Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento tyrėjai pristatė darbus mokslinėse konferencijose

Metų pabaiga – metas, kai peržvelgiami nuveikti darbai. Džiugu, kad mokslinėse konferencijose galime šalies ir tarptautinei auditorijai pristatyti savo tyrimus, megzti dialogą ir ieškoti sąlyčio taškų, bendradarbiavimo galimybių.


Vaizdas iš Vytauto Smilgevičiaus pranešimo

Lapkričio 30  dieną Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje (tiksliau jos „YouTube“ kanale) vyko konferencija „Panevėžio krašto visuomenės organizacijos XIX a. pab. – XX a. pr. ir jų poveikis pilietinės visuomenės formavimosi procesui Lietuvoje“. Prie konferencijos organizavimo prisidėjo ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, organizaciniam komitetui priklausė Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Lituanistikos skyriaus vadovas dr. Dainius Vaitiekūnas. Šioje konferencijoje pranešimąJAV lietuvių organizacijos Tėvynės mylėtojų draugijos veikla 1896-1910 metais ir reikšmė lietuvių tautai“ perskaitė Lituanistikos skyriaus tyrėjas prof. dr. Juozas Skirius. Konferencijoje su pranešimu „Panevėžio jaunimo organizacijų veiklos atspindžiai jų periodikoje“ taip pat dalyvavo ir Dokumentinio paveldo tyrimų departamentui priklausančio Retų knygų ir rankraščių skyriaus darbuotojas Vytautas Smilgevičius.

Plačiau apie konferenciją>>


Konferencijos akimirka: kalba dr. Milda Kvizikevičiūtė. Vygaudo Juozaičio nuotr.

Gruodžio 1–3 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Theatrum libri: spauda, skaitymas ir sklaida ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje“, skirta paminėti pirmojo archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje šimtmetį. Konferencijoje susibūrę tyrėjai iš Europos šalių, Azijos, Jungtinių Amerikos Valstijų skaitė pranešimus ir dalijosi įžvalgomis knygos istorijos tyrimų, skaitmeninės humanitarikos ir kompiuterinės istorijos taikymo temomis, kitais įdomiais atradimais. Net keturis pranešimus skaitė Dokumentinio paveldo tyrimų departamento tyrėjai: direktorė Jolanta Budriūnienė („Kreivų veidrodžių karalystėje arba neįprasti XX a. vidurio Lietuvos ir lietuviškų knygų keliai“), DPTD Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė („Bibliofilija kaip filantropija. Mato Strašuno kolekcijos keliais“), Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji tyrėja dr. Milda Kvizikevičiūtė („Visi keliai veda į „Filosofiją“: duomenų atvėrimas dokumentinio paveldo tyrimuose“) ir vyriausioji metodininkė-tyrėja Jadvyga Misiūnienė („Grafų Hutten-Czapskių biblioteka Beržėnuose: rekonstrukcijos bandymas“). Per tris dienas vien virtualiai konferenciją stebėjo daugiau nei 350 žmonių iš viso pasaulio.

Plačiau apie konferenciją>>


Skaidrė iš Valdos Budreckaitės pranešimo. Alix de Choiseul-Gouffier publikavo knygų kaip vikontienė de Janzé ir kaip princesė de Faucigny-Lucinge

Gruodžio 2–3 dienomis dvi Lituanistikos skyriaus tyrėjos, dr. Dalia Cidzikaitė ir Valda Budreckaitė, dalyvavo konferencijoje  „Moterų savivokos slenksčiai: XIX amžius–XX amžiaus pirma pusė“. Dr. Cidzikaitė perskaitė pranešimą „Unė Babickaitė-Graičiūnienė-Baye – pirmasis „režisorius-mergina“ Lietuvoje, viena pirmųjų lietuvių meno vadybininkių“.  Dokumentinio paveldo tyrimų departamente ši ryški asmenybė sulaukia nemažai dėmesio:  Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas jos fondas.  Vykdant projektą „Migracija mene ir moksle – migracijos tematikos kolekcijos sukūrimas „Europeanoje“,  Cidzikaitė atrinko įdomius objektus, kad šie, jau suskaitmeninti, taptų prieinami per „Epaveldo“ ir „Europeanos“ platformas. 2019 m. Unė Baye suspindėjo kaip „Europeanos“ rubrikos „Kovas – moterų istorijų mėnuo“ herojė. Budreckaitė perskaitė pranešimą „Pamirštoji Alix: Vilniuje gimusios autorės Alix de Choiseul-Gouffier (1832–1915) pėdsakais“.  Pernai Budreckaitė šią Lietuvoje menkai žinomą asmenybę pristatė žunale „Naujasis Židinys-Aidai“ (2020, Nr. 5) . Pranešime tyrėja pateikė naujos medžiagos: apie aristokratės biografiją, jos namus Paryžiuje,  kuriuos amžininkai prilygindavo muziejui,  turėtą literatūrinį, meninį saloną…  Atsižvelgdama į konferencijos temą,  Budreckaitė taip pat papasakojo, kaip rašytoja matė kitas moteris, kaip ją pačią matė amžininkai.

Plačiau apie konferenciją >>


Prof. dr. Juozo Skiriaus pranešimo akimirka. Organizatorių nuotr.

Gruodžio 7 d., minint 150-ąsias palaimintojo Jurgio Matulaičio gimimo ir 130-ąsias enciklikos „Rerum novarum“ paskelbimo metines, Nacionalinėje bibliotekoje veikiantis Adolfo Damušio demokratijos studijų centras kartu su Lietuvių katalikų mokslo akademija ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslo ir tyrimų klasteriu „Bažnyčios santykiai su valstybe ir visuomene Lietuvoje“ pakvietė visus besidominčiuosius į mokslinę konferenciją „Katalikiškas socialinis mokymas Lietuvoje: istorija ir aktualumas šiandien“. Šioje konferencijoje Lituanistikos skyriaus tyrėjas prof. dr. Skirius savo pranešimu priminė nuo 1961 m. iki šiol veikiančią lietuvių išeivijos labdaros organizaciją „Lietuvių katalikų religinė šalpa“ ir jos materialinę bei kultūrinę paramą Lietuvos katalikų bažnyčiai ir visai Lietuvos visuomenei atkūrus nepriklausomybę.

Plačiau apie konferenciją>>

Paskelbtos akcijos „Metų knygos rinkimai“ knygos-nugalėtos

2020-aisiais skaitytojų mėgstamiausios tapo šios knygos:

☑suaugusiųjų prozos kategorijoje – Akvilės Kavaliauskaitės „Kūnai“,

☑poezijos kategorijoje – Enrikos Striogaitės „Žmonės“,

☑publicistikos ir dokumentikos knygų kategorijoje – Jono ir Adolfo Mekų „Gyvenimo lai(š)kai“.

Akcijos „Metų knygos rinkimai 2020“ laureatai paskelbti balandžio 15 d., Kultūros dieną,  tiesioginės transliacijos per LRT kanalą „LRT plius“ metu. Nugalėtojų paskelbimo ceremonija buvo transliuojama iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.

Savo nuomonę apie laikotarpio „diktuojamą žaidimą“, ryškėjančią žanrų difuziją išsakė literatūrologas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus vadovas Dainius Vaitiekūnas.

Galime matyti socialumo, socialinės kritikos stiprumą: pipirų vartotojiškai visuomenei, pačiam sau, sveikos savikritikos. Literatūra dalyvauja įvairiuose procesuose, visuomeninėje problematikoje, apie kurią mes kalbame. Pamatėme visa spektrą.

Atsiras knygų, kurias bus sunku įsprausti į kategorijas. Jos sintetins įvairias patirtis, įvairius žanrus, balansuos ant grožinės ir negrožinės literatūros ribos. Pastebime, kad mokslinės monografijos gali būti dėliojamos grožine stilistika, kaip romanas. Svarbiausia yra pasakojimo pagava.

Neįvyko Vilniaus knygų mugė, kiti susitikimai ne per ekraną, tiesiogiai. Gyvasties neliko. Dar šitai galėčiau pastebėti apie laikmečio diktuojamą žaidimą.

Dr. Dainius Vaitiekūnas

Knygos pristatymas po pusšimčio metų

1953 m. lapkričio 26 d. Vilniuje gimė Antanas A. Jonynas – poetas, vertėjas, Nacionalinės premijos laureatas (Nacionalinė kultūros ir meno premija jam paskirta 2003 m., už Gėtės „Fausto“ vertimą.). Šiandien poetas dalyvavo pokalbyje apie 1969 m. leidyklos „Vaga“ išleistą verstinės poezijos rinktinę „XX a. Vakarų poetai“, padariusią didžiulę įtaką visai poetų kartai. Pasak A. A. Jonyno, jis nebuvo knygos genezės liudininkas (dar mokėsi mokykloje), tačiau rinktinė tam tikra prasme nukreipė jo likimą.

Pokalbis vyko pas mus, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Nors ir nuotoliniu būdu, jame mintimis dalijosi ir poetas, vertėjas, Nacionalinės premijos laureatas Tomas Venclova. Jis papasakojo apie knygos gimimo aplinkybes. Pokalbį moderavo literatūros tyrinėtojas, Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vadovas Dainius Vaitiekūnas.

Šis pokalbis yra verstinei poezijai skirtų renginių ciklo „Bazilisko ambasada“ dalis. Projektą remia Vilniaus miesto savivaldybė, organizuoja asociacija „Slinktys“ ir „Bazilisko ambasada“. Vilniaus baziliskas, priešingai nei kitų Europos miestų baziliskai, yra ne grėsmingas drakonų giminės atstovas, bet prijaukintas miestelėnų augintinis. Projektas „Bazilisko ambasada“ šį sostinės požemių gyventoją sugrąžina į gimtąjį miestą, kur jis atgimsta kaip literatūros, vertėjų ir skaitytojų globėjas, o poezijos vertėjai čia atsiskleidžia kaip saviti diplomatai, gebantys užsienio autorių tekstus prakalbinti lietuviškai.

Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus sausio mėnesį organizuojami renginiai

Sausio 6–17 d. Lemtingas 1991 metų sausis: Juozo Kazlausko fotografijų paroda Laisvės gynėjų dienai atminti

Laisvės gynėjų dienai paminėti eksponuojama 30 reportažinių Juozo Kazlausko (1941–2002) fotografijų iš lemtingųjų 1991 m. sausio akimirkų, atrinktų iš gausaus fotografo palikimo. Parodos fotografijos atspindi pačius tragiškiausius istorijos įvykius, perteikia tų dienų visuomenės kovos ir pasipriešinimo okupacijai dvasią. Tai Spaudos rūmų, Radijo ir televizijos komiteto pastato užėmimas, barikadų statymas prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo, agresijos aukų laidotuvės. Dalis šių J. Kazlausko fotografijų jau 1991 m. sausį pateko į užsienio spaudą, vėliau buvo publikuotos įvairiuose fotografijų albumuose. Nemaža dalis fotografijų eksponuojamos pirmą kartą, maloniai leidus ir atrinkus J. Kazlausko kūrybinio archyvo ir palikimo tvarkytojai žmonai Daliai Kazlauskienei. Plačiau apie parodą >>

Parodą rengė Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius


Sausio 7 d. 17.30 val. Prof. habil. dr. G. Michelinio paskaita „Lietuvių kalbos pranašumas kai kurių „didžiųjų“ Europos kalbų atžvilgiu“

Prof. G. Michelinis | kf.vu.lt, J. Kirkučio nuotr.

Paskaitą apie lietuvių kalbą ir jos pranašumus skaitys italų kalbininkas prof. habil.dr. G. Michelinis, ne vienerius metus tyrinėjantis lietuvių kalbą, puikiai kalbantis lietuviškai ir savo pavyzdžiu įrodantis, kad lietuvių kalba užsieniečiui gali būti labai įdomi, patraukli ir artima.

Profesorius yra Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys akademikas, 1970–1974 m. Bolonijos universitete studijavo klasikinę filologiją, 1975–1976 m. Vilniaus universitete (VU) – baltų kalbotyrą. 1981 m. VU apgynė mokslų kandidato disertaciją „Teksto lingvistika ir indoeuropiečių prokalbė: pasyvas“, 1988 m. – daktaro disertaciją „Laiko, veikslo ir nuosakos kategorijos ir jų funkcionavimas baltų kalbose“.

1978–1987 m. G. Michelinis dėstė Milano katalikų universitete, 1987–1994 m. – Potencos universitete. Nuo 1994 m. dirba Parmos universitete, kur dėsto ir baltų filologiją. 1979 m. Vilniaus universiteto, 1993 m. ir 1995 m. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas. 2000 m. Klaipėdos universitetas jam suteikė garbės daktaro vardą.

Kalbininkas tiria senovės lietuvių kalbos paminklus, nagrinėja prūsų kalbos problemas. Daugiau informacijos >>

Continue reading “Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus sausio mėnesį organizuojami renginiai”

Nacionalinė biblioteka stiprina kultūrinės diplomatijos veiklos lauką

Sausio 22 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos kultūros atašė Ukrainoje Jurgis Giedrys. Susitikime su Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktore Jolanta Budriūniene ir Lituanistikos skyriaus vadovu prof. dr. Dainiumi Vaitiekūnu bibliotekai perduotas J. Giedrio 2015–2018 m. kadencijos metu sukauptas archyvas, pristatantis gausius daugiaplanės veiklos rezultatus įvairiose kultūros ir meno srityse.

Continue reading “Nacionalinė biblioteka stiprina kultūrinės diplomatijos veiklos lauką”