Kokį kūrinį perskaityti rekomenduoja prof. Vytautas Landsbergis?

Prof. Vytautas Landsbergis per renginį Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje, kur atvirajame fonde saugoma jo asmeninė biblioteka.

Ar ketinate dalyvauti kūrybiškiausios anotacijos konkurse „Pasaulis mano knygų lentynoje“? Gal dar svarstote, kokią knygą vertėtų perskaityti ir pristatyti? O gal tiesiog ieškote skaitinio atostogoms arba ilgėjantiems vakarams? Galbūt apsispręsti padės knygas rašančių žmonių rekomendacijos. Iki konkurso pabaigos vis pasidalinsime rašytojų pasiūlymais, fotografijose įamžintais jų  knygų lentynų vaizdais.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo biblotekoje galima patyrinėti prof. Vytauto  Landsbergio asmeninę biblioteką. Valstybingumo erdvės lentynose  – atvirajame fonde – atsiveria itin marga knygų paletė. O ką V. Landsbergis rekomenduotų perskaityti  potencialiems  konkurso dalyviams?.. Pasiteiravome, kai  užsuko į Valstybingumo erdvę. V. Landsbergio pasirinkimas buvo kiek netikėtas:  jis rekomendavo Igno Šeiniaus novelę „Juzulis Ėglis.

Kūrinį, kuriame pasakojama apie drąsaus jauno vaikino nuotykius Lietuvos nepriklausomybės kovų metais,   rasite šiose knygose:

Tėviškės padangėje. Kaunas: Sakalas, 1938;

Raštai. T. 8: Proza: novelės, apysakos: „Tėviškės padangėje“, „Vyskupas ir velnias“ / parengė ir redagavo Laima Arnatkevičiūtė.  Vilnius: LLTI, 2008.

Jeigu neturite galimybės nukulniuoti į biblioteką, tačiau norėtumėte perskaityti novelę, Jums padės „Epaveldas“.  1939 m. kūrinį publikavo Vilniaus lietuvių laikraštis „Aidas“. Tiesa, teks paklajoti po keliolikos numerių puslapius (beje, juose sunku nepastebėti artėjančio karo atmosferos). Ištraukos iš „Juzulio Ėglio“ publikuotos: vas. 28, p. 2; kovo  4, p. 2; kovo 7, p. 2; kovo 11, p. 2; kovo 14, p. 2; kovo 18, p. 2; kovo 21, p. 2; kovo 25, p. 2; kovo 28, p. 2; bal. 1, p. 2; bal. 4, p. 2; bal. 8, p. 2; bal. 15, p. 2; bal. 18, p. 2–3.

JUZULIUI ĖGLIUI aš gavau mintį jau 1920 m., lankydamas savo tėviškę ir plačiau pakeliavęs po Rytų Lietuvą. Nemaža teko sutikti kovų, ypatingai su bolševikais, dalyvių ir išgirsti jų pačių pergyvenimų ar papasakojimų apie žuvusiųjų neretai tikrai didingus darbus. Tada aš dar labiau insitikinau, kad lietuvių tautos dvasios genijus, nežiūrint mums iš visų pusių inkalbėto menkystos komplekso, yra lygiai toks gaivus kaip senovėje ir kad tik jo dėka Lietuva atgavo savo nepriklausomybę. Tie nepriklausomybės kovų darbai mane taip pat intikino, kad genijaus savybių negalima išmokti, o kad jos gali lygiai našiai apsireikšti ir „paprasčiausiame“ kaimietyje ar plataus pasaulio ir didelio mokslo nepažinusiame jaunuolyje. Kad taip atsitinka ne tik kitose tautose, bet ir mūsų, turime tik džiaugtis

Ignas Šeinius