Kultūros žmonių portretai: Salomėja Nėris ir Vytautas Mačernis

Inspiracijos šaltiniu gali tapti ne tik menininkų kūrybos vaisiai, bet ir jų asmenybės, gyvenimai, biografijos detalės. Viena – žmogaus kūrybinis palikimas ir jo aktualumas, kita – asmens pasirinkimai, supusi aplinka, istorinis laikmetis bei individualių patirčių įtaka kūrybai. Tai atsiskleidžia rašytojos, muziejininkės Aldonos Ruseckaitės knygose, kuriose naujai interpretuojamos ir, remiantis gausiais istoriniais šaltiniais, pristatomos Salomėjos Nėries bei Vytauto Mačernio asmenybės.

Gegužės 13 d. 17.30 val. Valstybingumo erdvėje bus pristatomi A. Ruseckaitės kūriniai  „Padai pilni vinių: romanas apie Salomėją Nėrį“ ir „Dūžtančios formos: romanas apie Vytautą Mačernį“. Pristatyme-diskusijoje dalyvaus knygų autorė ir literatūros kritikas Petras Bražėnas. Vakaro prelegentai diskutuos apie knygų rašymo inspiracijos šaltinius, autorės siekius, kūrybinio proceso ypatumus ir sunkumus, atsakys į klausytojų klausimus.

Romane „Padai pilni vinių“ atskleidžiama prieštaringo likimo poetės Salomėjos Nėries gyvenimo paslaptis. Autorė tarsi preparuoja įvykius, dėl kurių poetė iki šiol vertinama nevienareikšmiškai – vienų ginama, kitų puolama, ir siekia parodyti, kaip menininką įtraukia laikmečio sąlygos. Knygoje taip pat vaizduojama, kaip asmeninį pasirinkimą lemia žmogaus prigimtis, charakteris, išsilavinimas, artimieji. Išteisinti Salomėją Nėrį ar nuteisti – šį klausimą autorė, gausiai pateikdama archyvinės medžiagos, spręsti palieka patiems skaitytojams.  

Romano „Dūžtančios formos“ puslapiai įtraukia ir pasakoja apie jauniausią lietuvių literatūros klasiką Vytautą Mačernį. Knygoje daug dėmesio skiriama ne tik poeto asmenybei ar kūrybai, bet ir meilei. Meilei, kuriai nebuvo lemta subręsti ir kuri neturėjo laimingos pabaigos. Autorė rėmėsi V. Mačernio sužadėtinės Bronės Vildžiūnaitės atsiminimais ir jos ilgus metus saugotais poeto rašytais laiškais. Knygos autorė užsklandoje rašo: „V. Mačernio meilės laiškus ir leidimą tuoktis B. Vildžiūnaitė į muziejų atidavė tik 2016 metų rudenį. Supratau, kad gyvuoja meilės legenda.“

Apie parodą „À la française: prancūziškoji kasdienybės estetika Lietuvoje“

Vygaudo Juozaičio nuotr.

„Frankofonija yra ne tik prancūzų kalba, bet ir literatūra, kultūra, jos sklaida. XVIII a. Paryžius tampa intelektualine sostine, ir skelbiamos naujos idėjos plinta ne tik po Prancūzijos provincijas, bet pasiekia ir kitas Europos šalis. Mes atrinkome XVIII–XIX amžių prancūzų literatūros leidinius. Pasirinkti ne žinomiausi to laikmečio autorių veikalai, pavyzdžiui, Voltaire‘o (Voltero) ar Charles de Montesquieu (Šarlio Monteskjė), o tie, kurie yra įdomūs savo forma ir stiliumi. Šie leidiniai yra geriau žinomi specialistams, prancūzų kalbos žinovams, literatūrologams, bet ne plačiajai visuomenei“,  –pasakoja Nacionalinės bibliotekos retų knygų ir rankraščių skyriaus vyresnioji redaktorė Dalia Tarailienė.

Visas interviu >>

Valstybingumo erdvėje sausio mėnesį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos

Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.

Pristatome sausio mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.

Įėjimas į visus renginius laisvas.


Gruodžio 18 d. – 2019 m. sausio 31 d. (bibliotekos darbo valandomis): prof. Vytauto Landsbergio šventinių atvirukų paroda

Nors kiekvienais metais šventiniu laikotarpiu siunčiama vis mažiau popierinių atvirukų, dažnas vyresnės kartos žmogus yra sukaupęs dideles jų kolekcijas. Ne išimtis yra ir prof. Vytautas Landsbergis – tarp jo turimų įvairiomis progomis gautų sveikinimų yra ir meno legendų Rimtauto Gibavičiaus, Petro Repšio, kitų garsių dailininkų darbų. Kviečiame aplankyti profesoriaus gautų šventinių autorinių atvirukų parodą.


Sausio 7 d. – rugpjūčio 7 d. (bibliotekos darbo valandomis): Pasaulio lietuvių bendruomenės leidinyje paskelbtos ,,Lietuvių chartijos‘‘ paroda

2019-uosius Seimas paskelbė Pasaulio lietuvių metais. Šia proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veiks vienos knygos paroda. Nuo sausio 7 d. bus eksponuojama „Lietuvių chartija“, kuri buvo paskelbta Pasaulio lietuvių bendruomenės leidinyje ir išreiškė lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus. 2019-aisiais sukanka 70 metų, kai „Lietuvių charta“ buvo paskelbta.

Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje sausio mėnesį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos“

Prof. Vytauto Landsbergio šventinių atvirukų paroda

Kiekvienais metais šventiniu laikotarpiu išsiunčiama vis mažiau popierinių atvirukų, tačiau dažnas vyresniosios kartos žmogus yra sukaupęs didelę jų kolekciją. Ne išimtis yra ir profesorius Vytautas Landsbergis: tarp jo turimų sveikinimų yra tokių meno legendų kaip Rimtautas Gibavičius ir Petras Repšys darbų. Artėjančių šv. Kalėdų proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į profesoriaus išsaugotų atvirukų parodą.

Parodos atidarymo renginys vyks gruodžio 18 dieną (antradienį) 11 val. Valstybingumo erdvėje (II a.). Jo metu profesorius V. Landsbergis su žmona Gražina Landsbergiene pasakos apie savo šeimos švenčių tradicijas – nuo tarpukario laikų iki dabartinės Lietuvos. Renginį moderuos Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyresnysis metodininkas-tyrėjas Matas Baltrukevičius.

Paroda bus eksponuojama Valstybingumo erdvėje iki sausio 31 dienos.

Diskusija „Valstybės švenčių minėjimas ir atminties kultūra“

Gruodžio 19 d. 18 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.) vyks mokslo darbų žurnalo „Parlamento studijos“  diskusija „Valstybės švenčių minėjimas ir atminties kultūra“.

1918 m. liepos 11 d. „Lietuvos aidas“ rašė:

Lietuvos nepriklausomybės šventė dėl įvairių priežasčių yra atidėta paskesniam laikui. Kada tos iškilmės tikrai bus, Lietuvos Tarybos komisija paskelbs paskiau. Galime tik pastebėti, kad tos iškilmės bus ne anksčiau, kaip rudenį, pasibaigus sodžiaus darbymečiui.

Kada Lietuvoje buvo pradėtos švęsti valstybės šventės, kas turėjo reikšmės sprendžiant, kurioms datoms ir sukaktims būtina priskirti valstybės šventės statusą, kokie teisės aktai jas reglamentavo, kokios buvo valstybės švenčių tradicijos ir svarbiausi atributai – apie Lietuvos valstybės švenčių istoriją bei dabarties tradicijas ir diskutuos renginio dalyviai:

  • dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė
  • dr. Mantas Adomėnas
  • dr. Norbertas Černiauskas 
  • prof. dr. Andrius Vaišnys

Diskusijos moderatorius doc. dr. Andrius Šuminas.

Kviečiame į diskusiją!

Poezija be pakylėto dvasingumo

triukšmo gyvatė

gali būti švelni

jeigu būsi švelnus

ir nustosi slapstytis

nuo jos triukšmo akių

nes jos tyli

Tarp knygų, patekusių į „Metų knygos rinkimų“ poezijos penketuką , netradiciškai atrodo „Triukšmo gyvatė“: jauno poeto Tomo Petrulio pirmoji knyga, 2017 m. išleista  elektroninės leidyklos „Naujas vardas“.

Eilėraščių knyga išsiskiria ne tik dėl elektroninės formos. „Tomas Petrulis mikliai išvengia beveik visų poetiškumo spąstų ir tyčia, su pasimėgavimu nuvilia mūsų įprastus poetinius lūkesčius – atima iš mūsų tiek kartų jau žiaumotą poezijos kramtalą. Pradedi skaityti eilėraštį ir, regis, jau atpažįsti siurrealizmą. O pasirodo ne – jis baigiasi meiliu „šveikišku“ kreipiniu, nešvankybe ar prozišku it palto saga sakiniu“,[1]– rašo Marius Burokas, kurio knyga „Švaraus buvimo“, taip pat patekusi į poezijos knygų penketuką, gruodžio 4 d. Nacionalinėje bibliotekoje bus pristatoma drauge su „Triukšmo gyvate“. (Valstybingumo erdvėje 18 val. vyksiantį susitikimą su T. Petruliu ir M. Buroku ves literatūros kritikė dr. Virginija Cibarauskė.) Toliau skaityti „Poezija be pakylėto dvasingumo“