Į biblioteką atkeliavo daug naujų knygų bei istorijų jose. Tarp jų yra ir Pulitzerio premijos laureatų, ir paslaptingas lagaminas. Sudėtos į vieną lentyną jos sudarytų gana margą kompaniją. Čia yra romanų apie šeimų paslaptis, grafinių memuarų, poezijos, atminimo knygų, kelios knygos apie draugystę ir keletas apie simbolius. Sugrupavome jas pagal temas, kad būtų lengviau pasirinkti.
Lietuvos ir Vilniaus pėdsakais
Violeta Palčinskaitė „Atminties babilonai arba aš vejuos vasarą“ – 2026 m. išleista poetės, dramaturgės, scenaristės ir vertėjos prisiminimų knyga. Palčinskaitė labiausiai žinoma kaip vaikų rašytoja, o su jos eilėraščiais ir pjesėmis užaugo ne viena skaitytojų karta. Šioje suaugusiesiems skirtoje knygoje ji autoironiškai žvelgia į savo praeitį, pasakoja apie kūrybos ir meilės kelius bei klystkelius ir dalijasi prisiminimais apie Juozą Miltinį, Donatą Banionį, Juditą Vaičiūnaitę ir kitas Lietuvos kultūros asmenybes.
Albinas Šimanauskas „Majèutika žydiškam Vilniaus veidui“ – kūrybinės grupės „JUDVI&AŠ“ išleista knyga apie tai, ką šiandien žinome apie žydų indėlį į Vilniaus raidą. Autorius pabrėžia, kad nėra profesionalus istorikas, o savo darbą vadina ne monografija, o „bibliografiniu performansu“. Pavadinime panaudotas Sokrato metodas: knyga ne pateikia atsakymus, o kelia klausimus, pavyzdžiui, ar esame pasirengę priimti jidiše Vilne kaip savą. Holokaustas čia minimas tik epizodiškai.
Shlomo Kodesh „Pasakojimai iš tėvo namų“ – prisiminimai apie žydų gyvenimą Kupiškyje. Autorius, vėliau Izraelyje tapęs vienu pagrindinių ulpano judėjimo, skirto hebrajų kalbos mokymui, kūrėjų, užrašė istorijas apie savo tėvo namus, miestelio žmones ir jų tradicijas. Knyga vertinga kaip liudijimas apie pasaulį, kurio nebeliko. Pasakojimai trumpi, pagal vaikystės prisiminimus, tad juos galima skaityti po vieną.
„Olkeniki in Flames: A Memorial Book“ – Valkininkų (Olkenikų), maždaug 50 km į pietvakarius nuo Vilniaus buvusio miestelio, žydų bendruomenės atminimo knyga. Originalą hebrajų ir jidiš kalbomis 1962 m. sudarė Shlomo Farber. Joje aprašyta miestelio istorija, kasdienis gyvenimas, religiniai ir politiniai veikėjai, religinis ir pasaulietinis švietimas, taip pat yra nužudytųjų sąrašai ir nuotraukos. 1941 m. bendruomenę sunaikinus, ši knyga išliko vienu pagrindinių jos dokumentinės istorijos šaltinių. Tai naujausias angliškas „JewishGen“ vertimas išleistas 2025 m.
Žydų tapatybė ir XX amžiaus lyderiai
Sarah Hurwitz „As a Jew“ – buvusios Barako Obamos kalbų rašytojos knyga apie tai, kaip ji, būdama 36 metų, iš naujo atrado savo žydišką tapatybę. Autorė svarsto, kodėl jai ilgai atrodė būtina savo žydiškumą aiškinti pasiteisinimais, ir kaip antisemitizmas formavo žydų savivoką. Knyga pateko į „New York Times“ bestselerių sąrašą, gavo Natano premijos pripažinimo ženklą ir buvo Rabino Sackso knygos premijos finalininkė.
Michael Mandelbaum „The Titans of the Twentieth Century“ – politologo knyga apie aštuonis XX a. politikus: Wilsoną, Leniną, Hitlerį, Churchillį, Rooseveltą, Gandhi, Ben Gurioną ir Mao. Kiekvienam skirtas atskiras esė, o visos kartu kelia seną klausimą: kiek vienas žmogus gali pakeisti istorijos eigą. Autorius yra Johnso Hopkinso universiteto emeritas profesorius.
Karas, atmintis ir sunkūs klausimai
Peter Beinart „Being Jewish After the Destruction of Gaza“ – 2025 m. išleista knyga, kurią parašė žurnalistas ir „Jewish Currents“ vyriausiasis redaktorius. Autorius, remdamasis žydų tradicija ir istorija, kritikuoja Izraelio karą Gazoje ir amerikiečių žydų bendruomenės reakciją, ir siūlo naują žydų pasakojimą, kuris nesiremtų tik persekiojimo istorija. Knyga sulaukė tiek palankių, tiek labai kritiškų atsiliepimų, todėl tinka diskusijoms.
David Grossman „The Thinking Heart“ – vienuolika esė, parašytų 2021–2024 m., kuriose Izraelio rašytojas svarsto, kaip atsirado 2023 m. spalio 7 d. tragedija, kas vyksta po jos ir ar galima tikėtis taikos. Grossmanas yra Tarptautinės Bukerio premijos ir Heinricho Heine’o literatūros premijos laureatas, daug metų aktyviai kalbantis apie taiką. Knyga nedidelė, parašyta aiškiai, ir ją galima perskaityti per vieną vakarą.
Amir Tibon „The Gates of Gaza“ – izraeliečių žurnalisto pasakojimas apie gyvenimą Gazos pasienio kibuce Nahal Oze ir 2023 m. spalio 7-osios išpuolį, kurį jis patyrė pats su šeima. Autorius pasakoja ne tik apie tą dieną, bet ir apie tai, kaip pasienio bendruomenės gyveno prieš tai ir kaip ieškota taikos. Knyga rodo vieno žmogaus patirtį, bet ją supa platesnis kontekstas.
Joby Warrick „Black Flags: The Rise of ISIS“ – žurnalisto tyrimas apie tai, kaip radosi ir sustiprėjo „Islamo valstybė“. Autorius seka jos ištakas nuo Jordanijos kalėjimų iki Irako karo ir parodo, kaip atskiri sprendimai ir atsitiktinumai nulėmė eigą. Už šią knygą 2016 m. jis gavo Pulitzerio premiją už negrožinę literatūrą.
Jonathan Freedland „Aušvico bėglys“ – tikra istorija apie Rudolfą Vrbą, vieną nedaugelio žmonių, pabėgusių iš Aušvico. 1944 m. kartu su kitu kaliniu jis ištrūko, kad pasaulį įspėtų apie tai, kas vyksta stovykloje. Knygos autorius yra žurnalistas, o pasakojimas panašus į nuotykių romaną, nors jo pagrindas – tikri įvykiai. Tai ir pasakojimas apie vieno žmogaus užsispyrimą, ir apie tai, kaip sunku buvo patikėti tuo, ką jis pasakė.
Aleksandras Vitkus „Ulmo byla“ – knyga apie 1958 m. Ulmo teismo procesą Vokietijoje, kuriame buvo teisiami nusikaltimus prie Lietuvos sienos 1941 m. vykdę asmenys. Šis procesas laikomas vienu pirmųjų Vakarų Vokietijoje, kai nacių nusikaltimai Rytų Europoje buvo nagrinėjami viešai. Knyga atskleidžia, kaip vyko tyrimas ir kokią reikšmę procesas turėjo Lietuvos istorijai.
Nora Krug „Heimat: vokietė, kuri apmąsto istoriją ir kilmę“ – grafinė novelė- memuarai. Autorė, gimusi Vokietijoje ir vėliau persikėlusi į Jungtines Valstijas, ieško atsakymo, koks buvo jos šeimos vaidmuo nacistinėje praeityje. Ji rinko dokumentus, nuotraukas ir šeimos daiktus, o knygą papildė savo piešiniais ir koliažais. Tai ir istorija apie asmeninę atsakomybę, ir apie tai, kaip sunku kalbėti apie kaltę šeimoje.
Art Spiegelman „The Complete Maus“ – grafinė novelė apie autoriaus tėvą Vladeką, Holokausto išgyvenusįjį. Pasakojimas keičia dvi laiko juostas: Vladeko prisiminimus apie karą ir autoriaus sunkų santykį su tėvu jau po jo. Žydai čia vaizduojami kaip pelės, vokiečiai kaip katės, lenkai kaip kiaulės. Už šį kūrinį autoriui 1992 m. skirtas specialus Pulitzerio premijos pripažinimas, o šiame naujausiame leidime sujungtos abi dalys.
Helen Constantine „Saving the Children of the Holocaust“ – knyga apie aštuonias moteris iš skirtingų Europos šalių, kurios kartu išgelbėjo apie 30 000 vaikų. Tarp jų yra ir Irena Sendler, iš Varšuvos geto slapta išvežusi vaikus. Kiekvienai moteriai skirtas atskiras skyrius, todėl knygą galima skaityti dalimis. Ji skirta tiems, kas nori sužinoti apie gelbėtojus, o ne tik apie nusikaltimus.
Romanai, apsakymai ir vienas lagaminas
Mikołaj Grynberg „Confidential“ – trumpas romanas apie tris vienos žydų šeimos Lenkijoje kartas, parašytas juodu humoru. Joje kalbama apie atmintį, traumą ir sunkumą pasakyti artimiesiems, kad juos myli, kai praeitis neleidžia pamiršti savęs. Autorius yra fotografas ir psichologas, o ankstesnis jo apsakymų rinkinys pateko tarp Nacionalinės žydų knygos premijos finalininkų. „Confidential“ JAV leidinys „Publishers Weekly“ įvertino žvaigždute.
Eli Zuzovsky „Mazeltov“ – izraeliečių dramaturgo ir režisieriaus debiutinis romanas, išplėtotas iš jo trumpametražio filmo, kuris buvo nominuotas Izraelio kino akademijos apdovanojimui. Berniuko Adamo Weizmanno bar micvos šventė prasideda tuo pat metu kaip karas. Pasakojimą sudaro skirtingų balsų fragmentai, tarp jų ir palestiniečio poeto, kuris dirba šventės maitinimo tarnyboje. Knyga svarsto apie tapatybę, šeimą ir augimą, kai aplink vyksta konfliktas.
Iddo Gefen „Mrs. Lilienblum’s Cloud Factory“ – izraeliečių autoriaus apsakymų rinkinys, kuriame į kasdienybę įsiveržia magiškasis realizmas. Pasakojimai apie šeimas, atmintį ir prarastus dalykus pateikiami lyg tai būtų visiškai įprasta, net kai atsiranda debesų fabrikas.
Tova Mirvis „We Would Never“ – romanas, įkvėptas tikros nusikaltimo istorijos. Per sunkų skyrybų procesą nužudomas vyras, o įtarimas krinta jo žmonai ir jos šeimai. Autorė, anksčiau rašiusi apie ortodoksų žydų pasaulį, šįkart pasirinko pasaulietinę šeimą. Pagrindinis klausimas: ką esame pasirengę padaryti dėl artimųjų ir ar tikrai žinome savo ribas.
Iddo Gefen „Jerusalem Beach“ – antrasis to paties autoriaus apsakymų rinkinys. Jame tęsiamas tas pats žaismingas, melancholiškas žvilgsnis į kasdienybę, o veiksmas sukasi aplink Izraelio vietas ir žmones. Tinka tiems, kam patiko pirmoji knyga, ir tiems, kas nori pradėti nuo šios.
Yehuda Amichai „Selected Poems“ – Izraelio poeto eilėraščių rinkinys. Amichai gimė Vokietijoje, vaikystėje su šeima persikėlė į Palestiną ir rašė apie meilę, karą, Jeruzalę ir tai, kaip kasdienybė laikosi greta istorijos. 1982 m. jam skirta Izraelio premija. Jo eilėraščiai kalba paprastai, bet palieka daug erdvės apmąstymams.
Jonathan Rosen „The Best Minds“ – autoriaus atsiminimai apie ilgametę draugystę su Michaelu Laudoru, talentingu žmogumi, kuriam išsivystė sunki psichikos liga. Draugo istorija baigėsi tragedija, o autorius klausia apie draugystės ribas ir tai, kaip visuomenė ir sveikatos priežiūros sistema žiūri į tokius žmones. Knyga rimta, bet pasakojama šiltai ir su atida.
Robert Kehlmann „The Rabbi’s Suitcase“ – debiutinis romanas, paremtas autoriaus šeimos istorija. Pradžia – 1880-ųjų Lietuva, Ariogala, vėliau šeima keliauja į Jeruzalę, o galiausiai į Jungtines Valstijas. Pasakojimas atsirado autoriui radus mamos paliktus meilės laiškus. Knyga 2026 m. gavo „American Legacy Book Awards“ apdovanojimą už geriausią naują grožinę literatūrą ir „Next Generation Indie Book Award“ istorinės prozos kategorijoje.
Hernan Diaz „Trust“ – romanas apie XX a. pradžios Niujorką ir finansininką, kurio turtai tampa legenda. Knyga suskirstyta į keturias dalis, ir kiekviena jų kitaip pasakoja tą pačią istoriją, todėl skaitytojas pats sprendžia, kuo tikėti. Už šį romaną autorius 2023 m. gavo Pulitzerio premiją grožinei literatūrai.
Marie Bostwick „The Book Club for Troublesome Women“ – romanas apie septintojo dešimtmečio pradžios Amerikos priemiestį ir moteris, susibūrusias į knygų klubą. Jos pradeda skaityti Betty Friedan „The Feminine Mystique“, ir ta knyga pakeičia jų pačių požiūrį. Pasakojimas rodo, kaip skaitymas gali būti pirmasis žingsnis į kitokį gyvenimą.
Allison Epstein „Fagin the Thief“ – Dickenso „Oliverio Tvisto“ persakymas iš nusikaltėlių gaujos lyderio Feigino perspektyvos. Žinoma, kad Dickenso Feiginas buvo kritikuojamas dėl antisemitinių stereotipų, o autorė suteikia jam praeitį, motyvus ir žmogišką veidą. Skaitytojai kviečiami iš naujo pažvelgti į pažįstamą pasaulį.
Apie jautrumą, mintis ir draugystę
Mark Nepo „Pabudimo knyga“ – kasdienių apmąstymų rinkinys, skirtas skaityti po truputį, po vieną skyrelį per dieną. Autorius, poetas ir pasakotojas, kalba apie dėmesingumą, ryšį su savimi ir tai, kaip pastebėti gyvenimą, kol jis vyksta. Knygą galima atsiversti bet kuriame puslapyje.
Irvin D. Yalom „Mamytė ir gyvenimo prasmė“ – psichoterapeuto pasakojimų rinkinys, paremtas jo praktika. Istorijose atsiskleidžia kabinete susitinkančių žmonių baimės, kaltė ir gyvenimo prasmės paieškos, o tarp jų yra ir pavadinimo istorija. Yalomas rašo kaip pasakotojas, o ne kaip vadovėlio autorius, todėl knyga tinka ir tiems, kas apie terapiją žino mažai.
Elaine N. Aron „Itin jautrus asmuo“ – psichologės knyga, kurioje pirmąkart plačiau pristatyta „itin jautraus asmens“ sąvoka. Autorė aprašo žmones, kurie aplinką ir emocijas jaučia ypač stipriai, ir aiškina, kaip tai suprasti ir kaip su tuo gyventi. Knygoje yra praktinių patarimų darbui, santykiams ir poilsiui.
Susan Cain „Tyla: introvertų galia pasaulyje, kuris nesiliauja kalbėjęs“ – knyga apie tai, kodėl šiuolaikinė visuomenė linkusi vertinti garsiuosius ir ką prarandame nepastebėdami tylesnių. Autorė remiasi tyrimais, pasakoja realių žmonių istorijas ir aptaria, kaip introvertams gyventi mokykloje, darbe ir šeimoje. Tai ir paguoda, ir priminimas, kad skirtingi temperamentai papildo vienas kitą.
Joseph Nguyen „Don’t Believe Everything You Think“ – savipagalbos knyga apie tai, kaip mintys formuoja mūsų jausmus ir kodėl ne kiekviena mintis verta tikėjimo. Autorius siūlo paprastą požiūrį: pastebėti mintį ir leisti jai praeiti, o ne nuolat su ja kovoti. Knyga trumpa ir skirta tiems, kas nori pradėti nuo paprastų idėjų.
Barnet Bain „How to Be a Friend (in an Unfriendly World)“ – 2025 m. išleista knyga apie draugystę. Jos autorius yra kino prodiuseris (filmų „What Dreams May Come“ ir „The Celestine Prophecy“ kūrėjas), buvęs Kolumbijos universiteto dėstytojas. Jis siūlo devynis „draugavimo įrankius“, pavyzdžiui, saugumo suteikimą ir baimės prarasti sumažinimą, ir aiškina, kodėl teisimas ir varžymasis ardo santykius. Knyga skirta ir paaugliams, ir vyresniems skaitytojams.
Simboliai ir paslaptys
Manly P. Hall „The Secret Teachings of All Ages“ – 1928 m. pirmąkart išleistas ezoterikos kompendiumas, kurį autorius parašė jaunystėje ir kurio pilnas pavadinimas žada masonų, hermetizmo, kabalos ir rožikruciečių simbolių aiškinimą. Knygoje daug iliustracijų, ji ilgus dešimtmečius perleidinėjama ir tapo tų, kuriuos domina mistinės tradicijos, nuolatine nuoroda. Tai ne vadovėlis, o veikiau lobynas, kuriame galima klaidžioti be skubėjimo.
Mandy Aftel „Symbolorum: The Secret Wisdom of Emblems“ – šimtas XVI–XVII a. emblemų iš Camerariaus knygos „Symbolorum et Emblematum“, kurias autorė išsirinko, ranka nuspalvino ir pakomentavo. Emblema sujungia paslaptingą paveikslėlį su devizu, o knygą galima atsiversti bet kuriame puslapyje ir surasti mintį apmąstymui, kaip su taro kortomis. Autorė yra žinoma natūralių kvepalų kūrėja ir istorijos tyrinėtoja.
Ateikite, apžiūrėkite lentynas ir pasiimkite su savimi tai, kas jus patraukė. Visos šios knygos laukia bibliotekoje, kad jas pasiskolintumėte.
Parašykite komentarą