„Savi“ šventieji Vytauto Steponaičio paveikslėlių kolekcijoje

VIII a. pirmoje pusėje popiežius Grigalius III (731–741) lapkričio 1 paskyrė diena, kurią yra pagerbiami Bažnyčios šventieji. Šios šventės proga kviečiame prisiminti Lietuvos šventuosius ir pasigrožėti Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomais paveiksliukais iš Vytauto Steponaičio kolekcijos.

Kalbant apie „savus“ šventuosius, pirmiausiai prisimenamas Lietuvos didysis kunigaikštis šv. Kazimieras (1458–1484), Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės sūnus. Iš savo brolių jis išsiskyrė pamaldumu, gerumu, gailestingumu, siekdamas išlaikyti skaistumą, atsisakė vesti imperatoriaus Frydricho III dukterį. Minimi ne vienas jo stebuklas, iš kurių garsiausias įvyko 1518 m. ties Polocku, kai Kazimieras, pasirodęs ant balto žirgo, padėjo LDK armijai persikelti per patvinusią Dauguvą ir sumušti daug didesnę Maskvos kariuomenę.  

Šventasis vaizduojamas su lelija rankose, dažname paveikslėlyje besimeldžiantis prie kryžiaus, greta matomas Aušros vartų Dievo Motinos paveikslas.

Dažno paveikslėlio antroje pusėje spausdinama malda, o viename, išspausdintame Kauno bendrovėje „Malda“, galima perskaityti ir trumpą šventojo biografiją.

Vieninteliame turimame šv. Kazimiero paveikslėlyje lenkų kalba jis vaizduojamas iškilęs virš Vilniaus pilies mūrų, po kojomis paminęs pasaulietinės kunigaikštiškos garbės atributus, apsiginklavęs kryžiumi ir lelija.

Greta paveikslėlių rastas ir dar vienas įdomus eksponatas – „gromata“, kurioje taip pat atspausdintas šventojo paveikslėlis, malda ir net trumpas laiškas. Neraštingas žmogus ją galėtų tik pasirašyti ir siųsti į Lietuvą, mokančiam rašyti dar palikti trys suliniuoti puslapiai. Tokius laiškus iš už Atlanto savo namiškiams galėjo siųsti pirmieji emigrantai.

Kolekcijoje randami ir keli paveikslėliai, kuriais žmonės raginami prašyti švento gyvenimo žmonių užtarimo ir melsti, kad jie būtų paskelbti palaimintaisiais.

Pirmiausiai čia dera prisiminti kunigų marijonų kongregacijos atkūrėją, Vilniaus arkivyskupą Jurgį Matulevičių-Matulaitį (1871–1927), kurį pal. Pop. Jonas Paulius II paskelbė palaimintuoju 1987 m. birželio 28 d. Su jo biografija galima susipažinti 1934 m. išspausdintame paveikslėlyje.

Kituose spausdinama tik vyskupo nuotrauka ar ir malda į Švenčiausiąją Trejybę, prašant šio žmogaus šventumo patvirtinimo.  Šie paveikslėliai – liudininkai jau nueito kelio, kol Jurgis Matulaitis buvo paskelbtas palaimintuoju.

Dar vienas „nešventasis“, kurio paveikslėlis su malda randamas kolekcijoje – t. Andrius Rudamina SJ (1596–1631). Šis lietuvis, Vilniaus jėzuitų akademijos auklėtinis, įstojęs į jėzuitų ordiną, buvo išsiųstas į misijas Kinijoje ir Indijoje, kur apaštalavo ligoninėse, laivuose, kalėjimuose, siūlydamasis į pačius nemaloniausius darbus. Išmokęs kinų kalbą, ja sakė pamokslus ir net gavo naują vardą – Lou Ngan tee pan she. Amerikos lietuviai dar 1900 metais kreipėsi į popiežių Leoną XII, prašydami Andrių Rudaminą ir vyskupą Merkelį Giedraitį paskelbti šventaisiais. Pastangas paskelbti jį šventuoju liudija ir kolekcijoje esantis paveikslėlis.