrų armiją į Estiją, kur per Pernu ir Revalį į tuometę Suomijos sostinę Abą (dabar Turku) keliavo jaunavedžiai. Rusų armijai buvo duotas tik vienas trumpas įsakymas: pagrobti Kotryną ir atvežti ją į Maskvą!“[3] Pasalos keliauninkai išvengė, tačiau kelionė Šiaurėn, į Suomiją, užsitęsė kelis mėnesius, nes žiema tais metais pasitaikė ankstyva ir atšiauri. Suomijoje jaunavedžius pasitiko santuokai nepritarusio Švedijos karaliaus Eriko XIV – jaunikio brolio – rūstybė, o Maskvoje vis nerimo caras. Po keisčiausių istorijos vingių, kėlusių grėsmę Kotrynos gyvybei, 1569 m. – Liublino unijos metais – Upsaloje ji buvo karūnuota Švedijos karaliene. Beje, E. Mattsson teigia galimai radusi Kotrynos vestuvinę karūną. Toliau skaityti „Karalienė iš Lietuvos, kurios asmenybė keri švedus”

Poetas Marius Burokas linki švaraus buvimo

veidas

tarp šokančių dulkių

pakeltas į šviesą –

viršutinę Dievo lentyną

 

ieško savo raidės

gal net žino ją –

susirado tarp minkštų

nuvartytų katalogo lapelių

Šios dvi strofos – iš Mariaus Buroko eilėraščio „Bibliotekininkė“, publikuoto rinkinyje „Švaraus buvimo“(Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018). Gruodžio 4 d.  akcijos „Metų knygos rinkimai“ susitikimą su poetais M. Buroku ir Tomu Petruliu vesianti literatūros kritikė Virginija Cibarauskė pavadinimą „Švaraus buvimo“ sieja su rašymu kaip apsivalymu: „Išpažintinius „Švaraus buvimo“ eilėraščių elementus atpažino anksčiau apie knygą rašę kritikai bei kritikės. Kitas kritikos akcentuojamas aspektas – iki šiol lietuvių poezijoje gana retos tėvystės, atsakomybės už santuoką ir apskritai santykius su aplinkiniais temos.“ [1]

Metų knygos 2018 : poezijos knygų penketukas

Toliau skaityti „Poetas Marius Burokas linki švaraus buvimo”

„Tarp knygų“ 2018 m. 11-asis numeris: apie ką jis?

Nacionalinė biblioteka išleido  žurnalo „Tarp knygų“ 2018 m. 11-ąjį numerį. Šįkart nemenką žurnalo dalį užima tekstai, vienaip ar kitaip susiję su Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus bei Retų knygų ir rankraščių skyriaus vykdomomis veiklomis.

Vaidenė Grybauskaitė pasakoja apie du svarbius renginius, kuriais lapkričio 8–9 d. Nacionalinėje bibliotekoje paminėtos Simono Daukanto 225-osios gimimo metinės. Pirmąją dieną buvo pristatyta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto parengta jame saugomų vertingiausių S. Daukanto rankraščių paroda, o prof. dr. Giedrius Subačius skaitė paskaitą. Lapkričio 9-ąją Nacionalinėje bibliotekoje vyko mokslinė konferencija „…ir kraštą vadino valstybe“.

Dokumentinio paveldo tyrimų departamento tyrėjos atverčia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomo Thomo Hobbeso veikalo „Leviatanas“, tebežadinančio įvairių sričių mokslininkų susidomėjimą, pirmąjį leidimą ir analizuoja graviūrą, iliustruojančią pagrindines veikalo temas ir problemas.

Dr. Gabrielė Jasiūnienė recenzuoja Nacionalinės bibliotekos išleistą solidų albumą „Mstislavo Dobužinskio heraldika: ne tik mokslas, bet ir menas“, kuriame pristatomas vertingas M. Dobužinskio heraldinis ir veksilologinis palikimas.

Akcijos „Metų knygos rinkimai“ suaugusiųjų ir poezijos knygų ekspertų komisijos nariai Giedrė Kazlauskaitė ir Gediminas Kajėnas kalbasi apie naują rinkimų kategoriją – publicistikos ir dokumentikos knygas, svarsto, kodėl ši kategorija išskirta, pabrėžia žanrų edukacijos poreikį (kalbino Vaiva Markevičiūtė). Primename, kad susitikimus su autoriais Nacionalinėje bibliotekoje šį kartą organizuoja ir Lituanistikos skyrius.

Kviečiame susipažinti su kitomis žurnalo temomis >> 

Parodos „Valstybės žinioms – 100 metų“ atidarymas

Parodos „Valstybės žinioms – 100 metų“ atidarymo proga gruodžio 3 d. 18 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.) vyksiančiame renginyje leidinio „Valstybės žinios“ istoriją ir reikšmę apžvelgs istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas ir istorikas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas Darius Juodis. Renginį moderuos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas, publicistas Vidmantas Valiušaitis.

1918 m. gruodžio 6 d. Valstybės Tarybos sekretorius J. Šernas Lietuvos valstybės Ministrų kabinetui įteikė raštą, kad aukštasis Valstybės Tarybos prezidiumas pripažino reikalingu leisti Valstybės įstatymų ir valdžios įsakymų lakštus ir pavedė jam tuojau pradėti tuo dalyku rūpintis. Taip buvo parengtas Nepriklausomos Lietuvos pagrindinių įstatymų šaltinis – periodinis informacinis leidinys „Laikinosios Vyriausybės žinios“, kurio pirmasis numeris pasirodė 1918 m. gruodžio 29 d. Vilniuje lietuvių, lenkų, gudų ir žydų kalbomis.

Pagrindinių šalies įstatymų leidybos raida apima tris laikotarpius: nuo 1918 m. vasario iki 1940 m. birželio, nuo 1940 m. birželio iki 1990 m. kovo ir nuo 1990 m. kovo 11 d. Parodoje, skirtoje „Valstybės žinių“ šimtmečiui, pristatomi leidinio įsteigimą atspindintys archyviniai dokumentai, Lietuvos partizaninio pasipriešinimo vadų įsakymai ir nutarimai, bylojantys buvusios tarpukario Lietuvos teisėsaugos tęstinumą partizanų veikloje, taip pat dokumentai ir leidiniai, parodantys „Valstybės žinių“ atkūrimą bei veiklą atkūrus nepriklausomybę.

Paroda „Valstybės žinioms – 100 metų“ Valstybingumo erdvėje veiks gruodžio 3–16 dienomis.

Bibliotekos atstovai dalyvavo Šimtmečio nacionalinėje karjeros savaitėje

Šiemet jau šeštą kartą surengta Nacionalinė karjeros savaitė (lapkričio 19-23 d.), kurios metu moksleiviai iš visos Lietuvos dalyvavo susitikimuose su įvairių sričių profesionalais, vyko į ekskursijas skirtingose įstaigose.

Nacionalinei bibliotekaikarjeros savaitėje atstovavo Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyresnysis metodininkas-tyrėjas Matas Baltrukevičius. Jis skaitė paskaitas moksleiviams Vilniaus Antakalnio, Senvagės ir Sofijos Kovalevskajos gimnazijose. Toliau skaityti „Bibliotekos atstovai dalyvavo Šimtmečio nacionalinėje karjeros savaitėje”