Tęsiame kultūrinių (savi)edukacijų tradiciją

Šią savaitę pratęsėme Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriuje prieš kelerius metus susiformavusią kultūrinių (savi)edukacijų tradiciją. Laiks nuo laiko visi kartu einame lankyti archyvų, muziejų. Šį kartą nutarėme giliau pasidomėti rašytojų kasdienybe ir buitimi.

Aplankėme du muziejus: Vinco Mykolaičio-Putino memorialinį butą-muziejų bei Venclovų namus-muziejų. Pasak kolegų, nedidelė išvyka buvo šviežio oro gurkšnis. Sužavėjo muziejų jaukumas, gilios gidžių žinios. Sužinojome, kad spalva, kurią geriausiai skyrė Mykolaitis-Putinas, buvo geltona (todėl bute ant svetainės stalo geltonuoja katpėdėlės). Išvydome pirmąją Tomo Venclovos knygą: 1946 m. savilaidos būdu išleistus  „Daugiakojus“ (kaina – 20 kapeikų). Kaip matyti iš nuotraukų, Venclovų namuose-muziejuje išbandėme baldų patogumą.

Dėkojame puikioms gidėms – Brigitai Daugėlaitei ir Silvijai Stankevičiūtei! Jeigu svarstote, kaip praskaidrinti rudens vakarus ir savaitgalius, siūlome užsukti į šiuos muziejus! Jie ir liko jaukūs it namai.

Jeigu susidomėjote, užfiksuotų akimirkų rasite albume socialiniame tinkle „Facebook“ >>

Lituanistikos skyriaus tyrėjos dalyvavo tarptautinėse konferencijose

Konferencijų akimirkos

2021 m. rugsėjo 15 d. šeštą kartą surengta bibliotekininkus, muziejininkus, archyvarus ir tyrėjus vienijančios nevyriausybinės organizacijos „Baltic Heritage Network“ („BaltHerNet“) konferencija. Dvi dienas virtualioje erdvėje vykusioje tarptautinėje konferencijoje pranešimus skaitė dalyviai iš Šiaurės Amerikos, Australijos ir Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Konferencijoje pranešimą perskaitė ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė.

Šiųmetinės konferencijos tema buvo laisva. Tiesa, atsižvelgiant į neeilinius, karantino paženklintus pastaruosius dvejus metus, renginio dalyviai buvo kviečiami pranešimus parengti ir pandemijos tema: pavyzdžiui, pasvarstyti, kaip apribojimai pakeitė bibliotekų, muziejų ir archyvų veiklą užsienyje, ar esami skaitmeniniai ir internetiniai ištekliai padėjo tvarkytis su nauja padėtimi, o gal buvo sukurti nauji skaitmeniniai ir internetiniai sprendimai. Ar pasikeitė renginių auditorija? Pagaliau – ar pandemija paveikė diasporos bendruomenių gyvenimą ir veiklą? Lietuvos nacionalinės bibliotekos darbuotoja skaitė pranešimą apie 2017–2019 metais bibliotekos kartu su „Europeana“ ir dar penkiais partneriais įgyvendintą migracijos kolekcijos sukūrimo projektą.

Toliau skaityti „Lituanistikos skyriaus tyrėjos dalyvavo tarptautinėse konferencijose“

1950 m. rugsėjo 20 d. gimė Jolita Skablauskaitė

Tekstą atrinko Deimantė Žukauskienė


Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2020]

Plaukiojimas rudenį

[apsakymas iš knygos „Liūnsargių moteris“ ]

Buvo geltonas, labai šiltas rudens vakaras, tokio šilto rudens žmonės dar neregėjo… Medžių lapai žioravo jau geltoni, o dosni, nesiliaujanti šiluma liejosi ir liejosi iš dangaus. Geltona saulė kabėjo virš laukų. Žmonės vežė buroklapius, rinko daržoves, o Sabina plaukė, lėtai sruvo su vandeniu, kuris buvo tirštas ir geltonas lyg saulėgrąžų aliejus, pro šalį slinko pievos, vienišos sodybos, susilenkę žmonės, mūkiančios karvės. Upė buvo siaura — tiesiog vargana upeliūkštė. Jos pakrantėse neaugo nei švendrės, nei jokie krūmokšniai. Nuo saulės į visas puses sklido auksiniai ratilai. Žmonės nekreipė jokio dėmesio į Sabiną, vienas pasiraitojęs kelnes vyriškis braidė palei krantą, prie pat vyšninio burokėlių lauko, jis net nepažvelgė į ją, tarsi būtų ne žmogus, o koks nors medžio kamienas besisupantis ant bangų. Saulė jau grimzdo žemyn, o Sabina norėjo plaukti ir plaukti šita upeliūkšte šiltą rudens vakarą laukais, sakytum tiesiai į dangų. Karta su ja plaukė ir geltoni medžių lapai, kuriuos vėjas buvo atnešęs iš tolimų sodybų.

Kai saulė dingo, ji išlipo iš vandens. Vilkėjo ne maudymosi kostiumėliu, o trumpute berankove suknele. Taip jos neišgręžusi, visa šlaputėlė nuėjo laukais. Keista. Buvo šilta sakytum vasaros vidurdienį.

[…]


Visą apsakymą rasite: http://www.tekstai.lt/tekstai/335-skablauskaite-jolita/6390-jolita-skablauskaite-plaukiojimas-rudeni-1993-86653424

Nacionalinė biblioteka kviečia Lietuvos moksleivius dalyvauti kūrybinio rašymo kursuose

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka antrą kartą organizuoja nemokamus profesionalų vedamus kūrybinio rašymo mokymus 9–11 klasių moksleiviams. Šiais metais kursai vyks nuotoliniu būdu. Kursus sudarys 4 grupiniai užsiėmimai su rašytojais bei keli individualūs susitikimai. Mokymus ves knygų paaugliams autorė Ilona Ežerinytė, poetas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius, poetas, literatūros žurnalo „Metai“ vyr. redaktorius Antanas Šimkus.    

Kviečiame moksleivius, kurie domisi literatūra, skaito ir užsiima kūryba – kuria eilėraščius, trumpus apsakymus ar tiesiog rašo dienoraštį, – užsiregistruoti į Nacionalinės bibliotekos nuotolinius kūrybinio rašymo kursus. Anketą prašytume užpildyti iki rugsėjo 27 d., ją rasite čia: https://bit.ly/2V3ZUy0. Apie tikslias užsiėmimų datas bus informuoti atrinkti kandidatai. Užsiėmimai vyks po pamokų, moksleiviams patogiu laiku.

Kilus klausimams, rašykite edukacijos@lnb.lt. Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba. 

Kvietimas vaizdo įrašo formatu dalyvauti 2021 m. nuotoliniuose kūrybinio rašymo kursuose skelbiamas čia: https://bit.ly/3yXVwhZ.   


Toliau skaityti „Nacionalinė biblioteka kviečia Lietuvos moksleivius dalyvauti kūrybinio rašymo kursuose“

Fotografija kaip metafora: „rakauskiškas“ kelias

Romualdas Rakauskas. Autostrada. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LIMIS)

Rugsėjo 15-osios vakarą pranešta apie fotomenininko, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Romualdo Rakausko išėjimą. Kūrėjas mirė eidamas 81-uosius metus.

Rakausko kūrybinis kelias glaudžiai susijęs su kultūrine, literatūrine spauda. Jaunystėje jis dirbo fotokorespondentu savaitraštyje „Literatūra ir menas“. 1967 m. persikėlė į Kauną, pradėjo vadovauti „Nemuno“ iliustracijų skyriui. „Nemune“ dirbo ilgus dešimtmečius.

„Jo buvimas šalia literatūros žmonių, kuriančių metaforas ir pasakojimus, stipriai paveikė ir jo paties kūrybą. Būtent tada jis suvokė, kad ir fotografija gali eiti šiuo keliu, turėdama literatūrai būdingų išraiškos priemonių. Juk Rakausko tikslas buvo kurti ne reportažą, dokumentiką, bet meną. Šitaip jis ir atrado tą savo kelią, kurį šiandien galime vadinti „rakauskišku“, – sako menotyrininkė Agnė Narušytė.

Daugiau minčių apie Rakauską ir jo kūrybą >>

Lietuviški pėdsakai „BaltHerNet“ naujienlaiškyje ir konferencijoje

Šįvakar prasidės jau šeštoji NVO „Baltic Heritage Network“ (BaltHerNet) konferencija (šį kartą – virtuali). Baltijos šalių diasporos paveldu besirūpinančios organizacijos veiklose nuo pat pradžių, jau keliolika metų, aktyviai dalyvauja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Šeštojoje konferencijoje  pranešimą  perskaitys Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus tyrėja Dalia Cidzikaitė (jos pranešimas vadinasi „The international project “Migration in Art and Science”: Creating a Lithuanian segment of a new thematic collection in Europeana“). Jeigu susidomėjote, daugiau informacijos apie renginį rasite BaltHerNet svetainėje: https://www.balther.net/

O kol kas kviečiame užmesti akį į naują anglų kalba einančio BaltHerNet naujienlaiškio numerį. Jame laukia naujienos, kurios aktualios lietuvių diasporos tyrėjams ir tiesiog besidomintiems kultūriniu gyvenimu: leidinyje glaustai papasakojama apie dvi naujas knygas – Juozo Skiriaus „Garbės generalinis konsulas Vytautas Čekanauskas: Atstovavimas Lietuvai JAV Vakarų pakrantėje“ (beje, J. Skirius neseniai papildė Lituanistikos skyriaus darbuotojų gretas) ir Reginos Gytės Narušienės „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt“, dvi parodas – Lietuvos ir Kanados diplomatinių santykių atkūrimo 30-mečiui paminėti skirtą „Sharing Our Stories“ („Dalijamės savo istorijomis“) Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje ir „Vardan laisvos Lietuvos. JAV lietuvių paramos Lietuvai tradicija“ Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, režisieriaus Jurgio Matulevičiaus debiutinį ilgametražį filmą „Izaokas“, tradicinius Vytauto Didžiojo universiteto vasaros kursus užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams , jau paminėtos advokatės  Narušienės archyvo perdavimą Nacionalinei bibliotekai… Šį ir senesnius naujienlaiškio numerius  rasite štai čia: https://www.balther.net/balthernet/balthernet-newsletters/