Tarptautinė gimtosios kalbos diena

Vasario 21 d. Jungtinių Tautų organizacija nuo 1999 metų yra paskelbusi Tarptautine gimtosios kalbos diena.
Visų didžiausia tautos dovana yra kalba. Ji rodo jos kilmę, galybę ir senovės būdą. Taip apie tautą, protėvius ir kalbą XIX amžiaus viduryje rašė Simonas Daukantas knygoje “Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių”: „…užlaikė mūsų senovės kalbą, kuria mes šiandien, jų vaikai, galim didžiuotis ir girtis, jog nė viena kalba šiame pasauly nėra taip aiški, kaip mūsoji“. Šiais laikais kiekviena tauta siekia išsaugoti kalbą kaip vieną iš tautos ypatybių. Kalba – kiekvienos tautos mąstymo išraiška. Savo kalba tauta perteikia savitą pasaulio suvokimo būdą. Lietuvių kalbą buvo nuolat stengiamasi išsaugoti, ypač todėl, kad į ją įvairiais istoriniais laikotarpiais kėsinosi Lietuvos užgrobėjai.
Retų knygų ir rankraščių skyrius, prisijungdamas prie visoje Lietuvoje ir užsienyje organizuojamų Lietuvių kalbos dienų renginių kviečia į paskaitą „Simonas Daukantas – lietuvių abėcėlės kūrėjas“, kurią skaitys Ilinojaus universiteto Čikagoje (University of Illinois at Chicago) profesorius habil. dr. Giedrius Subačius.
Pristatydami prelegentą norime priminti, kad G. Subačiaus iniciatyva trys institucijos – Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas, Lietuvių kalbos institutas ir Nacionalinė biblioteka – parengė ir paskelbė originalia rašyba žemaitiškai parašytą kunigo, pranciškono, gydytojo, botaniko, pirmojo Lietuvos floros tyrinėtojo, vieno iškiliausių XIX a. švietėjų Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1846) botanikos veikalą Taislius augyminis (Augalų sistema) rankraštį, saugomą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje (F124-7). Kitas jo inicijuotas projektas, kuriame taip pat dalyvauja Nacionalinė biblioteka – Asmeninės lietuvių kalbos duomenų bazės, skirtos kasdienės kalbos ir istorijos tyrinėjimams, kūrimas (www.musulaiskai.lt ).
Lietuvių kalbos dienoms skirtoje paskaitoje habil. dr. Giedrius Subačius kalbės apie Simoną Daukantą (1793–1864 ) – Lietuvos istoriką, rašytoją ir švietėją, vieną pirmųjų tautinio atgimimo ideologų, žemaičių lietuviškojo sąjūdžio, siekusio sukurti kultūrinius pamatus moderniai lietuvių tautai, dalyvių. Svarbiausiu S. Daukanto uždaviniu buvo lietuvių tautos istorijos šaltinių paieškos, jų tyrinėjimas, knygų lietuvių kalba rašymas, siekiant šviesti, kelti savigarbą, savo vertės suvokimą. S. Daukantas pirmasis parašė Lietuvos istoriją lietuviškai. Pasirašydamas įvairiais slapyvardžiais išleido ir eilę populiarių knygelių: „Parodymas, kaip apynius auginti“ (1847 m.), „Pamokinimas apie auginimą tabokos “ (1847 m.), „Pamokslas apie sodnus“ (1849 m.) ir kitas. Istorikas yra sukūręs nemažai naujadarų, kurie prigijo lietuvių kalbos vartosenoje: laikrodis, auka, prekyba, vytis, karvedys, vaistininkas ir kt.
Laukiame visų vasario 23 d. 18 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) V a. kino salėje. Įėjimas laisvas.